Sveikata

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo pareigoms užimti. Vadovui keliami reikalavimai – užtikrinti sklandų naujosios įstaigos, kuri buvo sukurta sujungiant tris sveikatos priežiūros įstaigas pajūryje, veiklą, pažangą ir perspektyvas, rašoma pranešime. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad ši pozicija – nebijantiems iššūkių, nes reikalauja erudicijos, lyderystės ir talento vienyti bei įkvėpti žmones bendram tikslui.

Neslėpdama džiaugsmo Asta A. savo ligos istorija pasidalijo tą dieną, kai sužinojo tyrimo atsakymą – po taikyto naujo gydymo metodo naviko neliko. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas ragina gyventojus aktyviau įsitraukti į profilaktinę programą, nes anksti diagnozavus vėžį, galima išvengti sunkios ligos.

Viena klastingiausių, sunkiai aptinkama liga tuberkuliozė po dvejus metus trukusios COVID-19 ligos pandemijos grįžta kitokia. Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Tuberkuliozės skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Greičiuvienė pastebi, kad nors naujų atvejų diagnozuojama mažiau, tačiau nauji pacientai buvo sunkesnės būklės, liga buvo labiau pažengusi.

Kėdainių ligoninės administracijos viešas žinomos gydytojos Raimondos Augienės užsipuolimas į dienos šviesą traukia ir keistus šios ligoninės administracijos darbo metodus. Šiandien dėl ligoninės administracijos konflikto su gydytoja tiesiogiai nukentėjo pacientai.

Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika džiaugiasi galėdamas lietuviams pasiūlyti vokiečių profesoriaus metodu paremtą įplyšusių riešo raiščių gydymą. „Dažniausiai gydymo prireikia jaunesnio amžiaus, aktyvaus gyvenimo būdo, sportuojantiems žmonėms, pažeidusiems riešo raiščius. Dalis jų dėl ilgos reabilitacijos anksčiau visai atsisakydavo gydymo“, – pranešime spaudai sako plaštakos chirurgas S. Sereika.

Seimo nariai ruošia „gelbėjimo planą“ mažoms vaistinėms. Farmacijos įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad nieko nesiimant nuo liepos 1 d. daliai mažų vaistinių gresia užsidaryti, o ilgametę patirtį turintiems darbuotojams likti be darbo. Opozicija tuo metu atkerta, kad tai tokie siūlymai – viso labo ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Man migrena ar paprasčiausias galvos skausmas? Šį klausimą retai sau iškelia žmonės, kurie nuo vaikystės skundžiasi galvos skausmais, pasakoja vaistininkė Toma Gečienė. Anot jos, įtarti migreninius galvos skausmus gali būti paprasčiau turintiems migreną su aura, kurios simptomai pasireiškia regos pokyčiais – blyksniais, tamsiomis dėmėmis ar tunelio efektu. Todėl ji dalijasi patarimais, kaip atskirti paprastą galvos skausmą nuo migrenos.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto ligonių kasų gaunami gyventojų paklausimai dėl eilių taip pat rodo, kad neišnaudojame visų galimybių pas gydytojus patekti greičiau. Mat ne visi žino, kad galima pasirinkti ir kreiptis į gydytoją bei gydymo įstaigą, kurioje eilė yra trumpesnė.

Per praėjusią parą nustatyti 342 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 240, antrą – 94, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse gydoma 116 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų trys – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 155,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 17,9 procento.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma su tam tikromis išlygomis, leisti dirbti farmakotechnikams baigusiems studijas iki 2006 metų. Tai leistų išsaugoti vaistines regionuose ir darbo vietas farmakotechnikams. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti vaistininkus ir farmakotechnikus, palaiko šias pataisas, skatina priimti racionalius sprendimus ir paneigia viešoje erdvėje pasirodančius mitus.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad antradienį Lietuvoje vyko tarptautinis donorystės koordinavimo procesas – iš užsienio į Lietuvą buvo atgabenti du donoriniai organai: kepenys ir inkstas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vėlų pirmadienio vakarą Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai kreipėsi į Lietuvos kariuomenės karines oro pajėgas prašydami pagalbos pargabenant donorines kepenis iš užsienio į Lietuvą.

Mažėjant gyventojų skaičiui, rajone vis labiau centralizuojamos gydymo paslaugos, o jaunus medikus prisikviesti dirbti į regioną sunku. Veprių ambulatorijos gydytoja Genovaitė Gražina Šaulienė yra ilgiausiai dirbanti ir vyriausia iš šiuo metu poliklinikoje dirbančių gydytojų. Vienuolikoje kaimiškų seniūnijų šiuo metu veikia septynios Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) ambulatorijos. Tarp jų – Veprių ambulatorija. Gydytoja G. G. Šaulienė čia dirba jau 46-erius metus.

Žaidimas su difuzoriaus pulteliu mažajam Kauno klinikų pacientui Tomui tapo lemtingu: berniukas netyčia prarijo ličio bateriją. Tuo metu jis buvo vos vienerių metų. „Netoliese dirbau, kai pamačiau, kad įvyko nelaimė, – pasakojimą pradeda Tomo mama Kristina. – Iš karto sureagavau ir iškviečiau Greitąją medicinos pagalbą (GMP), nes žinojau, kad tai – labai pavojinga.“ GMP automobilis nedelsiant berniuką atvežė į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių.

Nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje gali nelikti krūties vėžį operuojančių chirurgų. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimus šie gydytojai turėtų baigti papildomus mokymus, kurie, chirurgų teigimu, neorganizuojami. Ministerija laikosi savo pozicijos. SAM atšauna, kad kursai yra, tik nėra norinčiųjų mokytis. Tačiau panašu, kad net suskubus mokytis laiko iki kitų metų neužteks.

Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija praneša inicijuojanti slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą. Ministerija siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams.

Žmonės, kurį laiką jaučiantys nuovargį, silpnumą ir sumažėjusį apetitą, dažnai net nepagalvoja, kad tai gali būti pirmieji mažakraujystės požymiai. Ši liga gali būti labai klastinga, tad labai svarbu kuo greičiau ją diagnozuoti. Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie anemiją, dar kitaip vadinamą mažakraujystę. Gydytojai pateikė šios ligos atsiradimo priežastis, tyrimų metodus ir gydymą.

Nors už langų pavasaris, tačiau gripo ir kitų peršalimo ligų kreivė vėl ėmė augti. Jau kelintą savaitę didėja ne tik sergančiųjų, bet ir hospitalizuojamų asmenų skaičiai. Specialistai konstatuoja, kad šis gripo sezonas – nenuspėjamas, tad ir kokio dydžio bus ši banga, prognozuoti sunku.  Pirmajai gripo bangai šį sezoną pakilus neįprastai anksti – rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, virusas toliau teikia staigmenas.

Medikai teigia, kad kolorektaliniai navikai yra vieni iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai per metus diagnozuoja per 80 naujų storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų. Deja, ne visi storosios žarnos navikai įveikiami lengvai.

Vis daugiau gyventojų ir gydymo įstaigų pasinaudoja galimybe registruoti pacientus konsultacijoms pas gydytoją per Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinę sistemą, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pernai registracijų skaičius viršijo 3,6 mln. kartų, šių metų tendencijos rodo, kad rezultatai gali būti dar geresni. Teigiama, kad augantis gyventojų ir gydymo įstaigų aktyvumas prisideda prie efektyvaus eilių valdymo ir jų trumpinimo.

Pirmadienį, kovo 20 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Plungės gydymo įstaigose: greitosios medicinos pagalbos stotyje, dviejose pirminės sveikatos priežiūros klinikose ir vietos ligoninėje. Su medicinos personalu darbo vietose bendravęs ministras jiems pristatė planuojamas naujoves, kurios prisidės prie eilių pas gydytojus mažinimo bei krūvio tarp personalo persiskirstymo.

Mityba yra tiesiogiai susijusi su mūsų sveikata, tačiau tai nereiškia, kad turime laikytis alinančių dietų ir neleisti sau pasimėgauti patinkančiu maistu. Svarbiausia – subalansuotas, visų reikalingų maisto medžiagų turintis valgiaraštis, kurio didžiąją dalį sudarytų šviežias, neperdirbtas maistas.

Per praėjusią parą nustatyta 560 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 404, antrą – 133, trečią – 23 žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 155,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 18,5 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 Lietuvoje per savaitę dar šiek tiek išaugo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) bendras sergamumo rodiklis buvo 1014,6 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę – 909,1 atv. 100 tūkst. gyventojų. Epideminį sergamumo lygį pasiekė ir viršijo dvi savivaldybės – Šiaulių miesto (1642,28 atv. 100 tūkst.

Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-asis šiemet efektyvus organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad organų transplantacijai yra tinkami abu donoro inkstai, abi ragenos, plaučiai ir kepenys. Pastarosios transplantuotos Santaros klinikose. Šis pacientas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą pateko vos dieną anksčiau. Iš viso donoro organai viltį pasveikti suteikė šešiems recipientams.

Kovo 20-ąją, minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną, ligonių kasos drauge su medikais kviečia savo burnos ir dantų sveikata pradėti rūpintis daug atsakingiau: nepamiršti burnos higienos, tikrintis dantis profilaktiškai, o jiems suskaudus laiku gydyti. Valstybinė ligonių kasa pranešime žiniasklaidai taip pat primena, už kurias odontologijos paslaugas jums nebūtina mokėti.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties medikai pasidalino nekasdieniu įvykiu – atvykus į skubų iškvietimą kieme užstrigusio GMP automobilio buvo nepajėgūs ištraukti net gelbėtojai ugniagesiai.  „Su žiema atsisveikinom pagarbiai, suprasdami, kaip ji savo gniaužtuose gali apriboti greitą judėjimą, kaip ji gali sumažinti saugumo jausmą kelyje. O vėjavaikis pavasaris krečia savo išdaigas.

Vidurio Lietuvos gimdymų centru tampanti Jonavos ligoninė visoms čia gimdančioms moterims pasiūlė naują paslaugą – du nemokamus apsilankymus naujajame miesto baseine, kūdikių erdvėje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gimdyvės iš kitų miestų į Jonavą atvyksta norėdamos jaukios aplinkos po to, kai aplinkinių rajonų ligoninėse pernai buvo uždaryti akušerijos skyriai. Tuo tarpu Jonavoje priešingai – siekiant išlaikyti skyrių, įrengta daugiau palatų ir pasiruošta priimti daugiau moterų.

Per praėjusią parą nustatyti 46 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 35, antrą – 11 žmonių.  Ligoninėse gydomas 131 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,5 procento.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje, o ypač socialiniuose tinkluose, dalijamasi informacija bei rekomendacijomis apie bendrovės „Lidomed-Bio“ gaminamus biorezonansinius prietaisus. Šie prietaisai nebuvo įvertinti pagal jiems taikomus reikalavimus, todėl negali būti platinami Lietuvoje, jie nėra tinkami ir gydymui.

Vaistinių tinklai įspėja, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams teks atleisti 300 darbuotojų, o daliai vaistinių – užsidaryti, mat pritrūks jose visą laiką privalėsiančių dirbti vaistininkų. Tuo metu profesinė sąjunga atkerta, kad tai – tik tušti gąsdinimai ir net bandymas sukiršinti farmacininkų bendruomenę. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Bandydamas pažaboti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš kelias savaites pristatė dar rudenį žadėtą naują įrankį – interaktyvią švieslentę, grūmodamas įstaigoms, kad reikia pasitempti ir į ją kelti daugiau pacientams matomų vizitų laikų. Patys medikai gi vertindami naujovę kraipo galvas. Jie nuogąstauja, kad tai gali virsti dar vienu kontrolės mechanizmu, be reikalo didinančiu įtampas sistemoje.

Per praėjusią parą nustatyti 49 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos neregistruota, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 35, antrą – 11, trečią – trys žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,3 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Kasdien daugybė žmonių vartoja energinius gėrimus kitą kartą nė nenutuokdami, kas gresia jo padauginus ar dar blogiau – maišant kartu su alkoholiu. Gydytojai perspėja, kad po to tokio „kokteilio“ žmogui gresia net atsidurti reanimacijoje, o ypač žalinga energinius gėrimus vartoti paaugliams ir vaikams.  Nors 2014 m. nepilnamečiams asmenims yra uždrausta parduoti ar kitaip perduoti energinius gėrimus, daug paauglių bando laimę mėgindami jų įsigyti.

Vienas iš būtinų kiekvienam žmogui žinoti širdinės sveikatos rodiklių – arterinis kraujo spaudimas. Nors tai yra nesudėtingas, neinvazinis, kiekvienam prieinamas tyrimas, vis tik būtina įsidėmėti kelias taisykles, kaip tą daryti tinkamai. Plačiau apie tai, koks spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti, papasakojo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Kai kurių vaistų Lietuvoje gyventojams tenka ieškoti lyg su žiburiu. Vaistinėse trūksta ne tik antibiotikų, bet ir medikamentų kraujospūdžiui reguliuoti ar diabetui gydyti. Farmacininkai sako, tokios sudėtingos situacijos nepamenantys, kad taip masiškai ir ilgai trūktų itin svarbių vaistų. O valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas teigia, kad Lietuva ruošiasi ir dar blogesniam scenarijui, ypač artėjant rudeniui.

Daugiau nei pusę šimto metų Šiaulių ligoninėje dirbanti gydytoja vaikų endokrinologė Vida Milė Liugaitė atvira – darbas itin sunkus, tad ir ašarą teko ne vieną nulieti, ir kilo noras nusikeikti. Vis tik ji sako labiausiai apgailestaujanti, kad kiek besistengsi kalti į galvą tėvams apie nutukimo ir cukrinio diabeto pavojus vaiko sveikatai, niekas nesikeičia: „Visiškai vienodai gydytojo žodis, ir vėl savo gyvenimą gyvena.

Tanzanija išsiuntė sveikatos ekspertų grupę tirti paslaptingos ligos, nusinešusios penkių žmonių gyvybes, pranešė vyriausybė. Liga nustatyta „iš viso septyniems žmonėms, [kuriems pasireiškė] tokie simptomai kaip karščiavimas, vėmimas, kraujavimas iš įvairių kūno dalių ir inkstų nepakankamumas“, teigiama sveikatos apsaugos ministerijos vėlai ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad COVID-19 pandemija šiais metais gali stabilizuotis iki tokio lygio, kad kels grėsmę panašią į gripą.  PSO pareiškė esanti įsitikinusi, kad 2023-iaisiais galės konstatuoti nepaprastosios padėties pabaigą, ir pridūrė, kad vis labiau tiksi, jog pandeminis viruso etapas baigsis.

Kauno klinikų pacientė Gustė, būdama penkiolikos metų, pradėjo jausti varginantį mieguistumą, raumenų silpnumą ir jų atsipalaidavimą patiriant stiprias emocijas, pavyzdžiui juokiantis. Tuo metu jauna mergina nepagalvojo, kad tai gali būti pirmieji retos neurologinės ligos simptomai. „Kartais pamokų metu ar ramiai sėdint prasidėdavo nekontroliuojami miego priepuoliai. Užmigdavau net namuose ruošdama pamokas, – pasakojimą pradeda Gustė.

Pavasarį sodininkai ir daržininkai pradeda ruoštis žemės ūkio darbų maratonui, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena apie dirvožemyje slypinčią pavojingą ligą – stabligę ir efektyviausią priemonę, apsaugančią nuo šios ligos – skiepus. Stabligės sukėlėjų (bakterijų) yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos patenka į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka gyvybingos dirvožemyje.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė skelbia didinanti ambulatorinių paslaugų, ypač kardiologijos srityje, apimtis, ilgina medikų darbo laiką, be jokių apribojimų registruoja pacientus į laukimo eilę, tačiau situacijos analizė rodo, kad vien ligoninės pastangų nepakanka kritinei situacijai suvaldyti. Įstaiga teigia, kad dėl netrumpėjančių eilių atsakingi ir patys pacientai, nusprendę neatvykti į vizitą.

Nors vasarį buvo stebimas peršalimų ligų atvejų sumažėjimas šalyje, kovo mėnesį ligos sugrįžo ir vaistinės vėl fiksuoja augančius sergančiųjų skaičius. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu, ar gripu jie serga, todėl vaistinėse jie dažniau ieško ne vien vaistų peršalimo simptomams gydyti, bet ir kombinuotų greitųjų testų, skirtų ištirti – kovidu ar gripu sergama.

Kolorektalinis arba kitaip – storosios žarnos – vėžys yra labiausiai paplitęs virškinamojo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 naujų šios ligos atvejų. Deja, dažnai ši klastinga liga diagnozuojama per vėlai, todėl kasmet ji nusineša daugiau nei aštuonis šimtus gyvybių. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gastroenterologas – endoskopuotojas Eimantas Mockus ragina nedelsti. Su įvairiais žarnyno sutrikimais susiduria dažnas Lietuvos gyventojas.

Per praėjusią parą nustatyti 322 nauji COVID-19 atvejai, trys žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 227, antrą – 78, trečią – 16, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydoma 130 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 158,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,3 procento.

Lietuvą pasiekė nauja tendencija – cheminis seksas, arba chemseksas. Vakarėliai, kurių metu vartojamos psichotropinės medžiagos, atkelia vartus į nevaržomus kūniškus malonumus, bet kelia naujas rizikas visuomenei ir nerimą gydytojams. Chemseksas – pasaulyje jau antrą dešimtmetį sparčiai populiarėjantis laisvalaikio leidimo būdas, pastaraisiais metais pasiekė ir Lietuvą.

Po botokso injekcijų kelios dešimtys žmonių Turkijoje ir keliose kitose Europos šalyse susirgo sunkia, užkrečiamosioms ligoms priskiriama ir atitinkamus nervus paralyžiuojančia liga – botulizmu. Apie tai šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).  Tokia žinia socialiniame tinkle pasidalino užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių gali susimąstyti apie grįžimą prie sveikesnės mitybos ar netgi griebtis kūno detokso. Kalbama, kad patys imdamiesi detoksikacijos priemonių, mes galime iš organizmo pašalinti nuodingųjų medžiagų toksinų perteklių, tačiau vaistininkė Jovita Aleknienė atskleidžia: mūsų organizmas pats puikiai geba pašalinti toksinus, tik jam kartais gali prireikti pagalbos. Ji įvardija 10 patarimų, kaip mes galime padėti organizmui.

Jeigu dažnai pamirštate, ką buvote suplanavę ar kur ėjote, jums sunku susikaupti, susikoncentruoti ir prisiminti prieš kelias dienas įvykusius reikšmingus įvykius – tai organizmo siunčiamas signalas apie suprastėjusią atmintį. „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis aiškina, dėl kokių priežasčių kamuoja šis negalavimas ir įspėja, kad jis gali būti tam tikrų ligų pranašas.

Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo metu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą.