Redakcija rekomenduoja

Nors dažniausiai žodžiai „politikas“ ir „skandalas“ mirga korupcijos fone, šioje Seimo kadencijoje ne vienas politikas pateko į sekso skandalų sūkurį. Nuo nesantuokinių vaikų iki „Me too“ atgarsių Lietuvoje – šiame Seime netrūko plačiai visuomenėje nuskambėjusių istorijų. PETRAS GRAŽULIS Anksčiau partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklaususiam, o dabar nepriklausomu politiku save pristatančiam P. Gražuliui ši Seimo kadencija buvo itin gausi skandalų.

Vos pernai atšventę pergalę, šiemet trijų savivaldybių merai, atrodo, persigalvojo dėl savo politinės ateities ir panoro gauti Seimo mandatą. Persigalvoję merai nemano taip išduodantys rinkėjus ir atvirkščiai – kalba apie savivaldoje įgautą patirtį, kuri praverstų Seime. Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija skaičiuoja, kaip merų sėkmės atveju nauji savivaldos rinkimai patuštintų Lietuvos gyventojų kišenes.

Nors idėja įsteigti valstybines vaistines Seime patyrė fiasko, nuo kitų metų vaistininkų laukia nauji pokyčiai. Bandydama juos stabdyti opozicija siūlo įstatymo keitimus. Vaistininkai įspėja, kad juos atmetus regionuose vaistinių gali nelikti. Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiomis farmacijos pataisomis įpareigojama, kad vaistinėje privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas.

Jei laimėtų rinkimus, partijos gana stipriai pakeistų Lietuvos teisėsaugą – atsirastų tarėjai, prisiekusiųjų teismas, mažiau nusikaltėlių keliautų į kalėjimus, o daugiau atliktų viešuosius darbus. Yra ir išskirtinių pažadų – panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija bei įsteigti taikos teisėjų instituciją, kuri spręstų kaimynų ginčus. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su partijų programiniais pasiūlymais Seimo rinkimuose. Šįkart – teisėsaugos srityje.

Jau pasibaigus karantinui kurį laiką nesiliauja pacientų skundai, kad prisibelsti pas gydytojus vis dar sudėtinga. Dalies įstaigų gydytojai tuo metu stebisi tokiais teiginiais, mat sako, jog ligonius galėtų priimti kad ir kitą dieną. Tačiau pasigirdo svarstymų, kad galbūt prie tokios situacijos prisideda ir gydymo įstaigų noras pelnyti gerus darbo rezultatus.

Vienmandatės apygardos – tikras intrigų katilas Seimo rinkimuose. Ir kandidatai, ir politologai skėsčioja rankomis, bandydami nuspėti, kas gali pelnyti pergalę didesniuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Rezultatų nuspėjamumui koją kišą nedisciplinuoti rinkėjai, kurie, užuot kaskart balsavę už tą pačią partiją, savo balsą atiduoda žinomiausiems vardams.

Dalis partijų prieš Seimo rinkimus kaip reikiant pamiklino liežuvius ir pasmailino plunksnas, viena su kita labiau konkuruodamos, kuri rinkėją apipils daugiau pažadų. Problema ta, kad dalis jų – neįgyvendinami arba apskritai protu sunkiai suvokiami. Kol vienos žada naikinti LRT ar Konstitucinį Teismą, kitos garantuoja nemokamą elektrą, būsto paskolas arba lito sugrąžinimą.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kova vyks ne tik tarp partijų sąrašų, bet ir tarp asmenybių vienmandatėse apygardose. Regionuose kovos ir vietiniams puikiai pažįstami politikai, ir iš Vilniaus atsiųstos žinomos politikos žvaigždės. Didžiulę intrigą žada ir naujai įkurta Pasaulio lietuvių apygarda. Naujienų portalas tv3.lt prieš Seimo rinkimus apžvelgia kandidatus, didžiausias intrigas ir galimus netikėtumus vienmandatėse rinkimų apygardose.

Norintys pagal vaikų skiepijimo kalendorių paskiepyti savo atžalas nemokama vakcina dalis tėvų susiduria su biurokratiniu absurdu. Pediatrai skundžiasi, kad ministro Aurelijaus Verygos priimti sprendimai surišo jiems rankas teikti pacientams valstybės kompensuojamą būtiną paslaugą. Vaikų ligų srityje besispecializuojančios įstaigos ir kitur antriniame lygyje dirbantys pediatrai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos akibrokšto.

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatuojančios partijos jau strateguoja, kas galėtų užimti vietas ministrų kabinete ir svarbiausia – kas galėtų perimti Vyriausybės vairą ir tapti premjeru. Kol kas jau aiškios 12 galimų kandidatų pavardžių. Visi norintys būti premjerais – spalvingos asmenybės nuo skandalistų iki teistų už korupciją. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 12 partijų kandidatais į premjerus. Kitos partijos savo kandidatų dar nenumatė arba nepanoro atskleisti viešai.

Nusprendėte tabletę padalinti pusiau ar gydytojas, atrodo, vaistų išrašė tiek daug, kad svarstote geriau dalį jų išgerti kitą dieną? Specialistai įspėja, kad taip elgdamiesi rizikuojate savo sveikata ir primena, kada taip elgtis galima. Kalbėdama apie šią neretą problemą Kauno klinikų klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė atkreipė dėmesį į du aspektus. „Visų pirma esama tokios praktikos, kai žmonės nusprendžia vaistus išdalinti.

Nuo šiol dėl COVID-19 prireikus izoliuotis darželinukui ar pradinukui, jį prižiūrintys tėvai galės gauti ligos išmoką. Taip pat ji priklausys esantiems saviizoliacijoje grįžus ir koronaviuruso paveiktos šalies. Tokie pakeitimai įsigalioja Seimui antradienį vienbalsiai skubos tvarka pritarus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.  Nuo šiol ligos išmoka tėvams bus mokama už izoliacijoje esančius kontaktą su sergančiuoju turėjusius vaikus.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Pigiausius vaistus tautiečiams brukantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo sprendimais toliau varo į neviltį tiek pacientus, tiek gydytojus. Jų teigimu, naujausiuose vaistų kainynuose nebelieka būtinų įvairioms ligoms gydyti vaistų. Valstybinė ligonių kasa gi užtikrina, kad pacientai tikrai neliks be kompensuojamųjų vaistų.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie „Laisvės ir teisingumo“ kandidatą Seimo rinkimuose Artūrą Zuoką.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Nors diagnozuotų COVID-19 atvejų skaičiai šalyje muša rekordus, bendra viruso suvaldymo strategija Skandinavijoje dirbančius epidemiologus verčia gūžčioti pečiais. Jų teigimu, visiškai nesuvokiama, kaip Lietuvoje nustatomas viruso paveiktų šalių sąrašas, o laboratorinių testų duomenys vertinami kaip sergamumas. Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas teigia, kad tai, kuo remiantis įvedamos ir keičiamos sergamumo atvejų ribos 100 tūkst.

Mokesčių mokėtojų išlaikomo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovai galimai pažeidinėja teisės aktus, darbuotojų teises, meluoja ir pelnosi kitų sąskaita – tą sako patys darbuotojai. Anot jų, vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Be to, šaltinių teigimu, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį LRT darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Seni kaip pasaulis pažadai medikams didinti algas, sumažinti eiles, „sutvarkyti“ ligoninių tinklą ir atpiginti vaistus – tokie pasiūlymai sveikatos apsaugos sistemai skamba ir iš šiais metais Seimą šturmuojančių politikų lūpų. Be kita ko, didžiosios dalies partijų atstovai akcentuoja COVID-19 pandemijos tik „apnuogintą sveikatos sistemos krizę“ ir akcentuoja, kad pasiruošimas panašaus masto įvykiui turėtų būti vienas prioritetų.

Ne vieną kartą viešumoje pasigirdę svarstymai dėl neva netikslios ar net klastojamos susirgimų COVID-19 ir mirčių statistikos, kaip aiškėja, gali būti ne visiškai iš piršto laužti. Su pirmąją pandemijos banga skaudžiausiai susidūrusios savivaldybės atstovai neslepia, kad su Covid-19 diagnoze laidojami asmenys ne visada būdavo sulaukę teigiamų ligos testų. Tiesa, pati ligoninė tokius atvejus griežtai neigia. Ministerija gi patvirtina, kad karantino metu tokia tvarka išties galiojusi.

Ketveri metai valdžioje reiškia ir buvimą po padidinamuoju stiklu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tai patyrė savo kailiu, kai kiekvienas partijos ir jos lyderių sprendimas buvo plačiai aptarinėjamas, o bet kuri tamsesnė valstiečių atstovų biografijos detalė keliama į dienos šviesą. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę.

Prieš gerą savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidos „Karštai su tv3.lt“ metu nesutiko su teiginiu, kad nuo kitų ligų miršta daug daugiau žmonių nei nuo COVID-19. Pasidomėjus išankstiniais šių metų pandemijos mėnesių mirties priežasčių duomenimis, aiškėja, kad nuo koronaviruso mirusiųjų skaičiai visgi kol kas yra gerokai menkesni nei kitų ligų atvejais.

Pastaruoju metu Lietuvą krėtė ne vienas su aplinkosauga susijęs skandalas – nuo Alytaus gaisro ir „Grigeo Klaipėda“ vamzdžio iki Punios šilo kirtimo ar medžioklės lankais leidimo. Dėl to nenuostabu, kad dauguma partijų aplinkosaugą išskyrė kaip vieną svarbiausių sričių savo rinkiminėse programose. O jose – plati pasiūlymų paletė: nuo miškų sodinimo, pinigų renovacijai iki... medžioklės Latvijoje ribojimo.

Jau nuo rugsėjo pirmos savaitės pasipylė susirūpinusių tėvų skambučiai, besikreipiančių tiek nuotoliniu būdu, tiek ateinančių į fizines konsultacijas dėl peršalusių vaikų – tokią dabartinę situaciją konstatavo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Visgi kartu jis akcentavo, kad tokio negalavimo priežastis tikrai nebūtinai yra COVID-19 ir juo labiau gydymo įstaigos neturi teisės reikalauti kažkokio įrodymo, kad vaikas šia infekcija neserga.

Ruduo vos prasidėjo, o tėvai jau su nerimu veda vos suslogavusius vaikus į ugdymo įstaigas, mat kai kurios tokiu atveju sako be neigiamo COVID-19 testo negrįžti. Nors ministro Aurelijaus Verygos įsakymuose aiškiai nurodyta, kad turintieji kvėpavimo takų infekcijų simptomų mokyklos suole ar darželyje sėdėti negali, dabar jau aiškinama, kad sloga slogai nelygu ir raginama atvejus vertinti individualiai.

Dauguma politinių partijų savo rinkimų programas pristatė dar vasarą, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) delsė. Vis tik po ilgo laukimo partija savo puslapyje paskelbė programą. Tačiau tai ne partijos kurta vizija, kaip ji, jei laimėtų rinkimus, dirbtų ketverius metus, o Vyriausybės ir atskirų ministerijų parengti valstybiniai dokumentai.

Kasmet lietuviai nusiperka per 100 tūkst. naudotų ir naujų lengvųjų automobilių. Atrodytų, kad jų spalva nėra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis pasirinkimą. Vis dėlto oficiali statistika rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvoje registruojamų automobilių yra pilki arba juodi. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra populiariausios transporto priemonių spalvos Lietuvoje ir kokios spalvos mašinas renkasi užsienio šalių gyventojai.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Nuo darželio iki aukštojo mokslo, nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų iki aukščiausio lygio šalies mokslininkų – švietimas yra tema, kurią plačiau ar siauriau savo programose apžvelgia kiekviena partija. Tiesa, visų partijų prioritetai švietimui reikšmingai skiriasi. Vienos nori panaikinti atrankas į mokyklas ir universitetus, kitos – jas griežtinti, vienos mokyklų tinklą nori plėsti, kitos – mažinti.

Nors Vilniaus regione gyvenančiai Rasai buvo diagnozuotas COVID-19, ji besijaučianti tebuvusi statistikos auka, mat nei simptomų jautusi, o ir savo iniciatyva atlikus pakartotinius testus, jie buvo neigiami. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad testams taikomi tam tikri algoritmai, nors mokslininkai atkreipia dėmesį, kad klausimai apie tyrimų tikslumą ne taip paprastai atsakomi.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderę Ingridą Šimonytę.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką.

Neseniai paskelbtus, kad mirštamumas nuo COVID-19 nėra toks didelis, kaip skelbta anksčiau, epidemiologai visgi ragina neatsipalaiduoti. Mat nors ir dabar daugiau serga jauni žmonėms, kuriems virusas ne toks pavojingas, duomenų, kad naujasis koronavirusas galėjo evoliucionuoti į „mažiau pikto“ pusę, dar nėra. Pandemijos pradžioje labiau įsisukęs į sveikatos priežiūros įstaigas dabar koronavirusas dažniau susargdina jaunus žmones, kurie neretai praserga jausdami labai menkus simptomus.

Nors vaikai vos spėjo grįžti į klases, medikai jau dabar su baime laukia įsibėgėjančio rudens ir virusinių ligų sezono pradžios. Šeimos gydytojai tvirtina esantys lyg ant adatų, nes kol kas stokoja aiškios tvarkos, ką reikės daryti su karščiuojančiais vaikais ir įspėja dėl pacientų „kamščių“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu ramina, kad rudens sezonui pradėta ruoštis dar nuo vasaros.

Pastarąsias kelias savaites užsikrėtusių koronavirusu kasdien skaičiuojama jau dešimtimis. Dar daugiau žmonių, turėjusių kontaktą su sergančiais ar grįžusių iš užsienio, turi priverstinai izoliuotis. Neatmetama, kad rudeniui įsibėgėjus susirgimų dar padaugės.

Covid-19 infekciją skirtingos Lietuvos savivaldybės suvaldė nevienodai. Vienose susirgimai siekia šimtus, kitose – vienetus. Už Covid-19 suvaldymą atsakingi savivaldybių darbuotojai portalui tv3.lt atvirai pasakoja, kas įtemptu metu buvo sudėtinga ir kokios pagalbos pritrūko.  Didžiausias susirgimų skaičius per visą pandemijos laikotarpį tenka Vilniaus miestui. Ten iš viso sirgo 845 asmenys, šiuo metu serga 352. Kauno mieste iš viso užfiksuoti 349 atvejai, šiuo metu serga 203 asmenys.

Nuo to, koks prieš rinkimus bus partijos biudžetas, priklauso itin daug – politinės reklamos gausumas, plakatų ir skrajučių margumas bei partijos ar politiko komandos dydis. Todėl nenuostabu, kad partijos skuba sukaupti kuo didesnį iždą. Tačiau, kol vieni gali planuoti didžiules išlaidas, sukaupę šimtus tūkstančių eurų, kitų kišenėse švilpauja vėjai. Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija užregistravo 21 politinės kampanijos dalyvį daugiamandatėje apygardoje.

Nors sunkiau koronavirusu sergantieji ligoninėje vidutiniškai praleidžia 2 savaites, lydintieji simptomai juos gali varginti net kelis mėnesius, įspėja medikai. Negana to, jau pasveikę pacientai ilgą laiką gali skųstis nuovargiu ir jėgų stoka, o aiškumo, kiek ilgai galėtų laikytis įgytas imunitetas, dar trūksta. Tokiais pastebėjimais VUL Santaros medikai dalinosi apžvelgdami pusės metų COVID-19 pandemijos laikotarpį Lietuvoje.

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Kartu su „Laisvės ir teisingumu“ šiemet rinkimuose dalyvauja ir teisti, dėl alkoholio ar korupcijos postus praradę politikai.

Ypač daug nerimo prieš mokslo metus tėvams kyla aiškinantis, kaip reikės elgtis vaikui sukarščiavus ar tiesiog ėmus sloguoti. Nors tokiems asmenims ugdymo procese dalyvauti draudžiama, prievolės tikrinti vaikų sveikatą ugdymo įstaigoms neliko. Mokyklos gi tikina, kad yra pasiruošusios stebėti vaikų sveikatą, nors didžiausio atsakingumo laukia iš pačių tėvų.

Tūkstančiai žmonių Baltarusijos miestų gatvėse, policijos smurtas, į kalėjimus sodinami protestuotojai ir opozicijos lyderiai. Šie žodžiai tinka apibūdinti ne tik 2020-ųjų įvykius kaimyninėje šalyje, bet ir protestus vykusius prieš trejus, dešimt ar net dvidešimt metų.

Keli Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai į dienos šviesą iškėlė skandalą – savivaldybė ketino pirkti penkis rajono mero Alvydo Katino žmonai priklausančius sklypus. Tarybos narių teigimu, informacija apie tai, kad sklypai priklauso būtent mero žmonai, buvo slepiama „iki paskutinės minutės“. Tuo metu pats A. Katinas tvirtina, kad žmona tik gavo pasiūlymą sklypus parduoti savivaldybei, tačiau jų parduoti nesutinka.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis kaunietis Darius teigia buvęs šokiruotas, kai atvežtas į priėmimo skyrių taip ir nesulaukė pagalbos, o galiausiai e.sveikatoje išvydęs įrašą, kad iš įstaigos tiesiog pasišalino. Kauno klinikos situacija aiškina kitaip ir sako, kad bendradarbiauti su medikais nepanoro pats pacientas. Kaip pasakoja kaunietis, medikų pagalbos jis kreipėsi dar prieš savaitę, kai pasijuto blogai – buvo sunku kvėpuoti, spaudė krūtinę.

Ruduo, kai žadama ne tik galima antra koronaviruso banga, bet ir ūmių kvėpavimo takų ligų pakilimas, jau ant nosies. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija sukaupusi reagentų COVID-19 testams atlikti turi tik iki rugsėjo galo. Pirkimai suplanuoti, tačiau specialistai apskritai siūlo kitaip planuoti testavimą. Nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 infekcija, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad reagentų tyrimams atlikti tikrai nestinga.

Sunkia COVID-19 forma dar pavasarį persirgusi Jovita sako įklimpusi į absurdišką biurokratizmo liūną. Nors turi medikų išrašą, kad įgijo imunitetą ligai, grįžusi iš Jungtinės Karalystės moteris šiuo metu priversta izoliuotis. Medikų manymu, tai viso labo nesusipratimas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi teigia, kad stokojama įrodymų norint reglamentuoti tokius atvejus. Rugpjūčio 20 d. į Lietuvą parskridusi Jovita (vardas pakeistas ir redakcijai žinoma – aut. past.

Nors tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse stebimas susirgusiųjų COVD-19 skaičiaus augimas, mirčių taip drastiškai nedaugėja. Portalas teiraujasi specialistų, kokios galėtų būti to priežastys ir ar virusas bėgant mėnesiams išties galėtų tapti mažiau pavojingas. Atsakydama į klausimą, kodėl augant susirgimams mirčių skaičiai nedidėja, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įvardijo kelias galimas priežastis.