Sveikata

Per praėjusią parą nustatyta 640 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 430, antrą – 190, trečią – 20 žmonių.  Ligoninėse gydomi 122 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 143,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 23,2 procento.

Rokiškyje besilankantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos apsaugos sistemoje reikia išvengti situacijų, kai pacientai siuntinėjami tarp skirtingų gydymo įstaigų, nors to ir nereikia. „Pacientas kartais kaip futbolo kamuolys tarp skirtingų įstaigų, iš ligoninės vėl grįžta pas šeimos gydytoją – ko grįžta, lyg ir dar kartą pasikonsultuoti, kad išrašytų siuntimą, kurį iš karto ligoninėj galėjo išrašyti.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo ir siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 871,2 atvejo 100 tūkst.

Priklausomybės sunkumus patiriančių žmonių stigmatizavimas visuomenėje ir žiniasklaidoje atbaido juos nuo pagalbos kreipimosi, o situaciją keistų atsakingiau pasirenkami žodžiai jiems įvardinti, sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė. „Stigma laiko žmones šešėlyje, neleidžia jiems laiku kreiptis pagalbos.

Eilės Lietuvos poliklinikose rodo įsisenėjusias senjorų sveikatos problemas bei socializacijos trūkumą – vyresniems žmonėms gydytojai mūsų šalyje atlieka ir psichologo funkciją, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.   Eilės poliklinikose rodo, kad senjorams tikrai reikia medikų pagalbos – vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje turi daug apleistų ligų, tačiau tai kartu yra ir socialinė problema, teigia sveikatos apsaugos ministras.

Į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įtraukiamas brangus priešvėžinis vaistas bei dvi medicinos pagalbos priemonės, padėsiančios ligoninių gydytojams kovoti su itin sunkiomis ligomis ir būklėmis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas papildytas krūties vėžiui gydyti skirtu vaistu trastuzumabo emtansinu.

Per praėjusią parą nustatytas 41 naujas COVID-19 atvejis, fiksuota viena mirtis, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 32, antrą – aštuoni, trečią – vienas žmogus.  Ligoninėse gydoma 115 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 141 atvejį, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,3 procento.

Laužomas inventorius ir į darbą paleidžiami kumščiai – su tokia realybe, o ne vien gydymu ir pagalba pacientams, šiandien tenka susidurti medikams. Jie pasakoja, kad dažnu atveju yra ne tik sunku suvaldyti konfliktinę situaciją, mat to universitetuose nemokoma, bet ir įrodyti smurto atvejus.

Nors ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad jo su komanda ruošiama sveikatos įstaigų tinklo reforma padės spręsti įsisenėjusias biurokratizmu apaugusios sistemos bėdas, medikų atstovai – ne vien optimistinės nuomonės. Jie mato didelę riziką, kad reforma gali neatnešti norimų rezultatų.

Per praėjusią parą nustatyta 45 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota  viena mirtis, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 36, antrą – 9 žmonės.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 140.6 atvejo.  Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė 1 mln. 173 tūkst.

Tiek pacientai, tiek gydytojai, atrodo, jau baigia prarasti viltį – dėl jau kelis mėnesius besitęsiančio vaistų trūkumo stoja įprastas gydymas. Realybė tokia, kad paskutinio vaistinėje esančio vaikui reikalingo antibiotikų buteliuko tėvams prireikia važiuoti net į kitą miestą, o gydytojai atsiprašinėja negalėdami išrašyti pirmo pasirinkimo vaistų.

Nors daugiau nei trečdalis naktinio pasilinksminimo vietų lankytojai yra mažiausiai kartą bandę narkotinių medžiagų, didžioji dalis jų įsigyja iš draugų ir vartoja vakarėliuose ar ramioje namų erdvėje. Nepaisant to, kad daugiau nei pusė nurodė, kad norėtų atsisakyti narkotikų, su jaunimu dirbantys specialistai stebi ir kitą nerimą keliančią tendenciją – daugėja išsilavinusių, motyvuotų psichotropinių medžiagų vartotojų.

Nors pagrindinis visuomenei į galvą kalamas bendros pagalbos numeris yra 112, greitąją medicinos pagalbą (GMP) galima išsikviesti ir paskambinus 113. Kai kurie gyventojai net pasakoja, kad taip yra dar greičiau. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu šį numerį daugiau pristato kaip skirtą medicininėms konsultacijoms.

„Per daugiau nei pusę amžiaus inksto persodinimo operacijos smarkiai ištobulėjo – inkstų ligomis sergantiems žmonėms šios operacijos lengviau pakeliamos, nes kartais pacientams tenka ir dvi, tris ar net keturias jas iškęsti”, – sako Lietuvos asociacija „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. – Vasario 18-osios nepamirštame, nes ši diena davė pradžią dideliam proveržiui medicinos srityje – organo transplantacijai”. 1970 m. vasario 18 d. prof.

Per praėjusią parą nustatyta 400 naujų COVID-19 atvejų, fiksuotos trys mirtys, rodo šeštadienį  paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 290, antrą – 97, o trečią – 13 žmonių.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 140.3 atvejo.  Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė beveik 1,173 mln.

Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama tik 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar po jo darbo valandų daliai pacientų paslaugų prieinamumas nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.

Specialistų teigimu, nevaisingumas paliečia apie 10–15 proc. arba maždaug kas šeštą porą. Palyginimui, Lietuvoje iš viso priskaičiuojama apie 1 mln. šeimų, manoma, kad iš jų vaisingumo sutrikimų turi beveik tiek, kiek Klaipėdoje yra gyventojų – apie 150 tūkstančių.

Dvejus metus trukusiame Valstybinės ligonių kasos ir UAB ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ ginče pagaliau padėtas taškas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo vaistus gaminanti įmonė įpareigota sudaryti gydymo prieinamumo gerinimo sutartį ir grąžinti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą daugiau nei 1,5 mln. eurų, rašoma Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje.

LSMU Kauno ligoninė penktadienį pasidalino įkvepiančia žinute. Nors netrukus 102-ąjį gimtadienį švęsiantis Simonas Laukaitis šiuo metu ir gydosi ligoninėje dėl judėjimo funkcijos sutrikimo, vyras sako iki tol jokių rimtų nusiskundimų dėl sveikatos neturėjęs. Kaip nurodė ligoninė, vyriausias šiuo metu įstaigoje esantis pacientas vasario 18 d. švęs 102 metus. Vyras reabilituojamas Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriuje, jam medikai padeda atstatyti judėjimo funkciją.

Sveikatos apsaugos ministras tęsia apsilankymus regiono ir rajoninėse gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Pakruojo rajono. „Puikūs Pakruojo GMP komandos darbo rezultatai, labai šiltas bendravimas. Dabar kuriama nacionalinė GMP, kad gerėtų sąlygos visiems GMP darbuotojams visoje Lietuvoje, todėl ši komanda bus stipri pagalba visai naujai organizacijai“, – rašė A. Dulkys socialiniame tinkle.

Praėjusią savaitę Ukrainoje sužeistas Tarptautiniame užsieniečių legione tarnaujantis lietuvis gydymui pervežtas į Lietuvą. Tai BNS penktadienį patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos. Anot įstaigos atstovės Karolinos Račkauskienės, lietuvis gydomas Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje. „Jo būklė – stabili, pavojus gyvybei negresia.

Per praėjusią parą nustatyti 36 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 32, antrą – keturi žmonės.  Ligoninėse gydoma 115 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 135 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentai.

Darželiai, mokyklos, būreliai ir aukštosios mokyklos negali reikalauti 094/a formos medicininių pažymų bei išrašų iš medicininių dokumentų ar e. sveikatos sistemos asmens nelankymui pagrįsti, nes šiuose dokumentuose pateikiami jautrūs sveikatos duomenys, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko.

Jei dažnai jaučiate stiprų nerimą dėl savo sveikatos ar bet kokius neįprastus kūno pojūčius tapatinate su sunkia liga, perdėtai dažnai lankotės pas gydytojus ir atliekate aibę įvairių tyrimų, o šie sveikatos sutrikimų neparodo, priežastys gali būti psichologinės ir pasireikšti per fizinius pojūčius. Liaudiškai specialistai tai vadina hipochondrija. Šį sutrikimą turintis vilnietis Jovaras pasakoja savo istoriją, kaip įprasti organizmo pokyčiai jam atrodo lyg sunkiausių ligų simptomai.

Pasklido kalbos, kad Kauno ligoninė ketina atsisakyti reabilitacijos paslaugų Kačerginėje ir ten esantį skyrių uždaryti. Įstaigos vadovybė net uždraudė darbuotojams apie tai kalbėtis su žiniasklaida. Sunerimo ne tik pacientai, bet ir vietiniai gyventojai. Šie baiminasi, kad sklypus patrauklioje vietoje kažkas ketina parduoti statybininkams, kad šie statytų kotedžus. Sveikatos apsaugos ministras tikina, jokių uždarymo planų akyse neregėjęs.

Pastarosiomis savaitėmis viešumoje aktyviai aptarinėjamas Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai, kuriais tvirtinama, kad ultravioletinės nagų lempos, naudojamos grožio salonuose gelinio manikiūro darymo metu, gali sukelti ląstelių pakitimus ir padidinti tikimybę susirgti odos vėžiu. Bet ar išties nuo šiol reikėtų bijoti šios grožio procedūros? Tyrėjai paveikė žmonių ir pelių ląsteles UV spinduliais ir nustatė, kad toks 20 minučių trukmės seansas sukėlė 20–30 proc.

Lietuvoje disleksiją turinčių vaikų – daug.  Ir tokį sutrikimą turinčių vaikų tėvai skundžiasi gaunantys per mažai pagalbos mokykloje. Esą dažnai pedagogai net nesigilina, koks konkrečiai sutrikimas kamuoja vaiką, tad neturi ir specialių planų, kaip su tokiais vaikais dirbti. Ir nors prieš beveik metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žadėjo ir daugiau specialistų ir daugiau dėmesio tokiems vaikams, šiandien situacija nesikeičia.

29-erių Agnės iš Kauno rajono ligos istorija prasidėjo dar vaikystėje – dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimas, o kūno temperatūra būdavo kiek aukštesnė, nei įprasta. Kai Agnei buvo vos 7-eri, gydytojai nustatė, kad šiuos simptomus sukelia inkstų veiklos sutrikimas. Vis dėlto, ligai užkirsti kelią buvo per vėlu ir net pilnametystės nesulaukusiai Agnei buvo pripažintas lėtinis inkstų nepakankamumas. Nepraėjo nė dešimt metų ir Agnė buvo įrašyta į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

Siekiant subalansuoti darbo krūvius šeimos gydytojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skyrė papildomą finansavimą 450 darbuotojų, kurie papildys šeimos gydytojų komandas. Šiems specialistams finansuoti numatyta skirti papildomai bent 10 mln. eurų per metus. Šis papildymas yra dalis ministerijos plano suburti šeimos gydytojų komandas, kurios padėtų šeimos gydytojams jų kasdieniame darbe bei pagerintų pacientų patirtį gydymo įstaigose, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Kartais termometras ilgą laiką, kelias dienas, savaites ar net mėnesius, rodo ne daug pakilusią temperatūrą – 37–37,5 °C . Vaistininkės teigimu, tai gali būti tiek įvairiausių ligų simptomas, tiek ir ženklas, kad reikėtų pakeisti namie naudojamą termometrą.

Per praėjusią parą nustatyti 353 nauji COVID-19 atvejai, mirusių nuo šios ligos nebuvo, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 237, antrą – 110, trečią – šeši žmonės.  Ligoninėse gydomi 133 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 144,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,8 procento.

Intymios temos ir seksualinė sveikata užima itin svarbią mūsų gyvenimo dalį, tačiau daugeliui apie tai kalbėti vis dar nejauku. Nepaisant to, kad pastaruoju metu apie intymumą viešojoje erdvėje girdime daugiau, farmacijos specialistų teigimu, ši ir panašios temos daliai klientų tebėra tabu, drąsiau konsultuojamasi tik telefonu ar el. paštu.

Apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą kalbama nuolat, tačiau, kol nejaučiame skausmo ar kitų simptomų, bylojančių apie pablogėjusią sveikatą, vizitą pas gydytoją dažnai atidedame. Deja, bet simptomų nebuvimas neužtikrina nepriekaištingos sveikatos. Statistika rodo, kad pasitikrinti sveikatą ypač vengia vyrai – jie kur kas rečiau negu moterys tikrinasi sveikatą profilaktiškai.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Valentino diena yra skirta tik įsimylėjėliams, tačiau kyla klausimas – kodėl šia proga nesame linkę apdovanoti meile patys savęs. Vaistininkė Jovita Aleknienė pataria šią dieną pasirūpinti ne tik dovanomis mylimiesiems, bet ir palepinti save. Ji dalinasi idėjomis, kaip Valentino dienos vakarą palepinti savo kūną ir mintis. Drėkinkite odą druskų vonelėse Žiema ar vasara bebūtų – svarbu drėkinti savo odą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį užsiminė, kad šiais metais galima tikėtis pakeitimų vaistų receptų išrašymo ir jų galiojimo tvarkose. „Manau, kad šiais metais bus pakeitimų ir dėl receptų išrašymo, ir dėl jų galiojimo“, – antradienį LRT radijui kalbėjo ministras.

Per praėjusią parą nustatyti 563 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos dvi mirtys, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 397, antrą – 152, trečią – 14 žmonių.  Ligoninėse gydoma 130 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 144,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pasaulyje užsikrečia daugiau nei 1 mln. žmonių, kurių dauguma yra besimptomiai. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama apie 218 mln. susirgimų išgydomomis LPI – sifiliu (7,1 mln.), gonorėja (82 mln.), chlamidioze (129 mln.

Kepenys yra antras pagal dydį mūsų kūno organas. Dažniausiai kepenų ligos atsiranda dėl įvairių infekcijų, nutukimo, paveldimų ligų ar piktnaudžiavimo alkoholiu. Laikui bėgant negydomos kepenų ligos gali sukelti ir rimtesnių komplikacijų, tačiau ankstyvas ligų diagnozavimas bei gydymas gali padėti užkirsti kelią kepenų nepakankamumui.

Praėjusią savaitę (6-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Sausio 30 d.–vasario 5 d. šis rodiklis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praūžus sergamumo gripu pikui, nemažai žmonių susiduria su jo pasekmėmis – liekamaisiais reiškiniais. Vaistininkė Viktorija Rimkuvienė pasakoja, dėl kokių nusiskundimų dažniausiai pagalbos ieško pacientai, įvardija pagrindinę jų klaidą ir įspėja apie pasekmes.  „Dažniausiai į vaistinę atskubėję pacientai, persirgę gripu, skundžiasi jėgų stoka, apatija, mieguistumu, užsitęsusiu kosuliu, galvos svaigimu ir gerklės skausmu ar perštėjimu“, – sako „Camelia“ vaistininkė V. Rimkuvienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kaip gydymo įstaigose organizuojamas pacientų registravimas. Po rezonansinių įvykių Klaipėdoje, kai pacientai buvo priversti registracijos pas kardiologą laukti gyvoje eilėje lauke, ministerija gydymo įstaigoms išsiuntė užklausas, kuriose prašoma pateikti duomenis apie pacientų registravimo praktikas.

Per praėjusią parą nustatyti 39 nauji COVID-19 atvejai, mirusių nebuvo, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 30, antrą – devyni žmonės, užsikrėtusių trečią kartą nefiksuota. Ligoninėse gydomi 124 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 143,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,1 procento.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pakeitimus, kuriais šeimos gydytojo išrašomas siuntimas galios iki 180 dienų. Šiuo metu maksimalus terminas numatytas 60 dienų, t. y. prailginus terminą, siuntimai galiotų tris kartus ilgiau. Pakeitimais siekiama sumažinti nepatogumus, kuriuos patiria pacientai ir medikai dėl per trumpo siuntimo galiojimo laikotarpio, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią savaitę kilus šaršalui dėl milžiniškos „gyvos“ eilės prie Klaipėdos ligoninės į viešumą vėl kaip didžiulis pūlinys iškilo nemažėjančių eilių pas gydytojus problema. Kol ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad to priežastys įvairios ir spręstinos ne vienu būdu, specialistai konstatuoja, kad dėl apsunkinto patekimo pas medikus žmonės paprasčiausiai stumiami į mokamą mediciną.

Nors gydytojai nepaliauja kartoti, kad gimdos kaklelio vėžiu šiuolaikiniame pasaulyje praktiškai niekas turėtų nesirgti, mat laiku atlikta patikra leidžia to išvengti, statistika liūdina. Kasmet nuo šios ligos Lietuvoje miršta apie 200 moterų, o 400 išgirsta šio vėžio diagnozę. Negana to, pagrindinis šio vėžio kaltininkas – žmogaus papilomos virusas – didina riziką susirgti ir kitų rūšių vėžiais.

Nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka didžiausiu lietuvių žudiku, gydytojai apgailestauja, kad dažnas vis dar numoja ranka į pavojingus signalus. To kaina gali būti gyvybė, mat kitą kartą nutikus nelaimei padėti būna sunku. Juo labiau vertinant savo būklę svarbu įsiminti, kad vienas tokių „žudikų“ – miokardo infarktas – gali pasireikšti ir netipiškai. Mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų 2021 m. sudarė 48 proc. visų mirčių Lietuvoje.

Per praėjusią parą nustatyti 48 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos dvi mirtys, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 37, antrą – 10, trečią – vienas žmongus.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 142,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentai. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Nors per pastaruosius metus šalį purtė ne tik pandemija, bet ir kainų krizė, gydytojai tvirtina, kad plastinių operacijų ir kitų grožio procedūrų poreikis nemažėja. Vis tik medikai nepataria aklai nerti į išvaizdos pokyčius ieškoti individualumo, mat „pripūstos“ lūpos ar didžiuliai sėdmenys toli gražu tinka ne kiekvienam. Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos valdybos pirmininko dr.

Vėžys – opi viso pasaulio problema, sergamumu ir mirtingumu jau konkuruojantis su širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausiai moteris pražudantis onkologinis susirgimas yra krūties vėžys. Tam, kad būtų išgelbėta kuo daugiau moterų, gydytojai šiandien ragina tiek pačius žmones prisiminti apie pareigą pasitikrinti, tiek valdininkus jau dabar imtis veiksmų.  Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą iš visų mirčių. Nuo jų miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus žmonių.