JAV

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą. „NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį atliko pirmąjį žingsnį tvirtinant beveik 14 mlrd. dolerių (12,6 mlrd. eurų) pagalbos paketą karo krečiamai Ukrainai, kuris yra dalis milžiniškos apimties federalinių įstaigų finansavimo plano, turinčio leisti išvengti žalingo Amerikos valstybinių institucinių uždarymo. Atstovų rūmai pritarė apie 1,5 trln. dolerių (1,36 trln.

Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas. Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

JAV viceprezidentė Kamala Harris trečiadienį nuvyks į Lenkiją aptarti, kaip teikti „karinę pagalbą“ Ukrainai, sakė Baltųjų rūmų pareigūnai. Vizitas įvyks Vašingtonui atmetus Varšuvos pasiūlymą dėl sovietinių naikintuvų. Kelionė buvo planuojama dar prieš tai, kai Lenkija antradienį nustebino Jungtines Valstijas pasiūliusi savo naikintuvus MIG-29 nusiųsti Ukrainai per vieną JAV pajėgų oro bazę.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad Rusija niekada negalės kontroliuoti visos Ukrainos, ir pažadėjo, kad dabartinis karas „niekada nebus pergalė“ prezidentui Vladimirui Putinui. „Rusija gali toliau vargais negalais tęsti savo puolimą siaubinga kaina, bet tiek jau aišku: Ukraina niekada nebus pergalė Putinui, – sakė J. Bidenas. – Putinas galbūt gali paimti kokį nors miestą, bet jis niekada negalės išlaikyti šios šalies.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento direktorius Aleksandras Darčijevas pareiškė, kad „Rusija yra atvira sąžiningam ir tarpusavio pagarba paremtam dialogui su JAV tokiu lygiu, kokiam bus pasirengę Vašingtone“. Tuo pat metu Rusijos atstovas tikino, kad tai „JAV savo veiksmas atvedė santykius su Rusija į negrįžtamą tašką“ ir „Amerikai teks taikytis su Maskvos interesais ir jos įtakos zonomis“. Kol kas nėra aišku, apie kokias konkrečias įtakos zonas ir kokius Maskvo...

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija ruošiasi ilgalaikiam karui, ir Vašingtonas stengiasi padėti Kyjivui atsilaikyti, bet svarbiausios išlieka pastangos, kad konfliktas neišsiplėstų už Ukrainos ribų ir neišprovokuotų Trečiojo pasaulinio karo.

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę turėtų pasirašyti įsaką dėl kriptovaliutų, tapsiantį prekybos skaitmenine valiuta reguliavimo pirmuoju žingsniu. J. Bideno administracijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis reiškė susirūpinimą, kad Rusija naudojasi kriptovaliuta siekdama apeiti triuškinamas sankcijas, paskelbtas Vakarų šalių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Dėl šių sankcijų rublio kursas nusmuko iki istorinių žemumų, o Rusijos vertybinių popierių rinka buvo uždaryta.

Ajovos valstijoje vienas paauglys pirmadienį žuvo ir dar du buvo sužeisti per numanomą apšaudymą iš pravažiuojančio automobilio prie jų vidurinės mokyklos, pranešė policija. Di Moino policijos pareigūnai ir Priešgaisrinio departamento gelbėtojai atvyko į Rytų vidurinę mokyklą valstijos sostinėje apie 14 val. 48 min. vietos (22 val. 48 min. Lietuvos) laiku, nurodė Policijos departamentas.

JAV diplomatijos vadovas Anthony Blinkenas sako, kad su Lenkija aktyviai derasi dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai. Už tai mainais Lenkija esą gautų modernių amerikietiškųjų F-16. Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus skelbti naujas sankcijas Rusijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti Rusijos naftos importą. Savo ruožtu sankcijų smaugiami rusai išėjo į protestus prieš Vladimiro Putino karą net 35-iuose Rusijos miestuose. Omonininkai suėmė daugiau nei 1 000 prieš karą pasisakančių žmonių.

Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas sako, kad NATO šalys narės turi „žalią šviesą“ tiekti naikintuvus Ukrainai, CBS naujienoms teigė jis.  „Tai yra žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas interviu metu, paklaustas ar Lenkijos Vyriausybė, NATO narė, gali perduoti naikintuvus Ukrainai.  „Tiesą pasakius mes apie tai kalbame su lenkų bičiuliais šiuo metu. Kalbame, ką galime padaryti, jei jie pasirinks perduoti naikintuvus Ukrainai.

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno vyriausiasis diplomatas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba“ dėl susitarimo su Lenkija, kad Ukrainai būtų tiekiami naikintuvai. „Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai į tai žiūrime“, – žurnalistams sakė Moldovoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.

Jungtinės Valstijos turėtų diplomatiškai pripažinti Taivaną kaip „nepriklausomą ir suverenią valstybę“, pareiškė buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo per apsilankymą šioje saloje. M. Pompeo, laikęsis bene griežčiausios pozicijos Kinijos atžvilgiu tarp ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo patarėjų, į Taivaną atvyko trečiadienį.

Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų prezidentą Vladimirą Putiną, jo pajėgoms užpuolus Ukrainą. „Kaip tai baigti? Kas nors Rusijoje turi imtis atsakomybės... ir pašalinti šį vyruką“, – sakė respublikonų senatorius ketvirtadienį vakare per interviu konservatyvios televizijos „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Šiaurės Kalifornijoje ketvirtadienį automobiliui įsirėžus į ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastatą, 19 vaikų ir darbuotojas atsidūrė ligoninėje, tačiau pranešta, kad niekas nežuvo, informavo policija. Incidentas įvyko apie 14 val. 30 min. vietos (penktadienį 0 val. 30 min. Lietuvos) laiku Andersone, Šastos apygardoje į šiaurės vakarus nuo Sakramento.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įves papildomų sankcijų Rusijos oligarchams, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su naujausiomis pastangomis spausti Kremlių nutraukti įsiveržimą į Ukrainą. Pasak šaltinio, sankcijos, apie kurias pirmoji pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, atitiks ankstesnes ES priemones prieš turtingiausius Rusijos veikėjus ir jas išplės draudimu įvažiuoti į JAV. Be to, oligarchams nebus leidžiama perleisti savo turto šeimos nariams.

Kongreso komitetas, tiriantis ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų 2021 metų sausį surengtą surengtą Kapitolijaus šturmą, trečiadienį teismui pateiktame dokumente tvirtino, kad buvęs valstybės vadovas ir jo sąjungininkai dalyvavo nusikalstamame sąmoksle panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus. Atstovų Rūmų specialusis komitetas prašo teismo prieigos prie dešiniojo sparno teisininko Johno Eastmano, kuris atsisakė liudyti motyvuodamas advokato konfidencialumo pareiga, dokumentų.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė įvedančios daugiau sankcijų dėl Maskvos karo su Ukraina, šįkart taikydamosi į Kremliaus artimą sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę. Baltieji rūmai atskleidė „plataus masto suvaržymus Baltarusijai, kad užgniaužtų jos technologinių prekių importą, atsakant į jos paramą“ Rusijos pradėtam karui.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusijs „nedelsdama“ išvestų pajėgas iš Ukrainos. Šis žingsnis žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai. Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sulaukė ovacijų atsistojus virtinės, kai sakydamas įkvepiantį metinį pranešimą siekė abiejų partijų paramą pozicijai prieš Rusiją paversti postūmiu platesnei po pandemijos atsigaunančios Amerikos vienybei. J. Bideno kalbos, pasakytos bendroje Kongreso sesijoje ir trukusios valandą, visa pirma dalis buvo skirta kruvinai Rusijos invazijai į provakarietišką Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino galimybės, kad Vakarų valstybės galingai atsakys į jo invaziją Ukrainoje ir priims sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas“, – sakoma J. Bideno komentaruose, paskelbtuose prieš prezidento metinį pranešimą. „Jis atmetė diplomatijos pastangas. Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys.

Premjerė Ingrida Šimonytė telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris ir paragino didinti paramą Ukrainai. „Pokalbio telefonu metu padėkojau K. Harris už Jungtinių Valstijų lyderystę ir karinį pastiprinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – tviteryje antradienį pranešė premjerė.

Vienoje JAV bažnyčioje tėvas pirmadienį nušovė tris savo vaikus, o paskui nusišovė, pranešė policija. Per šaudymą Kalifornijos sostinėje Sakramente taip pat žuvo penktas asmuo, nors lieka neaišku, ar jis kaip nors yra susijęs su incidentu bažnyčioje, kurį policija vadina buitiniu konfliktu. Visi trys žuvę vaikai buvo jaunesni nei 15 metų, žurnalistams sakė Sakramento apygardos šerifo tarnybos seržantas Rodas Grassmannas. „Šią popietę, 17 val. 7 min. [antradienį 3 val. 7 min.

JAV valstybės departamentas dėl karo Ukrainoje uždarė šalies ambasadą Baltarusijoje ir leido nebūtiniems Amerikos ambasados Rusijoje darbuotojams palikti šalį. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išplatintu pranešimu informavo, kad stabdomas JAV ambasados Minske darbas, o ambasados Maskvoje darbuotojams leidžiama palikti šalį.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir juridiniams subjektams už jų „palaikymą ir pagalbą invazijai“ Ukrainoje, surengtai Rusijos. „Šiandienos veiksmai sutelkti į Baltarusijos gynybos sektorių ir finansų institucijas – dvi sritis, kuriose Baltarusijos ryšiai su Rusija yra ypač glaudūs“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime. Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė saugumo situaciją regione. G. Landsbergio teigimu, Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą, Kijevui reikia ne tik politinės, ekonominės, bet ir karinės pagalbos. „Rusų lėktuvų ir tankų gražūs paramos žodžiai nesprogdina. Mes norime ir galime padėti“, – įraše feisbuke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“. Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai. „Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose. „Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą].

Autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos dienos suskaičiuotos šiam įsileidus kelias dešimtis tūkstančių Rusijos karių, teigia Lietuvoje viešintys JAV senatoriai. „Būkim atviri – Lukašenka, paskutinis Europos diktatorius, bijo. Bijo savo žmonių ir ta baimė tapo realybe, kai žmonės išėjo į gatves protestuoti po prezidento rinkimų“, – trečiadienį žurnalistams sakė senatorius Dickas Durbinas. „Lukašenkos dienos suskaičiuotos.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą. „Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Nuo 2021-ųjų rudens, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgų skaičius pasienio su Ukraina zonoje pradėjo ženkliai augti, JAV pradėjo itin aktyviai skelbti apie Rusijos grasinimų rimtumą. Baltieji rūmai, neįprastai santūrios diplomatijos politikai, aktyviai publikuoja žvalgybos duomenis, dalijasi su sąjungininkėmis, įvardija galimas Maskvos karinės operacijos pradžios datas ir diskredituoja galimas Rusijos provokacijas, kuriomis gali būti siekiama susikurti pretekstą puolimui.

Buvusio JAV prezidento ir dabartinės valstybės sekretorės Hilari Klinton vyro Bilo Klintono reputacijai suduotas dar vienas skaudus smūgis. Pastarąjį kartą dėl nuotraukos, padarytos labdaros vakaro, tarp kurio organizatorių buvo ir Monako princas Albertas  II, metu. Gegužės 23 dieną Monte Karlo mieste vykusiame iškilmingame renginyje B. Klintonas buvo pastebėtas bendraujantis su trimis populiariomis pornoaktorėmis.

Naujoji respublikonų dauguma Kongreso Atstovų Rūmuose taps amerikiečių tautos balsu. Tai trečiadienį rinkėjams pažadėjo J. Boehneris, kuris sausio mėnesį taps naujuoju žemųjų rūmų spikeriu. „Įvykę rinkimai – tai referendumas dėl pasitikėjimo dabartine administracija ir demokratų dauguma Kongrese,– pažymėjo J. Beihneris per spaudos konferenciją.– Jeigu rinkėjai ir jų pageidavimai ignoruojami, ką mes matėme dvejus pastaruosius metus, tai rezultatus nesunku numatyti.

Šeštadienio rytą Nevados valstijos Rino mieste parduotuvės darbuotojas iš šaunamojo ginklo paleido ugnį į bendradarbius ir sužeidė tris žmones, praneša naujienų agentūra „The Associated Press". Šūviai nuaidėjo „Walmart" prekybos centre. Atskubėję į nusikaltimo vietą pareigūnai užblokavo piktadarį, kuris pasidavė po šešias valandas trukusių derybų su policijos atstovu. Per incidentą nukentėjo trys žmonės, tarp jų - sandėlio vadybininkas.

JAV specialiosios tarnybos kol kas nepasirengusios paskelbti, kad visiškai atskleidė incidentą, susijusį su sprogmenų aptikimu dviejose siuntose, išsiųstose iš Jemeno į Čikagą. Tai penktadienį pranešė JAV prezidento padėjėjas kovos su terorizmu klausimams Džonas Brenanas (John Brennan). „Mes esame budrūs", - pažymėjo aukšto rango ekspertas. „Mes norime įsitikinti, kad galime atremti bet kurią kitą grėsmę, kuri dar gali būti nepašalinta", – pabrėžė jis. Dž.

Tinklalapio „Wikileaks" paviešintos slaptos Pentagono ataskaitos apie karą Irake ir įkalčiai, kad Irako valdžios pareigūnai prisidėjo prie civilių kankinimų ir nužudymų, gali turėti labai neigiamų padarinių Irako saugumui, sekmadienį pareiškė Irako vidaus reikalų ministerijos šaltinis. „Šių dokumentų atskleidimas kenkia žmonių pasitikėjimui saugumo pajėgomis.

Tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino beveik visus iš žadėtųjų 400 tūkst. slaptų JAV kariuomenės įrašų apie karą Irake. Jie aiškiai įrodo, kad Amerikos kariuomenės vadai ignoravo informaciją apie Irako pareigūnų vykdytus kankinimus, informuoja BBC. Remiantis dokumentais taip pat galima teigti, kad JAV kariuomenės postuose po 2003 metų prasidėjusiuos invazijos žuvo „šimtai“ civilių.

JAV parduos karinės technikos ir ginkluotės Saudo Arabijos armijai, rašo BBC. Pranešama, kad amerikiečiai arabams parduos lėktuvų ir karinių malūnsparnių. Teigiama, jog arabai gaus daugiausia modernią ir šiuolaikišką karinę techniką. Minimi 80 F-15 naikintuvų, dešimtys Apache, Black Hawk ir Little Bird sraigtasparnių. Sandėris bus vykdomas 15-20 metų ir padės užtikrins 75 000 darbo vietų JAV. Saudo Arabija yra viena turtingiausių pasaulio valstybių pagal gelmių turtus.

Visose 50-yje Jungtinių Amerikos Valstijų pradėtas masinis tyrimas dėl galimo bankų sukčiavimo iškeldinant skolininkus iš jų būstų. JAV valdžia ruošiasi laikinai uždrausti bet kokį žmonių iškeldinimą, o analitikai prognozuoja antrą bankų sukeltos finansinės krizės smūgį.

Kongreso kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse JAV verda politikų mūšis. Į jį įsitraukė net prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), apkaltinęs konkurentus respublikonus savo rinkimų kampaniją finansuojant „nešvariais" pinigais iš užsienio. Baltųjų rūmų šeimininkas savo rėmėjams Filadelfijoje sakė, kad šių rinkimų kampanija slapta šelpiama užsienio korporacijų, kurių nenori paviešinti JAV lobistai ir Respublikonų partija, pinigais.

Antradienį JAV kariuomenės cheminių medžiagų agentūra pranešė, kad Amerika sunaikino 80 proc. turimo cheminio ginklo arsenalo, informuoja naujienų agentūra „Associated Press". Skelbiama, kad iki spalio 3 dienos buvo sunaikinta 24,5 tūkst. tonų nuodingų cheminių medžiagų ir daugiau nei 2,1 mln. cheminių ginklų. 1997 metais, kai JAV pasirašė tarptautinę konvenciją dėl cheminių ginklų uždraudimo, jos turėjo 31,5 tūkst. tonų nuodingų karinių medžiagų, primena naujienų agentūra ITAR-TASS.

JAV prezidentas B. Obama netenka dar vieno artimo bendražygio: Baltuosius rūmus palieka ligšiolinis jo štabo vadovas Rahmas Emanuelis. Jis paskelbė sieksiantis mero posto gimtojoje Čikagoje, rašo BBC. Pastaruoju metu JAV administracijoje daugėja įvairių reformų. Obama siekė sumažinti socialinius skirtumus tarp turtingųjų ir vargšų, taip pat apkarpyti viršpelnius bankams. Obama taip pat siekia sumažinti strateginės puolamosios ginkluotės arsenalus pasaulyje.

Diplomatai teigia, jog Artimųjų Rytų taikos derybos eina į pabaigą, rašo BBC. Taikos derybos tarp Izraelio ir palestiniečių vyksta po 20 mėn. trukusio nesikalbėjimo. Analitikų teigimu, sunku pasakyti, ar derybininkai susitars. Didelė kliūtis deryboms yra žydų naujakurių plėtra ir statybos palestiniečių teritorijose (Vakarų krantas). Taikos deryboms tarpininkauja JAV vadovai. Taikos regione išsiilgę ir abiejų pusių žmonės, kurie jau pavargo gyventi nuolatinio pavojaus ar net karo sąlygomis.

Kai turtingiausi pasaulio žmonės siūlo naudotis jų turtais, tai yra gerbtina. Kai trečiasis tarp pasaulio turtingiausiųjų pareiškia 99 proc. savo turto išdalysiąs labdaringoms organizacijoms, tai yra neįtikėtina. Bet kai didžioji dalis jo pinigų atitenka fondui, kurį valdo antrasis pagal turtingumą žmogus pasaulyje, tai yra beveik kuriozas. Bet būtent taip įvyko JAV. Investuotojų guru Warrenas Buffettas penkiems labdaros fondams vėl padovanojo 1,93 mlrd. dolerių: 1,6 mlrd.

Ar Baltuosiuose rūmuose yra žmonių, kurie nesutinka su prezidento sprendimais? Žinomas amerikiečių žurnalistas Bobas Vudvardas (Bob Woodward) knygoje „Obamos karai" („Obama's Wars") tvirtina, kad taip. Didžiulis susidomėjimas B.Vudvardas, kurio knyga kitą savaitę pasirodys knygynuose, išgarsėjo straipsniais Votergeito skandalo metu. Be to, jis yra parašęs keletą knygų apie buvusį JAV vadovą Džordžą V.Bušą (George W.Bush) ir karą Irake.