Europa

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad yra pakankamai vokiečių karių, norinčių vykti į nuolatinę šalies dislokuojamą brigadą Lietuvoje. „Pamatėme, kad nėra problemos rasti pakankamai vokiečių karių, kurie mielai atvyktų į Lietuvą“, – pirmadienį Rygoje, bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ministrais pirmininkais, teigė O. Scholzas. „Yra svarbu turėti reikiamą infrastruktūrą ir sąlygas.

Rusija pirmadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių, kad pasmerktų šios šalies „provokacinę“ politiką po prezidento Emmanuelio Macrono komentarų, kad į Ukrainą gali būti siunčiami Vakarų šalių kariai, pranešė užsienio reikalų ministerija Maskvoje. Pasiuntinys buvo iškviestas po „vis karingesnių Paryžiaus pareiškimų", sakoma ministerijos pranešime. „Rusijos pusė pateikė savo vertinimą, kad destruktyvi ir provokuojanti Paryžiaus linija veda prie konflikto eskalavimo“, – sakoma jame.

Europos Sąjunga (ES griežtai sukritikavo Rusijos planus surengti branduolinio ginklo pratybas. „Tai neatsakingo Rusijos elgesio tąsa ir dar vienas įrodymas, kad Kremlius suinteresuotas tik aštrinti padėtį“, – pirmadienį Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. ES, anot jo, ragina Rusiją nustoti „žvanginti ginklais“ ir nutraukti agresiją prieš Ukrainą.

Tūkstančiai jaunų žydų iš įvairių šalių pirmadienį Lenkijoje pagerbė Holokausto aukų atminimą. „Gyvųjų marše“ jie kartu su 50 Šoa išgyvenusių žmonių ėjo 3,2 km atstumą nuo Aušvico iki Birkenau. Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla. Startą žygiui, kuris vedė ir per vartus su cinišku užrašu „Darbas išlaisvina“, davė šofaras, ritualinis muzikos instrumentas.

Varšuvos vaivadijos administracinio teismo teisėjas Tomaszas Schmidtas sieks politinio prieglobsčio Baltarusijoje. Savo sprendimą jis paaiškino tuo, kad nesutinka su Varšuvos politika Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu. Tai teisėjas pasakė per spaudos konferenciją Minske, pasirašydamas savo atsistatydinimo iš teisėjo pareigų raštą, pranešė „Ukrinform“, remdamasi svetaine Onet.pl.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Kinijos ir Prancūzijos prezidentais pareikalavo ryžtingesnių veiksmų, kad Rusijos nepasiektų prekės, kurias galima naudoti karinėms reikmėms. „Turi būti dedamos didesnės pastangos, kad būtų pažabotas dvejopos paskirties prekių, kurios atsiduria mūšio lauke, tiekimas Rusijai“, – sakė U. vaon der Leyen, pirmadienį Paryžiuje susitikusi su Kinijos ir Prancūzijos vadovais Xi Jinpingu ir Emmanueliu Macronu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį sakė, kad Europos Sąjunga nevengs imtis griežtų priemonių savo ekonomikai apsaugoti ir saugumui užtikrinti, tarp Europos ir Kinijos tvyrant įtampai dėl prekybos. „Sąžiningai žaidžianti Kinija gerai mums visiems“, – sakė U. von der Leyen po Paryžiuje įvykusių trišalių derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasakė esanti įsitikinusi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas padės sumažinti dėl Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą susidariusią įtampą. „Prezidentas Xi vaidiną svarbųą vaidmenį deeskaluojant neatsakingus Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu“, – po Paryžiuje įvykusio susitikimo su Xi ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pasakė ji.

Vokietija laikinai atšaukė savo ambasadorių Rusijoje, Berlynui apkaltinus Rusiją dėl valstybės remiamos kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasiuntinys Alexanderis Grafas Lambsdorffas „buvo atšauktas konsultacijoms ir liks Berlyne vieną savaitę, o paskui grįš į Maskvą“, sakė ministerijos atstovė per spaudos konferenciją Berlyne.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pirmadienį Paryžiuje susitikęs su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu , pasakė jam, kad koordinavimas su Pekinu dėl didelių krizių, įskaitant karą Ukrainoje, yra labai svarbus, o dėl Europos ir Kinijos prekybos paragino taikyti „sąžiningas taisykles visiems“. „Mūsų žemyno ateitis labai aiškiai priklausys nuo mūsų sugebėjimo toliau subalansuotai plėtoti santykius su Kinija“, – sakė E. Macronas prasidedant trišaliam susitikimui, kuriame dalyvauja ir Europos Ko...

Šveicarija pakvietė popiežių Pranciškų dalyvauti konferencijoje dėl taikos Ukrainoje, ji vyks birželio viduryje Burgenstoko kurorte netoli Liucernos. „Ukrinform“ duomenimis, apie tai interviu „Blick“ pranešė Šveicarijos prezidentė Viola Amherd. „Mes pakvietėme Šventąjį Sostą. Vatikanas labai teigiamai vertina taikos konferenciją“, – sakė ji.

Šeštadienio vakarą netoli Adažių (Latvija) avarinį nusileidimą vidury judraus kelio įvykdė nedidelis lėktuvas, skelbia Latvijos naujienų agentūra LETA. Orlaivio įgulai pavyko išvengti sužeidimų ir avarijos. Vietos pareigūnų teigimu, vykstant intensyviam eismo judėjimui kelyje netoli Adažių (Rygos rajonas) lėktuvo įgulai pavyko jį sėkmingai nutupdyti ir pasitraukti į šalikelę. Lėktuve „Tecnam P2008 JC“ tuo metu buvo du asmenys – pilotas ir keleivis, rašoma portale LSM.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad per derybas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu spaus Pekiną dėl sąžiningos konkurencijos.  „Turime imtis veiksmų, kad konkurencija būtų sąžininga ir nebūtų iškraipoma“, – nurodė U. von der Leyen likus kelioms valandoms iki jos, Xi Jinpingo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono susitikimo Paryžiuje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną, prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos. Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Nuo islamistinio „Hamas“ judėjimo išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d. ir Izraelio atsako į jį pasaulyje kilo didžiausias antisemitizmo protrūkis nuo Antrojo pasaulinio karo, rodo tyrimas. Jei tendencijos tęsis, žydai ateityje nebegalės saugiai ir laisvai gyventi Vakarų pasaulyje, sakoma metinėje ataskaitoje apie antisemitizmą, kurią sekmadienį paskelbė Tel Avivo universitetas ir JAV Kovos su difamacija lyga.

Pasaulyje ženkliai pradėjo daugėti susirgimų tymais. 2023 m. buvo užregistruoti 321 582 tymų atvejai – 88 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai buvo užregistruoti 171 153 atvejai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prognozuojama, kad 2024 m. sergamumas nemažės, atvejų skaičius turėtų išlikti ne mažesnis nei praėjusiais metais.

Australijoje policija nušovė „suradikalėjusį“ 16-metį, kuris Perto mieste peiliu sužalojo žmogų. Atvykus policijai, vaikinas puolė prie pareigūnų ir vieno jų buvo nušautas, sakė Vakarų Australijos valstijos premjeras Rogeris Cookas. Anot jo, yra duomenų, kad 16-metis buvo „radikalizuotas internete“. Remiantis pirmine informacija, jis veikė vienas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyksta vizitų į Europą: sekmadienį popiet jį Paryžiuje ketina priimti Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas. Pirmadienį numatyti Xi Jinpingo pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po apsilankymo Prancūzijoje svečias ateinančiomis dienomis vyks toliau į Serbiją ir Vengriją.

Vokietijos naujienų svetainei „Zeit Online“ šeštadienį pranešus, kad tūkstančiai Vokietijos pajėgų nuotolinių susitikimų buvo laisvai prieinami internete, šalies kariuomenė sulaukė nemažai klausimų dėl saugumo spragų.  Vokietijos federaliniai prokurorai jau tiria kariuomenės pokalbio apie Ukrainą pasiklausymą. Kovo mėnesį šis pokalbis išplito įvairiuose Rusijos socialiniuose tinkluose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderį Ericą Zemmourą, atvykusį rinkimų kampanijos vizito į Korsikos salą, šeštadienį protestuotojai apmėtė kiaušiniais, matė naujienų agentūros AFP reporteris. E. Zemmouras buvo atvykęs į Ajačą vykdyti savo rinkiminę kampaniją prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kai apie 15 žmonių pradėjo šūkauti, sakė AFP fotografas.

400-tų milijonų dolerių, kurie dingo iš Lenkijos energetikos gigantės „Orlen“ kišenių, skandalas pasuko netikėta kryptimi. Lenkų prokurorai neatmeta, kad pinigai galėjo atsidurti teroristų rankose, mat buvęs „Orlen“ dukterinės įmonės vadovas, iš kurios milijonai ir dingo, susijęs su Irano remiama grupuote „Hezbollah“. Įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ Lenkijos energetikos milžinės „Orlen“ skandalas dėl neva sukčiams už naftos produktus pervestų 400 mln. dolerių įsisuka vis labiau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pasmerkė išpuolį prieš vieną iš savo partijos Europos Parlamento deputatų kaip „grėsmę“ demokratijai, valdžiai pareiškus, kad įtariamas politinis motyvas. Policija pranešė, kad keturi nežinomi užpuolikai sumušė Socialdemokratų partijos (SPD) europarlamentarą Matthiasą Ecke'ą, kai šis penktadienio vakarą Drezdeno mieste iškėlė ES rinkimų plakatus.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas, kad negalima atmesti Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, yra „teisingas“, o Lenkija „neatskleis savo kortų“, kai kalbama apie galimą karių siuntimą į Ukrainą. Tai sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu BBC World, praneša „Ukrinform“, remdamasi PAP.

Britų pareigūnai pradėjo suiminėti iki šiol laisvai Jungtinėje Karalystėje gyvenusius nelegalius migrantus. Nelegalai dabar turės ruoštis deportacijai į Ruandą ir jiems teks susitaikyti su mintimi, kad į Jungtinę Karalystę jau nebegalės niekada gyvenime. Britų valdžia šiemet ketina deportuoti beveik 6000 nelegalių migrantų ir viliasi, kad tai atgrasys kitus nuo pavojingų kelionių į Britaniją mažomis valtelėmis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Estija apkaltino kaimyninę Rusiją trikdant GPS navigacijos prietaisų darbą oro erdvėje virš Baltijos šalių. Pasirodo, su tokiais trukdžiais avialinijų bendrovės susiduria jau kelis mėnesius. Tokie trukdžiai ne vien gali prailginti skrydžius, bet ir suklaidinti pilotus bei padidinti avarijos riziką. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, jog Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna apkaltino Rusiją, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Viename šiauriniame Paryžiaus priemiestyje praėjusią naktį per šaudymą, tikriausiai susijusį su narkotikų kontrabanda, žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, šeštadienį paskelbė prokuratūra ir vietos meras. Išpuolis automobilių stovėjimo aikštelėje netoli kultūros centro Sevrane, esančiame tarp Paryžiaus centro ir Charles'io de Gaulle'io (Šarlio de Golio) oro uosto, įvyko maždaug 23 val. 45 min. (0 val. 45 min. Lietuvos laiku), nurodė prokuratūra.

Berlyne liepsnoja bendrovės „Diehl“ metalurgijos gamykla. Ši bendrovė priklauso šalies gynybos pramonės sričiai, gamina ir oro gynybos sistemas „Iris-T“. Gaisro priežastis kol kas nėra žinoma, skelbiama, kad ugnis apėmusi visą 4 aukštų pastatą. Berlyno priešgaisrinės tarnybos atstovas spaudai Adrianas Wenzelis sakė „Bild“: „Pastatas visiškai išdegė keturiuose aukštuose. Dalis jo jau sugriuvo. Su ugnimi kovojame tik iš išorės.

Popiežius Pranciškus ilgisi praėjusių laikų, kai dar galėjo keliauti traukiniu. „Visada mėgau keliauti viešuoju transportu. Tai būdas būti tarp žmonių, jausti jų šilumą ir rūpesčius“, – Italijos valstybinio geležinkelio mėnraščiui „Freccia“ sakė 87 metų Katalikų bažnyčios vadovas. Būdamas moksleivis, jis kasdien keliaudavo traukiniu iš vieno Argentinos sostinės Buenos Airių rajono į kitą. „Šiandien tai vienas dalykų, kurių labiausiai pasiilgau“, – sakė Pranciškus.

Vokietija penktadienį apkaltino Maskvos finansuojamus įsilaužėlius dėl kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius ir perspėjo dėl pasekmių.  Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nurodė, kad neseniai buvo baigtas federalinės vyriausybės tyrimas dėl praėjusiais metais įvykdyto išpuolio prieš SPD.

Antradienį Šiaurės Airijos Omos mieste A5 greitkelyje įvykus avarijai, žuvo du paaugliai. Viena jų – 17-metė lietuvė Kamilė Vaicikonytė. Policija pranešė, kad 19-metis Jamie Moore'as ir 17-metė K. Vaicikonytė žuvo įvykio vietoje apie 21.50 val., rašo BBC. Pirmadienį Kamilė dalyvavo savo mokykloje surengtoje demonstracijoje, skirtoje A5 kelyje žuvusiems žmonėms atminti, ir ragino pradėti ilgai laukto kelio atnaujinimo darbus.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pasakė, kad dėl 2023 m. įvykdytos kibernetinės atakos prieš centro kairiųjų socialdemokratų partiją (SPD) Berlynas kaltina Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU dalinį. „Rusų valstybiniai programišiai puolė Vokietiją kibernetinėje erdvėje“, – lankydamasi Australijoje pasakė A. Baerbock, pridurdama, jog šis įvykis neliks be pasekmių.

Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.  „Telegram“ kanalai ėmė mirgėti su keistomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.  Iš pradžių niekas nesuprato, kas tas danguje ryškiai šviečiantis objektas.  Paaiškėjo, kas galėjo sukelti nerimą ukrainečiams Vėliau pradėjo aiškėti, ką Ukrainos gyventojai galėjo pamatyti danguje.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui.  Ketvirtadienį Prancūzijos Nacionalinė asamblėja, arba žemieji parlamento rūmai, vienbalsiai pritarė komisijos sudarymui. Pirmą kartą klausimą dėl komisijos įsteigimo vasario mėnesį Senate, aukštuosiuose parlamento rūmuose, iškėlė aktorė Judith Godreche.

Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. Šis pranešimas papildė praėjusį mėnesį paskelbtus planus per tą patį laikotarpį 600 mlrd. kronų (52 mlrd. eurų) padidinti Norvegijos gynybos biudžetą.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje lenkų pora užpuolė baltarusę, nes pamanė, kad ji yra rusakalbė ukrainietė.  Apie tai praneša lenkų žiniasklaida, cituoja UNIAN.  Pareikalavo grįžti į Ukrainą Kaip pasakojo 22 metų nukentėjusioji, ji gatvėje kalbėjosi su savo draugu rusų kalba, kai prie jos priėjo apsvaigusi lenkė, spjovė jai į veidą ir keikdamasi pareikalavo „grįžti į savo Ukrainą“.  Baltarusė ėmė gintis ir įspyrė lenkei, įvyko konfliktas, į kurį įsikišo lenkės draugas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį lankydamasi Libane, kurį krečia ekonomikos nuosmukis, paskelbė apie apie 1 mlrd. eurų paketą šiai šaliai.  Ekonomikos nuosmukį Libane dar labiau sustiprino migrantų krizė ir karo su Izraeliu grėsmė. „Galiu pranešti apie 1 mlrd.

„Eurovizijos“ dainų konkurso organizatoriai ketvirtadienį pareiškė, kad pasilieka teisę pašalinti bet kokias palestiniečių vėliavas ir propalestinietiškus simbolius kitą savaitę Švedijoje vyksiančiame renginyje. Apie tai pranešama dėl Izraelio dalyvavimo kasmetiniame muzikos konkurse kilus įtampai, susijusiai su septintą mėnesį vykstančiu karu prieš islamistų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože. Palestiniečius palaikančios grupės Malmės mieste planuoja didelius protestus.

Gegužės pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su oficialiu valstybiniu vizitu lankysis Vokietijoje, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidentūra. Valstybinis vizitas iš pradžių buvo numatytas pernai liepą, bet buvo atidėtas dėl riaušių Prancūzijoje. E. Macronas su žmona Brigitte į Berlyną atvyks gegužės 26 d., juos su visa karine pagarba prie savo oficialios rezidencijos pasitiks Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris su žmona Elke Büdenbender.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį pareiškė, kad dėl GPS signalų trikdžių Baltijos jūros regione kalta tik Rusija, jau ne vieną savaitę dėl jų regione trikdomas oro susisiekimas. Pastaruoju metu Estijoje padaugėjo tikslinių GPS palydovinės navigacijos sutrikimų. Valstybės prie Baltijos jūros valdžia teigia, kad GPS signalo trikdžiai yra perduodami iš Rusijos teritorijos, problema paaštrėjo Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą.

Sukčiai sugrįžo ir šį kartą jie naudojasi populiariu internetinės parduotuvės „Shein“ prekės ženklu, kad apgaule priverstų žmones perduoti savo asmeninius duomenis. Naujausioje žinutėje, kurią sukčiai pradėjo siųsti į elektroninius paštus, naudojama intrigos taktika, kad žmonės paspaustų pavojingas nuorodas. Atidarius el. laišką, jame rašoma, kad naudotojai buvo atrinkti gauti „paslaptingą Shein dėžutę!“, o tai skamba gana viliojančiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino, kad šalis gali būti priversta svarstyti sausumos pajėgų įvedimo į Ukrainos teritoriją klausimą – jeigu pati Ukraina to paprašytų. „Jeigu rusai prasiveržtų per fronto liniją, jeigu būtų pateiktas toks Ukrainos prašymas (kurio šiandien nėra), mums pagal teisę tektų užduoti sau tokį klausimą.

Lenkijos policija trečiadienį pranešė, kad sulaikė paauglį, įtariamą prisidėjus prie bandymo padegti Varšuvos sinagogą. Pareigūnai šį išpuolį pasmerkė. Lenkijos policija socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime nurodė, kad „sulaikė 16-metį Lenkijos pilietį, dalyvavusį incidente“, kuris įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį. Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Czeslawas Mroczekas pridūrė, kad paauglys įtariamas bandymu padegti sinagogą.

Donaldas Trumpas dar net nelaimėjo JAV prezidento rinkimų, tačiau jau grasina nutraukti pagalbą Ukrainai, jeigu Europa neprisidės daugiau finansiškai. Jis taip pat aršiai kritikavo savo 2 proc. BVP gynybai nesugebančias skirti Europos šalis, kurios tariamai „gyvena iš JAV kišenės“. „Neduosiu (pinigų Ukrainai), jeigu Europa neprilygs mokėjimais.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienio rytą TV3 televizijai pareiškė, kad derybos dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Europos Sąjungą bus itin sudėtingos, tačiau visiškai realu pradėti jas jau šių metų birželį, kaip savo bendrame pareiškime paragino Baltijos šalių prezidentai. Jis priminė, kad Latvijai ruošiantis stoti į ES buvo klausimų, kur pavyko greitai rasti kompromisą, ir diskusijų, kuriose pasiekti bendrą sutarimą buvo ypač sunku.

Didžioji Britanija paragino Rusiją dėl sveikatos būklės nedelsiant iš kalėjimo paleisti rusišką ir britišką pasus turintį Kremliaus kritiką Vladimirą Kara-Murzą. 42-ejų V. Kara-Murza dėl „skubiai reikalingo medicininio gydymo“ turi būti nedelsiant paleistas, sakoma trečiadienio vakarą JK pramonės ir ekonominio saugumo ministrės Nusrat Ghani paskelbtame pranešime. Jo kalinimas esą yra politiškai motyvuotas, V. Kara-Murza persekiojamas rusų institucijų, nes priešinosi Rusijos karui Ukrainoje.

Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos ir apibrėžė bendradarbiavimo 2025 m. perspektyvas, remdamasi Armėnijos gynybos ministerijos pateikta informacija pranešė „Armenpress“. Atkreiptinas dėmesys, kad balandžio 23–30 d. Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabo vado pavaduotojas Arturas Jerojanas NATO būstinėje dalyvavo gynybos ministerijos ir NATO švietimo gynybos srityje plėtros programoje.

 Anglijoje ketvirtadienį vyksta vietos valdžios rinkimai, kuriuose skaudus pralaimėjimas gresia britų premjero Rishio Sunako konservatoriams. Prognozuojama, kad toriai per balsavimą didžiausioje Jungtinės Karalystės dalyje praras šimtus mandatų vietų tarybose. Tai gali padidinti spaudimą ministrui pirmininkui prieš parlamento rinkimus, kurie, anot R. Sunako, vyks dar šiais metais.

Rusija jau ne vieną savaitę prieš Baltijos šalis vykdo hibridinę ataką, kurios metu trikdo ir blokuoja komercinių skrydžių GPS signalus. Nors ši ataka paveikia visas Baltijos šalis, labiausiai trikdžius kol kas jaučia Estija, į kurios miestą Tartu iki gegužės pabaigos skrydžius sustabdė Suomijos oro linijos „Finnair“. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ parodė, kaip žemėlapyje atrodo GPS ryšio trukdymas.

Europos Sąjungos (ES) plėtra į rytus prieš 20 metų, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock, buvo naudinga visai Bendrijai. Prie ES prisijungus 10 naujų šalių, visa Bendrija tapo stipresnė ir pirmiausiai saugesnė, sakė ji trečiadienį kartu su savo lenkų kolega Radoslawu Sikorskiu lankydamasi Lenkijos Slubicių mieste.