Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Generalinės Asamblėjos 78-osios sesijos kuluaruose Niujorke susitiko su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi oficialia Ukrainos valstybės vadovo paskyra internete, lyderiai aptarė aktualius Ukrainos ir PAR bendradarbiavimo klausimus, tęsdami savo dialogą, prasidėjusį per susitikimą Kyjive. V. Zelenskis pažymėjo PAR dalyvavimo darbo grupėse dėl Ukrainos Taikos formulės svarbą.

Ukrainos pajėgos nuo karo pradžios jau išlaisvino apie 54 proc. Rusijos okupuotų žemių, sako JAV generolas Markas Milley, rašo CNN. Anot jo, kiekvienas atkovotos teritorijos centimetras yra priskiriamas „Ukrainos žmonių ir jų kariuomenės drąsai, garbei ir neįtikėtinam pasiaukojimui”. M. Milley vertinimu, Ukraina ir toliau daro sąmoningą bei nuolatinę pažangą ir toliau laisvina savo žemę iš Rusijos okupacijos. „Iki šiol Ukraina išlaisvino daugiau kaip 54 proc.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė apibūdinama kaip sunki. Tai turės padarinių Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimui. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas. „Dėl Kadyrovo. Deja, šiuo klausimu dar nepadėtas taškas, bet tikrai buvo informacijos apie komą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pažadėjo dėti daugiau diplomatinių pastangų, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje. „Mes stengiamės, kad tiek mūsų draugai iš Rusijos, tiek iš Ukrainos susėstų prie stalo su teze, kad karas neturės nugalėtojų, o taika neturės pralaimėtojų“, – sakė R. T. Erdoganas kalboje Generalinėje Asamblėjoje.

Rusija ruošiasi ilgam karui Ukrainoje, perspėja „Sky news“ komentavęs JAV valstybės departamento darbuotojas. Anot leidinio, šaltinis yra gerai susipažinęs su tuo, kas buvo kalbama pirmadienį vykusio Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu. „Buvo pripažinta, kad mes matome, jog Rusija įsitraukia į šį karą vidutinei ir ilgai trukmei“, – cituojamas jis. Anot pareigūno, akivaizdu, kad dabar Vakarai paramą Ukrainai turi planuoti atsižvelgdami į tai.

Ukraina „prieš kelias dienas“ atsisakė priimti 10 tankų „Leopard 1A5“ partiją iš Vokietijos, pareikšdama, kad jiems reikia remonto, o ukrainiečiai neturi nei technikų, nei atsarginių dalių. Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Spiegel“. Kaip rašo „Spiegel“, šiomis dienomis Kyjivas pranešė specialiajam štabui Vokietijos gynybos ministerijoje, kad į Lenkiją atgabentiems vokiškiems tankams „Leopard“ reikalingas remontas, kai kuriems iš jų – kapitalinis.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva antradienį paragino pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, sakydamas, kad „joks sprendimas nebus ilgalaikis, jei jis nebus pagrįstas dialogu“. Kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją L. I. Lula da Silva sakė, kad „reikia dirbti, kad atsirastų erdvės deryboms“. Jis pridūrė: „Daug investuojama į ginklus ir labai mažai į plėtrą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį ketina paraginti Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją sustabdyti Rusijos atvirą agresiją Ukrainoje, sakydamas, kad priešingu atveju kiltų pavojus visų valstybių nepriklausomybei. „Turime pasipriešinti šiai atvirai agresijai šiandien, kad rytoj atgrasytume kitus būsimus agresorius“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtose prezidento kalbos ištraukose.

Ukrainos pajėgos antradienį smogė okupantų rusų būstinei laikinai okupuotame Melitopolyje, esančiame Zaporižios srityje, rašo UNIAN. Kaip nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos skyrius, Ukrainos pajėgos objektą atakavo apie 7 val. ryto, smūgis buvo sėkmingas. „Apie 7:00 Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai atakavo okupantų būstinę laikinai okupuotoje Melitopolio teritorijoje“, – cituojamas pranešimas.

Rusijos pajėgos apšaudė troleibusą Chersone, rašo „Kanal 24“. Yra sužeistų, vienas iš troleibuso keleivių mirė ligoninėje. Ataka įvykdyta antradienio rytą. Pasak Chersono regiono karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, buvo sužeisti du troleibuso keleiviai – 33-ejų ir 57-erių vyrai. Turimais duomenimis, abu jie paguldyti į ligoninę. Kiek vėliau paaiškėjo, kad 57 metų vyras ligoninėje mirė.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pakomentavo leidinio „The New York Times“ žurnalistų atliktą smūgio Donecko srities Kostiantynovkos miestui tyrimą, praneša UNIAN. Jo nuomone, publikacijų, kuriose abejojama Rusijos sąsajomis su smūgiu Kostiantynovkai, pasirodymas užsienio leidiniuose prisideda prie sąmokslo teorijų plitimo. Todėl tai turės papildomai teisiškai įvertinti atitinkamos institucijos.

Per Rusijos antradienio smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Kupjanskui, kur rusai ištisas savaites vykdo puolimą, žuvo trys civiliai, paskelbė Kyjivas. „Šiandien priešas smogė Kupjansko miestui valdomąja aviacine bomba“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas. „Dėl šio smūgio žuvo trys civiliai“, – sakė jis.

 Kremlius įsakė Rusijos žiniasklaidai nebevadinti Ukrainos valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio prezidentu, praneša UNIAN. Kaip rašo Rusijos opozicijos žurnalas „Cholod“, remdamasis Rusijos leidinių darbuotojais, atitinkamą nurodymą jie gavo rugsėjo 15 d. Reikalavimas taikomas visoms žiniasklaidos priemonėms: nuo televizijos iki interneto leidinių ir „Telegram“ kanalų.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) turėtų įpareigoti Rusiją atlyginti nuostolius už „naikinimo karą“, ir teigė, kad kyla pavojus pačiai tarptautinei teisei. „Rusija nėra aukščiau įstatymo. Ji turi būti patraukta atsakomybėn“, – teismui sakė pagrindinis Ukrainos atstovas Antonas Korynevičius, sėdėdamas vos už kelių metrų nuo savo oponentų iš Rusijos Taikos rūmuose Hagoje.

Ukraina iš JAV netrukus gaus tankų „M1 Abrams“, antradienį Vokietijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Vašingtonas šių tankų Kyjivui buvo pažadėjęs metų pradžioje. „Man malonu pranešti, kad į Ukrainą netrukus atvyks Jungtinių Valstijų anksčiau pažadėti tankai „M1 Abrams“, – Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime nurodė Ll. Austinas.

Zaporižios regiono laikinai okupuotame Melitopolio mieste buvo girdėti daugiau nei penki sprogimai. Apie tai „Telegram“ paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Pasak I. Fiodorovo, rusų oro gynybai Melitopolyje atėjo sunkūs laikai. „Vietos gyventojai praneša apie daugiau nei penkis sprogimus“, – rašė jis. Garsiausi sprogimai, pasak jo, girdėjosi netoli „Avtokoliorlit“ gamyklos. Anksčiau buvo pranešta, kad rusų okupantai šioje gamykloje įsirengė karinę bazę.

Ukraina antradienį paskelbė, kad krovininis laivas su grūdais išplaukė iš vieno pietinio uosto prie Juodosios jūros nepaisydamas Rusijos grasinimo civilius laivus laikyti potencialiais kariniais taikiniais. „Laivas „Resilient Africa“ su 3 tūkst. t kviečių išplaukė iš Čornomorsko uosto ir plaukia Bosforo link“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė infrastruktūros ministras Oleksandras Kurakovas.

Ukrainiečių „Telegram“ kanalai praneša apie antradienio rytą aplink Krymo tiltą pastebėtus neįprastus dūmus. Kaip skelbia UNIAN, aplink Krymo tiltą ir pietinėje Sevastopolio įlankoje pastebėta dūmų uždanga. Vietiniai leidiniai, kuriuose pasidalinta tilto nuotraukomis, praneša, kad automobilių eismas tiltu buvo užblokuotas 70 minučių be jokios nurodytos priežasties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, aplankęs sužeistus ukrainiečių karius JAV ligoninėje, sakė, kad Rusijos vadovus, vykstančius į svarbų Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą, gali apibūdinti tik vienu žodžiu – teroristai.

JAV žurnalistų tyrimas parodė, kad sprogimą Kostiantynivkos turguje galėjo nulemti ukrainiečių paleista raketa, nepaisant šios šalies oficialių atstovų kaltinimų Rusijai. „New York Times“ tyrėjai pabuvojo sprogimo vietoje ir, apklausę įvykio liudininkus, pateikė savo galimų įvykių versiją. Tyrime tvirtinama, kad likus kelioms minutėms iki sprogimo turguje ukrainiečių kariai paleido dvi „žemė-oras“ raketas iš Družkivkos, kuri yra nutolusi apie 15 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kostiantynivkos.

Ukraina antradienį paskelbė, kad jos oro gynybos sistemos praėjusią naktį numušė 27 Rusijos paleistus dronus „Shahed“. „Iš viso buvo paleista 30 atakos bepiločių (...) Oro gynybos junginiai numušė 27 „Shahed“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Ukrainos oro pajėgos. Anksčiau pranešta, kad Rusijos pajėgos anksti antradienį dronais atakavo Lvivą Vakarų Ukrainoje, kad nuo smūgio užsidegė sandėlis ir buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus. Nuo maždaug 4 val. 30 min.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 460 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 628 Rusijos tankus (+5 per pastarąsias 24 val.

Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pranešė, kad netrukus Kyjive lankysis ES Užsienio reikalų ministrų tarybos nariai, kurie susipažins su padėtimi vietoje ir apsvarstys šalies poreikius saugumo ir gynybos srityje, o ES padės juos tenkinti iš specializuoto Ukrainos fondo, sukurto pagal Europos taikos priemonę.

Jungtinės Tautos, o ne Ukraina, nustato savo renginių formatą, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas artėjantį JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Ukrainos, kuriame dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. V. Zelenskis kalbėjo pirmadienį Niujorke, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kai lankėsi Staten Islando universitetinėje ligoninėje. „Mes nesirinkome tokio formato, – sakė jis.

Vokietija skirs dar 400 mln. eurų karinei paramai Ukrainai, daugiausia ginkluotei finansuoti, pranešė Berlynas pirmadienį prieš svarbias Kyjivo sąjungininkų derybas. „Mes tiekiame papildomą amuniciją“, – Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus), likus dienai iki derybų Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. „Amunicija yra tai, ko Ukrainai labiausiai reikia gynybinėje kovoje su žiauriu agresijos karu“, – pridūrė jis.

Per kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo nugalėti elitinius Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius į pietus nuo Bachmuto Donecko srityje. Šie daliniai anksčiau dalyvavo kontratakose ir bandė atstumti Ukrainos pajėgų veržimąsi šiose apylinkėse.  Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Niujorką, kur pasakys kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir susitiks derybų su JAV prezidentu Joe Bidene. Tai antrasis V. Zelenskio vizitas Jungtinėse Valstijose, kurios nuo pernai vasarį prasidėjusios Maskvos invazijos tiekė Kyjivui ginkluotę kovai su Rusija.

Rusijos pajėgoms ankstų antradienio rytą dronais atakavus Lvivą Vakarų Ukrainoje, žuvo vienas žmogus ir buvo sugriauti trys sandėliai, pranešė pareigūnai. Netoli Lenkijos sienos esantis Lvivas laikomas vienu saugiausių Ukrainos miestų, tačiau pastaruoju metu prieš jį įvykdoma vis daugiau atakų. Rugpjūtį per oro antskrydžius čia žuvo trys žmonės. „Tęsiami rytinių smūgių Lvive padarinių likvidavimo darbai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pirmą kartą asmeniškai susitiks su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, rašo CNN. Abu lyderiai yra Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdžiuose. Brazilijos prezidentūros atstovė spaudai Cynthia Ribeiro daugiau informacijos nepateikė. Anksčiau rugsėjį Brazilijos lyderis pareiškė, kad Brazilija nevykdys Tarptautinio baudžiamojo teismo orderio suimti Vladimirą Putiną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi JAV, Niujorke. Apie tai pirmadienį vakare jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „JAV. Niujorkas. Tiesiai iš oro uosto ketinu aplankyti mūsų karius, kurie gydosi ir reabilituojasi Amerikoje. Pirmiausia noriu išreikšti paramą mūsų žmonėms ir padėką tiems, kurie padeda Ukrainai ir ukrainiečiams. Toliau laukia svarbios ir įtemptos dienos. JT Generalinė Asamblėja, aukščiausiojo lygio susitikimas dėl darnaus vystymosi tikslų, Saugumo Taryba.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas neatmeta, kad sunki Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė gali būti susijusi su apsinuodijimu, rašo „Ukrinform“. „Gerai žinoma, kad R. Kadyrovas turi sveikatos problemų. Be to, yra prielaida, kad tai buvo apsinuodijimas, ir pakartotinis apsinuodijimas, kuris sukėlė tam tikrų komplikacijų inkstų sistemai.

Vokietija paskelbė apie naują 400 mln. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai. Jame – amunicija. Apie tai interviu „Bild“ patvirtino Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, rašo UNIAN. „Mes tiekiame papildomą amuniciją: sprogstamąją, minosvaidžių ir prieštankinę. Nes šaudmenys yra tai, ko Ukrainai labiausiai reikia gynybinėje kovoje su žiauriu agresyviu karu. Be to, padėsime su apsaugine įranga ir išminavimo sistemomis.

Per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos sunaikino 3 730 okupantų, 73 rusų tankus ir daugybę kitos technikos, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos gynybos ministerijos koordinuojamo žiniasklaidos centro, per savaitę nuo rugsėjo 11 iki 18 dienos, rusai neteko mažiausiai 3 730 karių, 73 tankų, 67 šarvuotų kovos mašinų, 188 artilerijos pabūklų ir septynių raketų.

Šiuo metu Baltarusijoje yra mažiau kaip tūkstantis privačios karinės kompanijos „Wagner“ smogikų. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC). „Baltarusijos pogrindininkų duomenimis, šalyje liko mažiau kaip 1000 vagneriečių“, - sakoma pranešime. NPC patikslino, kad 200 iš jų tebėra Baltarusijos vidaus reikalų ir gynybos ministerijų specialiųjų pajėgų instruktoriai.

Kyjivas pirmadienį pranešė, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pateikė ieškinius trims Europos Sąjungos kaimynėms – Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai – dėl jų draudimų importuoti ukrainietiškus grūdus. Vidurio Europos šalys nepritarė praėjusią savaitę priimtam Europos Komisijos sprendimui nutraukti importo draudimą, o Kyjivas įspėjo, kad gali imtis teisinių veiksmų.

Pirmadienį Sakartvelas apkaltino aukštą Ukrainos pareigūną planuojant nuversti šios valstybės prie Juodosios jūros vyriausybę organizuojant masinius neramumus, tai dar vienas epizodas pastaruoju metu įtemptuose abiejų šalių santykiuose. Sakartvelas kaltinamas bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 m., kai Maskva įsiveržė į mažytę Kaukazo šalį, Rusijos pajėgos yra užėmusios separatistinius Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus.

Buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis Robertas Fico, kurio partija šį mėnesį gali laimėti pirmalaikius parlamento rinkimus, ketina atšaukti gynybos pagalbą Ukrainai. R. Fico, valdęs Slovakiją 2006–2010 m. ir 2012–2018 m., yra pagrindinis pretendentas į ministrus pirmininkus. Jis ir jo kairioji partija „Smer“ vykdo rinkimų kampaniją, kurioje ryškėja prorusiška ir antiamerikietiška darbotvarkė.

Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą. Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime.

Rusija pirmadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, remdamasi tuo, ką pavadino Prancūzijos valdžios institucijų rusofobiškais veiksmais rusų žurnalistų atžvilgiu.

Ukrainos rytuose buvo pralaužta svarbi okupantų gynybinė linija, sako Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo „Kanal 24“. Anot jo, ukrainiečiams taip pat pavyko sunaikinti kai kuriuos geriausiai parengtus rusų dalinius. Vis dėlto O. Syrskis pabrėžia, kad padėtis Ukrainos rytuose išlieka sudėtinga. Pasak jo, rusai neatsisako planų atnaujinti puolimą Kupjansko ir Lymano kryptimis. „Įnirtingos kovos tęsiasi Bachmuto rajone.

Kyjivo policija pradėjo tyrimą dėl buvusio Chersono srities valstybinės administracijos vadovo Henadijaus Lahutos mirties fakto. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė teisėsaugos institucijos atstovai. „Rugsėjo 13 d. žmona pranešė apie vyro dingimą. Rugsėjo 16 d. jis buvo rastas negyvas prie garažų Solomiankos rajone“, – informavo pareigūnai. Preliminariais duomenimis, buvęs regiono vadovas nusižudė.

Rusijos pajėgos pirmadienį vėl apšaudė Ukrainos Donecko srityje esančią Avdijivką ir Torecko rajoną, rašo UNIAN. Yra žuvusiųjų ir sužeistų. Anot Ukrainos generalinės prokuratūros, ataką prieš Torecką rusai įvykdė apie 7:30. Rusų sprogmuo nužudė dviračiu važiavusį vyrą. Dar vienas vyras buvo sužeistas. Kiek vėliau, 11:45 rusai smogė Avdijivkai. Anot Ukrainos, rusai miestą atakavo raketomis, jos buvo nukreiptos į civilius – namo kieme žuvo moteris.

Rusija Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pirmadienį užsipuolė Ukrainą – abi kariaujančios šalys dalyvauja teismo posėdyje svarstant bylą dėl Maskvos teiginio, kad „genocidas“ rytų Ukrainoje tapo priežastimi praėjusių metų plataus masto invazijai.

Rusijos okupuotame Donecke nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusijos informavimo priemonės skelbia, kad sprogimai užfiksuoti Kremliaus statytinių administracijos pastate. Vaizdo įraše matyti, kad iš vieno iš pastatų Donecko centre veržiasi tiršti, juodi dūmai. Apie aukas ir galimą sprogimo priežastį kol kas neskelbiama. Prokremliškame informaciniame portale „Readovka“ skelbiama, kad ukrainiečiai paleido tris raketas į administracinį pastatą.

Rusijoje skelbiama, kad nežinomas dronas mėgino atakuoti kompanijos „Rosneft“ naftos bazę Riazanės srityje. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais. Kaip rašoma internete, ataka buvo surengta rugsėjo 17-osios rytą Riazanės naftos perdirbimo įmonės teritorijoje Železnodorožno rajone. Teigiama, kad dronas bandė atakuoti rezervuarą, kuriame buvo keli tūkstančiai tonų benzino.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tapo vėžio, AIDS ir COVID-19 sinonimu. Žingsniai, kurių jis šiuo metu imasi, neišvengiamai veda į Trečiąjį pasaulinį karą, interviu amerikiečių televizijai CBS sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Putinas dabar yra toje pačioje kategorijoje kaip vėžys, AIDS ir COVID-19. Turite suprasti, kad jei Rusijos visuomenė nesuvoks, kad ši tragedija krenta ant jų pečių, tai ji kris ant jų sąžinės.

Rusija pirmadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) užsipuolė Ukrainą, Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismui Hagoje pradėjus nagrinėti rusų prieštaravimus byloje, kurią Kyjivas iškėlė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais. Kyjivas kaltina Maskvą, kad ji neteisėtai bando pateisinti pernai vasario 24 dieną pradėtą invaziją, melagingai tvirtindama, kad Rytų Ukrainoje vykdomas genocidas. Ukraina teigia, kad pati Rusija planuoja genocidą.

Praėjusių metų vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, žmogaus teisių padėtis Rusijoje smarkiai pablogėjo, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų ekspertė.  Ji taip pat pasmerkė tai, ką pavadino sistemingu Rusijos susidorojimu su pilietine visuomene. „Žmogaus teisių padėtis Rusijos Federacijoje labai pablogėjo nuo 2022 metų vasario, kai ji įsiveržė į Ukrainą“, – savo pirmojoje ataskaitoje teigė JT specialioji pranešėja Mariana Katzarova.

Ukrainos vyriausybė patvirtino visų neseniai paskirto vadovauti šalies Gynybos ministerijai Umerovo pavaduotojus, įskaitant visą karo laikotarpį „kariuomenės veidu“ tapusią atstovę žiniasklaidai Haną Maliar. „Ukrainskaja pravda“ skelbiama, kad rugsėjo 18-ąją Ministrų kabinetas atleido šešis Rustemo Umerovo pavaduotojus ir Gynybos ministerijos valstybės sekretorių.