Sveikata

Per praėjusią parą nustatyta 360 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 239, antrą – 102, trečią – 18, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 126 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,9 procento.

Šiandien Kėdainių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbuotojai bei pacientai atvirai stojo ginti gydytojos Raimondos Augienės, kurią antradienį vykusiuose antrojo rinkimų turo kandidatų į merus debatuose viešai pažemino ir pravirkdė antros kadencijos siekiantis meras Valentinas Tamulis, rašo „Rinkos aikštė“. V. Tamuliui, Kėdainių rajono tarybos sveikatos ir socialinės apsaugos komitetui, Kėdainių ligoninės etikos komisijai bei pačiai Kėdainių ligoninės direktorei Editai Va...

„Smurtautojas sulaukė bausmės!“ – tokia žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras. Pernai šio centro darbuotoją užpuolusiam ir sumušusiam vyrui teismas skyrė baudą ir laisvės atėmimo bausmę. „Esame informavę, jog praėjusių metų gruodžio 13 d. apie 18 val.

Vykdant Greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką, prie GMP tarnybos prijungiamos 15 greitosios medicinos pagalbos stočių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal trečiadienį sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytus įsakymus, prie GMP tarnybos bus prijungtos Panevėžio, Marijampolės, Mažeikių, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Šiaulių, Radviliškio, Molėtų, Klaipėdos, Jonavos, Alytaus, Vilniaus stotys, prijungimas vyks reorganizavimo būdu.

Vilnietė Loreta jau daugiau nei 10 metų į pasaulį žvelgia pro donorinę rageną. Moteris apsilankiusi pas gydytoją dėl prastėjančios regos, niekada nesitikėjo išgirsti, kad jai gali padėti tik ragenos transplantacija. Loreta neslepia, kad tuomet nesitikėjo, jog sulauks tokios dovanos ir pratinosi prie minties, kad teks gyventi tamsoje. „Mano rega buvo ideali, o akys didelės, gražios ir išraiškingos. Net blogiausiame sapne nesapnuodavau, kad joms gali kažkas nutikti“, – sako Loreta.

Nors už lango – kalendorinis pavasaris, sergamumas virusinėmis ligomis neslopsta. Štai dar viena ligoninė, siekdama išvengti COVID-19 protrūkio, pranešė griežtinanti pacientų lankymo tvarką. Lazdijų ligoninė socialiniame tinkle paskelbė, kad nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 22 d., siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos tolimesniam plitimui įstaigoje yra uždraudžiamas stacionaro ligonių gydomų Terapijos-geriatrijos skyriuje, lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientus.

Europos Sąjungoje kovo 15-ąją minima Pasaulinė vartotojų teisių diena. Vienas iš pagrindinių šios dienos tikslų yra šviesti ir informuoti vartotojus apie jų teises bei jų gynimo būdus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) saugo visuomenės sveikatą ir gina vartotojų teises valdydamas riziką, susijusią su užkrečiamosiomis ligomis, aplinkos veiksniais, vartotojams teikiamomis paslaugomis bei gaminiais.

Ieškant sprendimų, kaip medikams padėti jaustis saugesniems dažnėjant smurto prieš juos atvejams, ruošiamos įstatymo pataisos, kurios leistų medikams atsisakyti teikti paslaugas, jei dėl agresyvaus paciento ar jo artimųjų elgesio kyla pavojus specialisto sveikatai ar gyvybei. Prieš kelias savaites surengęs skubų posėdį smurto prieš medikus problemai aptarti Seimo sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pateikė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kokių priemonių toliau reikėtų imtis.

Per praėjusią parą nustatyti 394 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 255, antrą – 121, trečią – 17, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 125 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,9 procento.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešę apie pokyčius kandidatuojantiems į visų lygių gydymo įstaigų, jų filialų ir kitų struktūrinių padalinių vadovų pareigas. Bus keičiami konkursų reikalavimai kandidatams, kuriais didinamas vadovaujančios darbo patirties reikalavimai, tačiau sumažinami arba atsisakoma kitų reikalavimų. Pokyčiai daromi atlikus analizę, kuri parodė, jog esami reikalavimai sumažina potencialių kandidatų ratą, SAM aiškina pranešime spaudai.

Cezario pjūvio operacija (CPO) atliekama tada, kai pagimdyti natūraliu būdu nėra galimybės arba natūralus gimdymas per daug rizikingas moters ir/ar vaisiaus sveikatai ar gyvybei. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė pasakoja apie CPO indikacijas, skubumą ir eigos ypatumus. Kokios indikacijos lemia CPO? Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų.

Karas Ukrainoje jau perkopė metų slenkstį, tačiau parama skubios medicinos pagalbos priemonėmis reikalinga ne ką mažiau nei pačią pirmąją karo dieną. Tą patvirtina ir neseniai iš teritorijų šalia Bachmuto grįžęs gydytojas anesteziologas-reanimatologas Rokas Tamošauskas, rašoma „Circle K“ pranešime žiniasklaidai. „Vienaip ar kitaip padėti Ukrainos žmonėms stengiuosi nuo pirmos karo dienos, kai sureagavau į Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimą prisijungti prie medikų savanorių.

Vieni galvoja, kad šie vaistai išgydo kone visas ligas, kiti – jų bijo ir vengia vartoti, net kai būtina. Kai kuriais atvejais šie vaistai gyvybiškai svarbūs, o neretai ir pridarantys papildomų sveikatos problemų. Taip apie antibiotikus kalba mokslų daktarė, vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė. Šiuos vaistus iki šiol gaubia daugybė mitų, todėl gydytoja sudėliojo pagrindinius akcentus, ką apie šiuos medikamentus svarbu žinoti kiekvienam, o ypač vaikus auginantiems tėvams.

Per praėjusią parą nustatyti 684 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 458, antrą – 201, trečią – 25 žmonės. Ligoninėse gydomi 128 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 157,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 20,7 procento.

Po savaitgalio, kai pašalo ir susiformavo plikledis, sostinėje – traumų bumas. Traumatologai triūsia be poilsio: per visą savaitgalį vien sostinėje susitraumavusių – 500. O sekmadienį pasiektas absoliutus šios ir pastarųjų dviejų žiemų rekordas – pustrečio šimto paslydusių žmonių su pačiomis įvairiausiomis traumomis – šlaunikaulių, šonkaulių, dilbių lūžiais. Anot medikų, daugiausia į priėmimą atvyksta smarkiai susitraumavę senjorai.

Netikėtai sugrįžus žiemai į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centrą per savaitgalį plūstelėjo traumas patyrę pacientai. Net 73 žmonės, patyrę traumas, atvyko į ligoninę ieškoti medikų pagalbos. Dauguma susižalojo pargriuvę slidžiose gatvėse, keletas pateko į autoįvykius. Po skubiosios traumatologijos pagalbos kabineto medikų apžiūros net 15 pacientų paguldyti į Ortopedijos traumatologijos skyrių, kur atliktos operacijos.

Praėjusią savaitę į Kėdainių ligoninės direktorę Editą Vaškevičienę ir jos vadovaujamos įstaigos stebėtojų tarybą kreipėsi Lietuvos gydytojų sąjunga, kuri prieš tvirtinant ligoninės direktorės ataskaitą siekė atkreipti dėmesį į medikų bendruomenės problemas, kurios pastarosiomis dienomis buvo aptartos su skyrių vedėjais ir slaugytojų profsąjunga.

10-ąją šių metų savaitę (kovo 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis buvo viršytas vienoje savivaldybėje – Kazlų Rūdos (1519,81 atvejo 100 tūkst.

Beveik 28 tonos – tiek iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai 2 tonomis mažiau farmacinių atliekų nei vaistinės surinko užpernai. Valstybinės ligonių kasos specialistų vertinimu, šie skaičiai kalba ne tik apie sąmoningesnį visuomenės požiūrį į aplinkos tausojimo svarbą, bet ir apie atsakingesnį vaistų įsigijimą bei jų vartojimą.

Bendrame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) projekte mokslininkai vertins persirgimo COVID-19 infekcija mastą bei antikūnų prieš šią infekciją lygį. Kaip pirmadienį pranešė LSMU, kvietimus dalyvauti tyrime pašto dėžutėse ras atsitiktinai atrinkti Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai. „Šiuo metu COVID-19 sukėlėjas SARS-CoV-2 nebėra toks pavojingas, o didžioji visuomenės dalis yra pasiskiepijusi ir jaučiasi saugi.

Po atodrėkio Lietuvą užklupę žiemiški orai savaitgalį privertė kaip reikiant pasidarbuoti medikus – šaligatviams ir gatvėms pasiklojus ledu pasipylė gyventojų traumos. Gydytojai skaičiuoja, kad pacientų srautai išaugo kartais, o Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė skelbia šios žiemos „antirekordą“. Net 8 valandos laukimo ligoninės priėmimo skyriuje – štai tokia patirtimi sekmadienį socialiniuose tinkluose pasidalino traumą patyręs vilnietis.

Kaklo ar apatinės nugaros dalies skausmas yra daug dažnesnis, bet ir skausmas tarp menčių arba krūtininės stuburo dalies skausmas, pasak kineziterapeutų, gali pasireikšti nors kartą gyvenime iki 30 proc. žmonių. Kas jį paprastai sukelia, kokiais atvejais skausmas tarp menčių yra pavojingas ir kada reikėtų skubėti pas specialistą, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gerda Badikonytė.

Per praėjusią parą nustatyti 32 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 27, antrą – keturi, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 136 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų trys – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 156 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,1 procento.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje, kur aptars vaistų trūkumą Bendrijos rinkoje. Su amoksicilino trūkumu šalys susiduria dėl stipriai padidėjusio antibakterinių vaistų poreikio po COVID-19 pandemijos. „Kadangi COVID-19 pandemijos metu buvo sumažėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, šių vaistų gamybos pajėgumai buvo sumažinti.

Negi kaip senais laikais teks gimdyti namuose arba pakeliui į ligoninę greitosios automobilyje? Tokiais svarstymais mažėjant gimdymo skyrių rajonų ligoninėse viešai dalinasi mažesnių miestų gyventojai. Sveikatos apsaugos ministerija gi pažymi, kad dėl kokybės reikia siekti net 600 gimdymų per metus ribos. Ir nors vieni tai sveikina, kiti gi ragina nepamiršti, kad žmonės gyvena ir rajonuose, bei priduria, kad šitaip gimstamumo nepaskatinsi.

Tai – kaip liūnas: jei tave įtraukia, tu iš jo išlipti nebegali. Šitaip darbą greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje apibūdina Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė. Jau arti 30-ies metų šioje srityje dirbanti medikė neslepia, kad šią profesiją pasirenka toli gražu ne kiekvienas. „Mūsų toks darbas – lendame ten, kur, ko gero, kitas nė kojos nekeltų“, – sako ji.

Įvairiomis grožio procedūromis, tarp jų – ir haliurono rūgšties ar botulino toksino injekcijomis – susižavi vis daugiau tautiečių. Vis tik gydytojai ragina pasitikrinti, kas teikia tokias paslaugas, mat pasekmės gali būti labai skaudžios. Blogiausiu atveju nutikus komplikacijoms gali grėsti net aklumas ar audinių nekrozė.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) bendruomenė kupina lūkesčių – viliamasi, kad nuo liepos 1 d. pradėjus veikti vieningai GMP tarnybai tiek gerės darbuotojų darbo sąlygos, tiek gyventojai operatyviau sulauks būtinosios pagalbos. Nors nerimo dar nemažai, sutariama, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojama reforma būtina, mat dabartiniai netolygumai šokiruoja – darbuotojų atlyginimas gali skirtis ir kone tūkstančiu.

Per praėjusią parą buvo nustatyta 314 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė du žmonės, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 214, antrą – 87, trečią – 13 žmonių. Ligoninėse penktadienį buvo gydomi 138 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 156,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,2 procento.

Apie sudėtingus smegenyse vykstančius procesus, jų plastiškumą ir kodėl dažnam šiuolaikiniam žmogui darosi vis sunkiau išlaikyti dėmesį, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėtasi su profesoriumi, biologijos mokslų daktaru Albertu Skurvydu. Pradėjus pašnekesį profesorius akcentavo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų į žmogaus sveikatą siūlo žiūrėti globaliau, medikams neužsidarant vien savo srityje.

Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.

Sklindant žiniai, kad Lietuvoje kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros, įvardijama, kad šiuo laikotarpiu gyventojus gali kamuoti tokie simptomai kaip padidėjęs kraujospūdis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas bei netgi lėtinių ligų paūmėjimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad šiuos simptomus tikrai gali pajusti ne kiekvienas, o visgi su jais susidūrus svarbiausia pasirūpinti individualių simptomų malšinimu, rašoma pranešime spaudai.

NHS Anglijoje patvirtino JAV išpopuliarėjusį svorio metimo vaistą. Nacionalinis sveikatos ir priežiūros institutas (NICE) padarė išvadą, kad semaglutidas – vaistas, parduodamas kaip „Wegovy“, yra saugus, veiksmingas ir prieinamas, rašo BBC. Vaistas, švirkščiamas į odą, leidžia žmonėms jaustis sotesniems, todėl jie valgo mažiau. Jį vartojo tokios žymios asmenybės, kaip Elonas Muskas, teigiama, kad vaistas – labai populiarus ir Holivude.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) darbą pradeda gydytojas kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jaunas medikas planuoja jau šiemet pradėti pirmąsias širdies radiodažnuminės energijos abliacijas mūsų sveikatos priežiūros įstaigoje. Iki šiol šios modernios širdies aritmijų operacijos buvo atliekamos tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse. Šios operacijos laukiančiųjų eilės – didžiulės.

Kauno klinikų pacientui Dariui dar vaikystėje prireikė inksto transplantacijos dėl galutinio inksto funkcijos nepakankamumo, sąlygoto retos inkstų ligos – juvenilinės nefronoftizės. Inkstas sėkmingai veikė 12 metų, tačiau vėliau vyrui vėl atnaujintos hemodializės, prireikė pakartotinės inksto transplantacijos. „Pamenu, keturis kartus per savaitę turėjau vykti į ligoninę ir svarbiausia – labai riboti skysčių kiekį. Tai kėlė didelių nepatogumų, – prisimena Darius.

Susirgus bakterinėmis ligomis gydytojas pacientui gali paskirti antibiotikus. Kone visiems gerai žinoma, kad šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai kaip nurodė gydytojas, nesidalinti jais su artimaisiais bei suvartoti visą kursą ir nepasilikti keleto tablečių netikėtoms ligoms gydyti.

Per praėjusią parą nustatyti 306 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė du žmonės, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 199, antrą – 91, trečią – 16 žmonių. Ligoninėse gydomi 138 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 156,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,4 procento.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo griežtinti kaitinamojo tabako gaminių prieinamumą – siūloma įpareigoti gamintojus ant pakuotės naudoti įspėjimą apie žalą sveikatai ir drausti įvairių kvapų ir skonių gaminius.   To reikalauja Europos Komisijos direktyva – ribojimais siekiama mažinti šių gaminių vartojimą Europos Sąjungoje.

Ikimokykliniame amžiuje įvairios ligos vaikus kamuoja itin dažnai. Anot sveikatos specialistų, tai yra normalus procesas, nes per įvairius lengvus susirgimus formuojasi vaiko imunitetas ir dalija patarimus, kaip tėvai savo sprendimais gali reikšmingai prisidėti prie to, kad jų atžalos ankstyvoje vaikystėje ligas persirgtų lengviau ir greičiau.

Inkstai – pupelės formos organai, kurie žmogaus kūne atlieka ne vieną itin svarbią funkciją, tarp kurių – organizmui nereikalingų medžiagų šalinimas. Kasdieniai įpročiai gali pakenkti inkstų veiklai, o jai sutrikus – užklupti įvairios ligos. Kartais vienintele išeitimi tampa inkstų transplantacija.

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame rizikingo amžiaus.

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 300 pacientų, kuriems nustoja funkcionuoti inkstai. 2006 metais pradėta minėti Pasaulinė inkstų diena, skirta kuo plačiau aptarti vis kitą su inkstų sveikata susijusią temą. Šiemet siekiama atkreipti dėmesį į pasirengimą krizinėms situacijoms ir pažeidžiamų žmonių palaikymą.  Inkstų ligomis sergantiems pacientams svarbi kompleksinė pagalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof.

„Vis dar pasitaiko atvejų, kai vyrą pas urologą „atveda“ žmona. Tokiais atvejais ligos dažnai būna pažengusios ir reikalaujančios chirurginio gydymo“, – pastebi VUL Santaros klinikų ir „Gerovės klinikos“ urologas med. dr. Arnas Bakavičius. Gydytojas dalijasi įžvalgomis apie diagnostines naujoves, personalizuotą gydymą, savigydos pavojus ir būdus, kaip kasdien rūpintis prostatos sveikata. Nors neretai vyrams paskatinimo apsilankyti pas urologą vis dar reikia, med. dr.

Atidėti suplanuotą operaciją, nes pacientas iš ryto sočiai papusryčiavo („kad ligoninėje jaustųsi stipriau“), tenka ne taip jau retai. O bereikalingą stresą keliančios diskusijos operacinės prieigose dėl priklijuotų nagų ar dėvimų papuošalų nėra naudingos nei pacientui, nei chirurginei intervencijai besiruošiančiam personalui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Visiems lengviau, kai operacijai atvykę pacientai būna supratingi ir laikosi nurodymų, kurie sugalvoti ne šiaip sau.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) siūlo prie jo prijungti Nacionalinį transplantacijos biurą, kad visų sričių donoryste šalyje rūpintųsi viena įstaiga.

Lietuvoje pirmą kartą pacientą operavo dirbtinį intelektą pasitelkęs robotas. Klaipėdos universiteto ligoninėje chirurgo valdomas robotas, naudodamas dirbtinį intelektą, sėkmingai pašalino auglį iš paciento storosios žarnos. Gydytojai sako, kad dirbtinio intelekto valdomi robotai – medicinos ateitis. Taip operacijos vyksta greičiau ir saugiau, o žmogaus kūrinys gali darbuotis be jokio poilsio. Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekama unikali operacija.

Vėsusis metų laikas yra ir kvėpavimo takų ligų bei lėtinių kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimų sezonas. Šie negalavimai, ypač jei jie užsitęsia, gali liudyti esant ir kitas, dar nediagnozuotas ir pavojingas ligas. Kosulio priežastys įvairios Peršalimo ligos neaplenkia daugelio žmonių, nepaisant jų amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Vienas nemaloniausių kvėpavimo takų negalavimo simptomų yra kosulys.

Klaipėdos universiteto ligoninėje pradėtos taikyti robotinės operacijos asistuojant dirbtiniam intelektui, trečiadienį pranešė įstaiga. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ atliktos pirmosios dvi tokios operacijos storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams.  „Klaipėdos universiteto ligoninėje, vienintelėje šalyje, robotinė chirurgija vystoma jau daugiau nei ketverius metus.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalijo išsamesne informacija apie praėjusį penktadienį prekybos centre įvykusią nelaimę. Vyras su pagalbininkais teigė bandęs gaivinti „Maximoje“ susmukusią moterį, po to ją perėmė medikai, bet pastangos buvo bergždžios. Įvykio dalyvio nuomone, viskas galėjo pasisukti kita linkme, jeigu parduotuvėje būtų defibriliatorius. „Šitą moterį gaivinau, kol medikai atvažiavo“, – naujienų portalui teigė „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas.