Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.
RAMŪNAS KARBAUSKIS
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis šią kadenciją Seime buvo vienas garsiausiai girdimų balsų ir vienas dažniausiai matomų veidų. Vis tik politikas įvairiais pareiškimais ir skandalais pagarsėjo ir prieš daugiau nei dešimtmetį.
Pirmas atleistas Seimo vadovas, priešinosi žemės pardavimui
2000 metų spalį R. Karbauskis tapo Seimo vicepirmininku, tačiau šiose pareigose neužsibuvo. 2001 metų gegužę R. Karbauskis buvo atstatydintas iš parlamento vadovo pavaduotojo pareigų. Tai buvo pirmas atvejis po nepriklausomybės atkūrimo, kai vienas iš Seimo vadovybės narių buvo pašalintas iš savo pareigų.
Per pirmąsias savo kadencijas Seime R. Karbauskis pagarsėjo ir palaikymu naminukės legalizavimui, ir pasipriešinimu stoti į Europos Sąjungą. Visgi pats politikas gynėsi, kad jis palaiko Lietuvos narystę Bendrijoje, bet tam priešinasi šalies ūkininkai, kurių nerimą R. Karbauskis tikino atstovaujantis.
R. Karbauskis taip pat buvo vienas žemės pardavimo užsieniečiams priešininkų. 2003 m. kolegos parlamente kritikavo politiką, kad šis prieš leidimą užsieniečiams įsigyti žemių Lietuvoje stoja gindamas ne šalies, o savo verslo interesus.
„Atsitiks tai, ko mes labiausiai nenorime, ji taps preke ir verslo objektu. Mes kalbame apie žemę ne kaip apie verslo objektą, o kaip apie darbo priemonę“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Prieš žemės pardavimą užsieniečiams politikas pasisakė ne tik būdamas Seimo nariu, bet ir vėliau, neužimdamas jokio politinio posto – 2013 m. R. Karbauskis buvo vienas iš referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatorių bei šalininkų.
Vargai dėl „Naisių vasaros“
Prieš patekdamas į Seimą 2016 metais, R. Karbauskis daug dėmesio skyrė gimtojo Naisių miestelio atgimimui ir jo vardo garsinimui per visą šalį. Tam padėjo ir miestelyje vykstantis blaivus muzikos festivalis, ir per televiziją rodytas serialas „Naisių vasara“, kurio mecenatu ir vienu iš scenarijaus autorių buvo ir R. Karbauskis.
Būtent serialas įsuko R. Karbauskį į naują skandalą. 2018 metais Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad atskiros „Naisių vasaros“ dalys gali būti laikomos politine reklama. Politine reklama laikyti epizodai, kuriuose matoma valstiečių simbolika, taip pat akcentuotos partijos programos nuostatos.
VRK nariai pažymėjo, kad R. Karbauskio ir pagrindinio „Naisių vasaros“ veikėjo Pijaus panašumo klausimas yra subjektyvus, todėl to negalima vertinti kaip politinės reklamos.
Tokį VRK sprendimą apskundė ir valstiečiai, ir konservatoriai. Valdantieji nesutiko, kad serialo dalys laikytinos politine reklama, konservatoriai buvo nepatenkinti, kad reklama pripažintos tik serialo dalys, o ne visa „Naisių vasara“.
Visgi istorija VRK sprendimu nesibaigė. Praėjusių metų balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRK sprendimą kai kuriuos „Naisių vasaros“ epizodus laikyti politine reklama.
Teismas nurodė, kad tyrimas užtruko „nepagrįstai ilgai“, beveik penkis mėnesius, tyrimo metu viešojoje erdvėje jį plačiai aptarinėjo žiniasklaida ir visuomenė, o „tai galėjo VRK trukdyti objektyviai ir nešališkai įvertinti reikšmingas aplinkybes“.
Greta Kildišienė ir prabangus visureigis
Skandalingos antraštės R. Karbauskį pasivijo pačioje šios Seimo kadencijos pradžioje, o jų epicentre pirmiausiai atsidūrė valstiečių lyderio globotine tituluota Greta Kildišienė.
2017 metų sausį žiniasklaida išsiaiškino, kad Seimo narė ir valstiečių frakcijos seniūno pavaduotoja naudojasi R. Karbauskio įsteigtai įmonei „Agrokoncernas“ priklausančiu prabangiu „Range Rover“ visureigiu.
Valstiečių lyderis patvirtino šią informaciją ir patikino, kad G. Kildišienei automobiliu naudotis leidžia su „Agrokoncernu“ išperkamosios nuomos sutartį sudaręs asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad tas asmuo – G. Kildišienės motina.
Tačiau bėdos tuo nesibaigė. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad G. Kildišienė nuslėpė faktą, kad prieš dešimtmetį prieš ją buvo pradėtas baudžiamasis ikiteisminis tyrimas. G. Kildišienė buvo kaltinta apvogusi savo tuometinę darbovietę.
Tų pačių metų sausio pabaigoje G. Kildišienė pasitraukė iš Seimo, o kitų metų vasarą išleido autobiografinę knygą „Atvirai“.
Užkulisiuose kalbėta, kad R. Karbauskį ir G. Kildišienę sieja daugiau nei tik kolegiški santykiai, tačiau abu tokius gandus griežtai neigė.
Abejonės dėl rusiškų trąšų
Viešojoje erdvėje ne kartą aptarinėtos ir temos, susijusios su trąšomis, R. Karbauskiu ir Rusija. 2018 m. žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle „Facebook“ valstiečių lyderiui uždavė 24 klausimus, susijusius su R. Karbauskiui priklausančių verslų ryšiais su Rusija, trąšų verslu ir nuslėptais mokesčiais. E. Jakilaičiui kilo abejonė, ar R. Karbauskio įmonės neprekiauja rusiškomis trąšomis su priedais ir nemoka antidempingo mokesčių.
R. Karbauskis tikino, kad į žurnalisto pateiktus klausimus atsakys, kai padarys Lietuvos žmonėms daug svarbesnius darbus. Valstiečių lyderis taip pat viešai abejojo E. Jakilaičio bei jo prodiuserinės įmonės sutarčių su LRT skaidrumu.
Su trąšomis ir ryšiais su Rusija susiję skandalai ir toliau lydėjo R. Karbauskį. LRT skelbė, kad „Agrokoncernas“ trąšas importuoja iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai priklausančių asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, priklausančių įmonių.
Grasinimai atsistatydinti
2018 m. R. Karbauskis pasakė tai, kas garsiai nuvilnijo per visą šalį: „Mes laimėsime visus trejus rinkimus“. Valstiečių lyderis tvirtino, kad LVŽS švęs pergalę ne tik savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų, Europos Parlamento, bet ir prezidento rinkimuose.
Prieš pat prezidento rinkimus R. Karbauskis pareiškė, kad, jei valstiečių remiamas Saulius Skvernelis nepateks į antrąjį rinkimų turą, Lietuvos žmonės nėra patenkinti valdančiųjų darbu. Tokiu atveju, anot R. Karbauskio, valstiečiams neliks kito kelio, kaip tik trauktis į opoziciją.
Prabėgus visam rinkimų maratonui, R. Karbauskis ištarė prieš metus pasakytą frazę, tik šį kartą būtuoju laiku: „Mes laimėjome visus rinkimus“. Nors savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose valstiečiai nebuvo daugiausiai balsų surinkusi partija, o prezidento rinkimuose S. Skvernelis į antrąjį turą nepateko, R. Karbauskis rezultatus vertino kaip pergalę. Dėl to, pasak jo, valstiečiams nebuvo pagrindo trauktis į opoziciją.
Šių metų sausio pabaigoje R. Karbauskis pareiškė, kad trauksis iš valstiečių frakcijos Seime seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. Politikas šį savo sprendimą grindė noru daugiau laiko skirti rinkimų agitacijai ir kelionėms po regionus. Gana greitai šalį užklupo koronaviruso pandemija bei karantinas ir šis R. Karbauskio pareiškimas teliko žodžiais.
SAULIUS SKVERNELIS
Į politiką S. Skvernelis patraukė 2014 m., kai tapo vidaus reikalų ministru. Tramplinu į aukštesnes pareigas S. Skverneliui galėjo tapti incidentas 2015 pabaigoje, kuomet Vilniaus policija šukavo sostinę, ieškodama iš policijos pareigūnų automobilio su automatu pasprukusio vyro. Po metų S. Skvernelis kartu su LVŽS laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo premjeru.
Kirtis mokytojams ir pasiūlymas emigruoti
Žiniasklaidoje S. Skvernelis garsėja savo aštria retorika. Premjeras ne kartą žėrė kritikos Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus ir sostinės savivaldybės administracijos atžvilgiu. Seimo posėdžių salėje S. Skvernelis yra prašęs užkišti Remigijui Žemaitaičiui burną, o Mantą Adomėną yra išvadinęs nestabiliu.
Premjero citatos skambėdavo per visus žiniasklaidos kanalus, jas analizuodavo komunikacijos specialistai, politikos apžvalgininkai. Viena garsiausių – apie etatinį mokytojų apmokėjimą.
„Turėti pakankamai daug laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra“, – tokią mintį apie pedagogų streikus dėl etatinio apmokėjimo modelio žiniasklaidoje išsakė S. Skvernelis.
Garsiai nuskambėjo ir ministrų kabineto vadovo pasiūlymas medikams. Prieš dvejus metus žiniasklaidoje pasirodė įrašas iš S. Skvernelio susitikimo su medikais dėl didesnių atlyginimų. Rezidentės paklaustas apie gydytojų perspektyvas Lietuvoje, premjeras atsakė: „Dabar išėjus klaus, sakykim, ką čia gero pasakė, kokios bus prognozės rezidentams ir panašiai, aš nieko naujo absoliučiai negalėsiu pasakyti. Ir kad žmonėms pasakyti, likit čia, bus viskas gerai, kažkas vyksta, aš negaliu. Pasakykit, kad išvažiuotų“.
Palankūs sprendimai „Orlen“ ir žmonos darbas
Kaip išsiaiškino portalas 15min.lt, premjeras S. Skvernelis rodė prielankumą ir lenkų naftos milžinei „Orlen“, kuri Lietuvoje valdo Mažeikiuose esančią naftos perdirbimo gamyklą. „Orlen“ laimėjo ne vieną milijoninį valstybinį konkursą, kurio sąlygos buvo pakeistos taip, kad tiktų lenkų įmonei.
Vyriausybės vadovas kategoriškai neigė, kad koncernui „Orlen“ daromos nuolaidos. S. Skvernelis neigė ir tai, kad Vyriausybė keitė konkursų sąlygas taip, kad jų nugalėtoja taptų lenkų įmonė. Visgi, įtarimų, kad S. Skvernelis prisidėjo prie „Orlen“ sėkmės, vis daugėjo. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad premjeras Lenkijoje buvo slapta susitikęs su faktiniu šalies vadovu vadinamu Jaroslavu Kaczynskiu. Svarstyta, kad viena iš vakarienės metu aptartų temų – „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ ginčas.
Po naudingų įmonei sprendimų, „Orlen Lietuva“ parėmė ne vieną šalies krepšinio klubą – Kauno „Žalgirį“, kurio aistringas sirgalius yra S. Skvernelis, Vilniaus „Rytą“, kurio vienu stambiausių dalininkų yra per rinkimus LVŽS konsultavęs ir „slaptu premjero patarėju“ vadintas verslininkas Darius Gudelis, bei Panevėžio „Lietkabelį“, kurio vadovas – buvęs premjero kolega kelių policijoje Alvydas Bieliauskas.
Apie S. Skvernelio ir „Orlen“ ryšį kalbų padaugėjo ir tuomet, kai šių metų vasario mėnesį premjero žmona Silvija Skvernelė įsidarbino „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle.
Keliuko epopėja
S. Skvernelio kadencijai premjero poste persiritus į antrą pusę bene garsiausiai nuskambėjęs ir ilgiausiai aptarinėtas buvo vadinamasis „keliuko skandalas“.
Praėjusių metų lapkritį paaiškėjo, kad pradėta asfaltuoti Smiglių kaime esanti Upės gatvė, kurioje stovi premjero namas. Žiniasklaidai kilo įtarimų, kaip buvo skirtas finansavimas šiems kelio darbams.
Spalio pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Upės g. pateko į asfaltuojamų kelių sąrašą, po mažiau nei savaitės Vyriausybė šiems darbams skyrė lėšų. Visgi daug kam kėlė abejonių faktas, kad ministrų kabinetui svarstant šį klausimą, pats S. Skvernelis nuo jo nenusišalino.
Premjero aplinka gynėsi, kad Vyriausybės sprendime Upės g. nėra minima, o pats S. Skvernelis asmeniškai tikrai nesirūpino, kad gatvė, kurioje stovi jo namas, būtų padengta nauju asfaltu.
Istoriją aštrino ir opozicija, konservatoriai vyko gyvai apžiūrėti kelią, vedantį link premjero namų. Dėl „keliuko“ S. Skverneliui teko aiškintis ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Bene, po kiekvienos spaudos konferencijos žurnalistai užduodavo vieną ar kitą su Upės g. susijusį klausimą. Gruodžio mėnesį, neapsikentęs klausimų apie „keliuką“, S. Skvernelis paliko spaudos konferenciją.
Dėl šios istorijos tyrimą pradėjo ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Po šešių mėnesių VTEK paskelbė, kad nutraukia tyrimą dėl Upės g. asfaltavimo, šiam sprendimui komisijos nariai pritarė vienbalsiai.
„Džiaugiuosi, kad šitoje istorijoje padarytas galutinis teisinis vertinimas. Nuo pat pirmos dienos tuo ir neabejojau. Kadangi to, kuo buvau nuolat kaltinimas, šmeižiamas, niekada jokių veiksmų nepadariau, džiaugiuosi, kad tas tyrimas, kuris truko labai ilgai, pasibaigė ir sprendimas priimtas vienbalsiai. Noriu apgailestauti, tai yra teisinis vertinimas. Bet, kokia yra padaryta reputacinė žala kaip politikui, šešis mėnesius nuolat kartojant šmeižtą, melą tiek Seimo salėje, tiek ir kituose formatuose“, – VTEK sprendimą komentavo S. Skvernelis.
AURELIJUS VERYGA
Psichiatras iš Kauno savo kadencijos sveikatos apsaugos ministro poste pradžioje daugumai asocijavosi su alkoholio draudimais, o šiuo metu – su koronaviruso suvaldymu šalyje. Tačiau A. Veryga per ketverius metus pasižymėjo ne viena didesnį ar mažesnį šurmulį visuomenėje sukėlusia istorija.
Problemos dėl pinigų skyrimo
VTEK prieš dvejus metus nusprendė, kad A. Veryga pažeidė įstatymą, kai skyrė finansavimą Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kuriame anksčiau dirbo.
Ministras 2017 m. spalį pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė kiek daugiau nei 32 tūkst. eurų universiteto projektui apie alkoholio žalą. A. Veryga LSMU dirbo prieš tapdamas ministru – iki 2016 m. lapkričio.
VTEK nurodė, kad vadinamasis „atšalimo“ terminas trunka metus – tiek laiko asmuo laikomas turintis su sąsajų su buvusia darboviete ir turi nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ja.
„Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apgailestauja, kad buvo padaryta klaida, tačiau ji – formali ir žmogiška. Buvo neteisingai apskaičiuota vadinamojo „atvėsimo“ laikotarpio pabaiga. Iki šio laikotarpio pabaigos buvo likusi maždaug savaitė ar dvi“, – tuomet komentavo ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė.
A. Veryga VTEK sprendimą skundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas ministro skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šių metų sausį VTEK nusprendė, kad A. Veryga supainiojo interesus, kai 2017 metais priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo žmonos darboviete – Kauno klinikomis.
Ministro įsakymais buvo skirtas finansavimas atnaujinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų įrangą, skirtą gydyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus.
„Šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir tokiu elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“, – rašoma VTEK sprendime.
„Ministras tokį VTEK sprendimą vertina kaip eilinį VTEK politikavimą“, – komisijos sprendimą komentavo L. Bušinskaitė.
Koronaviruso maratonas
Tikriausiai daugiausiai dėmesio per šiuos ketverius metus A. Veryga sulaukė per koronaviruso pandemiją. Karantino metu beveik kiekvieną dieną spaudos konferencijas organizavęs ir daugelio naujienų epicentre buvęs ministras ne tik užsiaugino savo populiarumo reitingą, bet ir įsitraukė į ne vieną ne itin palankią istoriją.
Kritikos A. Veryga sulaukė pačioje koronaviruso krizės pradžioje, kai darbiniais reikalais viešėjo Jungtinėse Valstijose ir nenutraukė komandiruotės. Vėliau ministras ramino, kad Lietuva yra pasiruošusi COVID-19 krizei, užtenka apsaugos priemonių. Visgi paaiškėjo, kad gydymo įstaigos neturi pakankamai apsaugos priemonių, jos naudojamos ne po vieną kartą.
A. Veryga sulaukė kritikos ir už tai, kad Lietuva atlieka nepakankamai koronaviruso testų, nors tą daryti primygtinai rekomendavo Pasaulio sveikatos organizacija. Dėl testų pirkimo valdantieji skandalą išgyvena ir šiuo metu – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba vykdo tyrimą dėl greitųjų testų pirkimo.
Kritikos iš visuomenės ir prezidento Gitano Nausėdos ministras susilaukė ir tuomet, kai vasarą pasiėmė penkių savaičių atostogas, tačiau vis kylant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, A. Veryga savo poilsį sutrumpino.
AGNĖ ŠIRINSKIENĖ
Interviu „Žinių radijui“ A. Širinskienė teigė, kad didžiausia jos klaida yra vadinamasis „kortelių skandalas“. 2017 m. politikė R. Karbauskį ir A. Verygą Seimo posėdžio metu registravo diskusijai su jų kortelėmis, nors tuo metu nei R. Karbauskio, nei A. Verygos salėje nebuvo. Pati A. Širinskienė savo klaidą pripažino ir paprašė registraciją anuliuoti.
Visgi Seimo Etikos ir procedūrų komisija vertino Seimo narės elgesį ir nusprendė įspėti A. Širinskienę, R. Karbauskį bei A. Verygą, jog Seimo nario pažymėjimas ir Seimo nario ženklelis turi būti naudojami tik savo įgaliojimo laikotarpiu ir negali būti perduodami kitam Seimo nariui ar kitam asmeniui.
Nemalonų sprendimą politikė išgirdo ir šių metų birželį, tik šį kartą iš Konstitucinio Teismo. Šis nusprendė, kad A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir jos išvados yra neteisėtos.
DAINIUS GAIŽAUSKAS
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, prieš patekdamas į parlamentą, dirbo policijoje ir garsėjo kaip aršus kovotojas prieš korupciją teisėsaugos sistemoje. Tačiau D. Gaižausko biografijoje galima rasti ir kiek tamsesnių puslapių, pavyzdžiui, kaltinimą seksualiniu priekabiavimu.
Kaltino seksualiai priekabiavus
2010 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo Kalvarijos policijos komisariato darbuotojos skundą, kuriame ji teigia patyrusi komisariato viršininko pavaduotojo D. Gaižausko seksualinį priekabiavimą.
Komisariato darbuotoja tvirtino, kad D. Gaižauskas ją nepadoriai lietė ir kitaip priekabiavo. Pats dabar Seime esantis D. Gaižauskas kaltinimus atmetė ir vadino pramanais.
„Tai didžiausias absurdas, kokį tik esu girdėjęs. Nieko panašaus niekuomet nebuvo. <...> Šios pareigūnės elgesys dėl panašios istorijos jau yra svarstytas. Ji seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltinusi vieną viršininką, visiems apsiskelbė, o nieko nebuvo. Jeigu tik pradedamas pareigūnės darbo patikrinimas, ji visiems ima aiškinti, kad prie jos priekabiaujama. Komisariate visi gerai žino, koks ji žmogus“, – prieš dešimtmetį „Lietuvos žinioms“ pasakojo tuometis kriminalistas.
D. Gaižauskas teigė iš kitų žmonių išgirdęs, kad kolegė visiems pasakojo, neva jis siūlęsis jai tapti širdies draugu ar net tekėti.
„Esą kai ji atsisakė, tada suorganizavau jos veiklos patikrinimą“, – aiškino D. Gaižauskas.
Nesilaikė saviizoliacijos
Šiemet D. Gaižauskas buvo kaltinamas tuo, kad pasidaręs koronaviruso testą nesilaikė privalomos saviizoliacijos. Taip pat politikas kaltintas, kad koronaviruso testas jam atliktas greičiau nei eiliniam karštojoje linijoje besiregistruojančiam žmogui. Todėl, įtarta, kad D. Gaižauskas galėjo pasinaudoti savo kaip Seimo nario statusu arba meluoti karštosios linijos operatoriams.
KĘSTUTIS MAŽEIKA
Aplinkos ministro pareigas šiuo metu einantis Kęstutis Mažeika turėjo ir pikantiškesnių paminėjimų viešojoje erdvėje, kai socialiniuose tinkluose paplito jo anketa iš pažinčių programėlės „Tinder“, ir skaudesnių, kai paaiškėjo, kad politikas sukėlė tragiškai pasibaigusį eismo įvykį.
2015 m. politiko vairuojamas automobilis mirtinai partrenkė į perėją netikėtai išėjusį žmogų. Valstiečių lyderis R. Karbauskis tikino, kad šis K. Mažeikos biografijos faktas jam buvo žinomas dar iki rinkimų.
Šiais metais didelį aidą visuomenėje sukėlė K. Mažeikos sprendimas nuo 2022 m. įteisinti medžioklę lankais. Ministras tikino, kad sprendimą priėmė Medžioklės taryba, kuriai vadovauja viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė.
Visgi po visuomenės, įvairių organizacijų ir politikų, tarp jų ir K. Mažeikos bendrapartiečių pasipiktinimo, ministras savo sprendimą pakeitė ir medžioklę lankais leidžiantį tekstą iš teisės akto išbraukė.
DAINIUS KEPENIS
Sveikuolis Dainius Kepenis buvo vienas iš tų valstiečių frakcijos narių, kurie dažnai atsidurdavo žiniasklaidos akiratyje.
Abejones viešojoje erdvėje dėl skiepų naudos keliantis politikas parlamente surengė ne vieną diskusiją ir konferenciją dėl vakcinų naudos ir žalos, į šiuos renginius D. Kepenis sukviesdavo ir skiepų priešininkus.
Panašius renginius D. Kepenis organizavo ir dėl 5G ryšio diegimo. Į juos parlamentaras taip pat kviesdavo ir šiai technologijai besipriešinančius asmenis.
Garsiai žiniasklaidoje nuskambėjo ir D. Kepenio žodžiai apie Lietuvos partizanus. 2017 m. socialiniame tinkle „Facebook“ D. Kepenis pasidalijo istorija, kaip politiko pažįstamo šeimą pokario metais išžudė „miško broliai“. Vėliau Seimo salėje jis tikino, kad partizanai be teismo nužudė apie 20 tūkst. žmonių. D. Kepenis taip pat siūlė pastatyti paminklą partizanams ir stribams.
ASTA KUBILIENĖ
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės pavardė 2018 metų pavasarį žiniasklaidoje taip pats nuskambėjo ne itin maloniame politikei kontekste.
A. Kubilienė, nuvykusi į Santaros klinikų Šeimos medicinos centrą, nesutiko, kad ją priimtų apžiūrėti budinti gydytoja rezidentė ir prašė, kad ją priimtų skyriaus vedėja. Gydymo įstaiga tikino, kad politikė supainiojo datas ir atvyko ne jai skirtu metu, tuo metu A. Kubilienė tvirtino, kad vizito laiką supainiojo ne ji, o gydymo įstaiga.
Seimo etikos sargai sprendė, ar A. Kubilienė padarė pažeidimų, kai buvo priimta pas gydytoją be eilės. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad A. Kubilienė niekuo nenusikalto.
AUDRYS ŠIMAS
Šių metų gegužę į nemalonią situaciją pakliuvo ir valstiečių frakcijos narys Audrys Šimas. Balsuodamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, politikas pakėlė ranką taip, kad ne vienam toks jo gestas priminė nacių saliutavimą. Toks A. Šimo elgesys papiktino ir jo kolegas Seime, ir Lietuvos žydų bendruomenę.
A. Šimas kiek vėliau Seimo posėdžių salėje atsiprašė, kad jo veiksmas galėjo pasirodyti panašus į nacių saliutavimą. Politiko pavardė žiniasklaidoje buvo šmėkštelėjusi ir tuomet, kai įtarta, kad A. Šimo bakalauro darbas – plagiatas.
RIMANTĖ ŠALAŠEVIČIŪTĖ
Politikė anksčiau priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, o po šios politinės jėgos skilimo prisijungė prie Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos. Šiuose rinkimuose R. Šalaševičiūtė savo laimę bandys su valstiečiais, kurių rinkiminiame sąraše politikei atiteko 60 numeris. Valdantieji R. Šalaševičiūtę rems ir Telšių vienmandatėje apygardoje.
Politikės pavardė šmėžavo ir violetinėje „kediados“ istorijoje, kai R. Šalaševičiūtė ėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas.
2009 m. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, kad, reaguodama į Drąsiaus Kedžio skundus dėl galimo jo mažametės dukters tvirkinimo, R. Šalaševičiūtė savo pareigas atliko nepakankamai, paviršutiniškai, kai kuriais atvejais – pavėluotai.
2010 m., pasibaigus kadencijai, R. Šalaševičiūtė baigė savo karjerą vaiko teisių apsaugos kontrolierės poste. Tuometinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė nusprendė neteikti R. Šalaševičiūtės kandidatūros antrajai kadencijai.
Tuomet R. Šalaševičiūtė pasuko į politiką, prisijungė prie socialdemokratų, o Vyteniui Povilui Andriukaičiui išvykus į Europos Komisiją, pakeitė jį sveikatos apsaugos ministro poste. Visgi, šis R. Šalaševičiūtės karjeros etapas taip pat nepasiėjo be skandalų.
2016 m. R. Šalaševičiūtė interviu „Žinių radijui“ metu prisipažino, kad yra davusi kyšį medikams.
„Atvirai pasakius, prieš penkis ar šešis metus aš ir vokelį esu nešusi, nes vienas artimų giminaičių kategoriškai atsisakė darytis operaciją, kol nebus su gydytoju į priekį atsiskaityta: mano pastangos įkalbėti nepadėjo“, – pasakojo tuometinė sveikatos apsaugos ministrė.
R. Šalaševičiūtė davė parodymus STT, tačiau tarnyba nusprendė nepradėti tyrimo suėjus senaties terminui. BNS žiniomis, R. Šalaševičiūtė medikams davė 100 litų (29 eurų) dydžio kyšį.
Išlindus šiai istorijai į istoriją, socialdemokratų partijos nariai, premjeras Algirdas Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino R. Šalaševičiūtę trauktis iš pareigų, ką pastaroji ir padarė. Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki rinkimų, ji įteikė A. Butkevičiui atsistatydinimo pareiškimą.
Sąrašą nulėmė kandidatų lytis ir darbas Seime
LVŽS liepos viduryje patvirtino ir paskelbė galutinį reitinguotą partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Anot R. Karbauskio, partija sąmoningai nepildė savo sąrašo garsiomis pavardėmis. O štai narių reitingą sąraše nulėmė ne visuomenės nuomonė, o kandidatų lytis ir darbas Seime.
Po reitingavimo sąjungos tarybos nariai į pirmąjį dešimtuką delegavo: Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, LVŽS vadovą Ramūną Karbauskį, tris LVŽS pirmininko pavaduotojus – Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, dabar Seimo nariais esančius Aušrinę Norkienę ir Tomą Tomiliną, prof. Eugenijų Jovaišą, Agnę Širinskienę, Valių Ąžuolą, Guodą Burokienę, Joną Jarutį.
Į antrąjį dešimtuką partija delegavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Dainių Gaižauską, Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją Rimą Baškienę, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, Giedrių Surplį, Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos patarėją Laimą Mogenienę, Vyriausybės kanclerio pirmąjį pavaduotoją Luką Savicką, Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Seimo nares Vidą Ačienę ir Aušrą Papirtienę.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
