Sveika gyvensena

Dažnai girdima, kad imunitetą reikia saugoti ar stiprinti, o nusilpęs imunitetas tampa daugumos mūsų ligų priežastimi. Šaltuoju metų laiku apie jį kalbama itin daug ir itin dažnai. Apie imunitetą: kas tai, kodėl jį reikia stiprinti, kaip atpažinti, kad jis nusilpo – naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Medcentro“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė.

Apie probiotikų trūkumą dažnai įspėja įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau, pasak vaistininkų, lietuviai probiotikus linkę vartoti tik tada, kai pasijunta prasčiau. Kitose valstybėse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, probiotikai populiarūs ir vartojami ir profilaktiškai. Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai.

Išvengti neplanuoto nėštumo žmonės bandė nuo seniausių laikų – antikos metu buvo populiaru skaičiuoti vaisingas moters dienas, senovės kinai propagavo lytinio akto nutraukimą. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų. XX amžiuje išplitę prezervatyvai ir cheminės kontracepcijos būdai, dabartinių mokslininkų ištobulinti, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tačiau garsiai kalbėti apie kontracepciją drąsu vis dar ne visiems.

Visiems tiems, kas nori išsiaiškinti, kada reikėtų sportuoti – štai ką apie geriausią dienos laiką sportui sako mokslas. Sportas ryte Sportas ryte neabejotinai teikia naudą sveikatai ir energiją, suteikia žvalumo, padeda susikaupti ir priimti sprendimus, o taip ir visa diena būna produktyvesnė. Jei pavyksta pasportuoti iškart ryte atsikėlus, jaučiatės geriau ir energingiau visą likusią dienos dalį, todėl tai naudą teikia ir psichologinei sveikatai.

Dabar tik retas iš mūsų perka rūgpienį, nors kadaise šį produktą buvo galima rasti ir ant prezidento pietų stalo. Tarpukaryje rūgpienį valgydavo ir poilsiautojai pliažuose. Ir tai darydavo neatsitiktinai – fermentuotus pieno produktus mūsų organizmas suvirškina lengviau, todėl rūgpienis naudingas ir vaikams, ir vyresniems. Šaukštą rūgpienio galima pasiūlyti ir kūdikiui nuo pusės metų. Sekdami lietuviškomis tradicijomis šį produktą prisiminė ekologiniai ūkiai.

Ultragarsas, arba echoskopija, – visame pasaulyje plačiai naudojamas medicininis instrumentinis tyrimas, suteikiantis labai daug informacijos apie sveikatos būklę. Tyrimo metu yra naudojamas ultragarsas – labai didelio dažnio garso bangos, negirdimos žmogaus ausimi. Todėl tyrimas atliekamas specialiu tą garsą generuojančiu aparatu – echoskopu.

Nauji užsikrėtimai koronaviruso infekcija Lietuvoje vis dar kelia neramumų. Specialistai teigia, kad net ir persirgusieji koronaviruso infekcija negali būti visiškai ramūs – daugelis po ligos patiria iššūkių, bandydami grįžti į ankstesnę fizinę ir psichologinę savijautą, bei gali net kelis mėnesius jausti ligos liekamuosius simptomus.

Daug kas sako, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis. Taip kyla klausimas, ar tai tiesa, ar tik mitas. Maždaug 25% amerikiečių pusryčių išvis nevalgo – tai tampa tam tikra mada. 1. Galite priaugti svorio. Nors dažnai manoma, kad nevalgant pusryčių galima numesti svorio, tai ne visai teisinga. Kai kurie tyrimai rodo, kad ryte nepavalgę liekantys žmonės dažniau būna nutukę – taip nutinka ne tik vaikams bei jaunimui, bet ir senukams.

Burnoje pastebėti kurį laiką nedingstantys pakitimai gali įspėti apie burnos vėžį. Vaistininkai primena, kad pastebėjus neraminančius simptomus burnoje rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, taip galima užkirsti kelią rimtai ligai. Ankstyva diagnostika padeda užtikrinti efektyvesnį gydymą, kasmet Nacionaliniame vėžio institute gydoma beveik 300 naujų galvos-kaklo srities vėžio atvejų.

Lietuvoje įsibėgėja vakcinacija nuo COVID-19, vaistininkai kasdien sulaukia vis daugiau klausimų, dėl galimų šalutinių skiepo simptomų – padidėjusios temperatūros, galvos skausmo ar slogos. Po skiepo atsiradusį nepageidaujamą poveikį rekomenduojama malšinti vaistais nuo skausmo ir uždegimo bei poilsiu. Paskiepijus gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros srityje dirbančius specialistus, vakcinacija pradedama vykdyti ir kitoms visuomenės grupėms.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pažymi, jog virusinių žarnyno infekcijų sezonas tik įpusėjo. Lietuvoje kasmet užregistruojama virš 10 tūkst. virusinių žarnyno infekcijų, dažniausiai rotovirusinis enteritas, norovirusinė infekcija.  Virusinių žarnyno infekcijų pakilimas prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės mėnesio. Dažniausiai serga vaikai iki 6 metų amžiaus, imunosupresiją patiriantys asmenys, senyvo amžiaus žmonės.

Mikrofloros kitimas skirtingais amžiaus tarpsniais rodo, kad moters sveikatai didelės įtakos turi hormonų pokyčiai. Norint išvengti sveikatos problemų ir diskomforto, intymiai higienai derėtų skirti daugiau dėmesio. Vaisingo amžiaus moters makštyje, kol yra pakankamas estrogenų kiekis, vyrauja acidofilinė mikroflora, t. y. labiau rūgštinė terpė. Didžiąją dalį natūraliai makštyje gyvenančių bakterijų sudaro laktobakterijos.

Pienligė – viena iš dažniausių ir nemaloniausių ligų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus moterys. Ji bent kartą gyvenime užklumpa 3 iš 4 moterų, kurioms tenka kovoti su nemaloniais simptomais. Apie tai, kas sukelia pienligę ir kaip ji yra gydoma, naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė.

Iš šalies nesitraukiant tikrai žiemai, taip pat nemažėjant pandemijos mastams, šalies gyventojai suka galvas, kaip sustiprinti ne tik savo imunitetą, bet ir pasirūpinti savo atžalomis. Kokie tinkamiausi vitaminai vaikams imunitetui stiprinti, ir kaip žinoti, kada ir kokių vitaminų trūksta, o kuomet – jų per daug. „Šaltuoju metų sezonu norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo įprastų virusų bei bakterijų, taip pat ir COVID-19 infekcijos, skubame pasirūpinti savo ir šeimynos sveikata.

Nuo sausio visose pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ „vaistinėse galima prisidėti prie iniciatyvos „Niekieno vaikai“. Perkant bet kurį „Quixx“ produktą, 10 euro centų dovanojami savanoriams, kurie teikia emocinę paramą vienišiems vaikams ligoninėse. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ plėtros vadovė Indrė Vileitė pasakoja, kad ši iniciatyva pradėta įgyvendinti nuo 2018 m. birželio ir iki šiol jau 385 vaikai ligoninėse neliko vieni.

Dantų bėdos nelaukia patogaus laiko ir neretai užklumpa ligoninėje gulinčius pacientus. Tuomet į pagalbą skuba čia dirbantys odontologai. Kodėl svarbu prieš operaciją pasitikrinti dantis ir kaip išlaikyti juos sveikus, Tarptautinės odontologų dienos proga papasakojo ir patarimais pasidalijo LSMU Kauno ligoninės gydytoja odontologė Skirmantė Urbonavičiūtė. Ką ligoninėje veikia odontologai „Dėl vienų ligų dažnai paūmėja ir kitos.

Daugelis žmonių, norėdami geriau jaustis, kruopščiai rūpinasi papildomu vitaminų vartojimu, tačiau neretai užmiršta, kad mūsų organizmui būtinos ir mineralinės medžiagos. Magnis ir kalcis – būtent tokie mineralai, kurių žmogui reikia kasdien, o jų trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS  centro specialistai atkreipia dėmesį, kad rudens – žiemos periodu galima susirgti infekcine mononukleoze. Ši liga pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ir  limfmazgių padidėjimu. Dažniau serga  paaugliai ir jauni suaugę žmonės, ypač studentai.

Kaip ir daugelio kitų, taip ir sergančiųjų epilepsija, gyvenimą stipriai pakoregavo karantino laikotarpis. Apie tai, kaip pandemijos metu jaučiasi epilepsija sergantys žmonės ir ar jiems patariama skiepytis COVID-19 vakcina, atsakė Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė Donata Balčikonienė ir Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė, prof., med. dr. Rūta Mameniškienė.

Senovinėje dainoje šešuras siunčia marčią parnešti žiemužės šėko (žalumynų), vasaros sniego. Kas gi tas žiemužės šėkas? Tai spygliuočių medžių – eglių, pušų, kadagių, tujų – šakelės, spygliai. Gamta taip sutvarkė, kad būtent antroje žiemos pusėje, kai spusteli šaltukas, spygliuose susikaupia daugiausia vertingų medžiagų. Vasario pabaigoje gausus snygis aplaužė eglių ir pušų šakas, tad miškuose, parkuose žiemužės šėko – nors vežimu vežk. Belieka jo prisirinkti ir naudoti sveikatai, grožiui.

„Juos myli, jie myli – tad nereikia nurašyti savo gyvenimo”, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė. Minėdami Europos epilepsijos dieną, medikai atkreipia dėmesį, kad yra galimybių pacientams padėti ir apie 70 procentų sergančiųjų priepuoliai nesikartoja. Šia nervų sistemos liga susirgti gali bet kas bet kokiame amžiuje – ir vaikystėje, ir brandžiame amžiuje.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo kai kurie Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai. Svarbiausia naujiena yra ta, kad nuo šiol dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nebe nuo 6 metų, kaip buvo anksčiau, bet nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo.

Šiais laikais, tikriausiai, kaip niekada anksčiau, patiriame daug streso ir dažnai nesusitvarkome su neigiamomis emocijomis – baime, pykčiu, nerimu. Jos veikia ne tik mūsų psichologinę savijautą, bet ir sveikatą. Išvengti emocijų praktiškai neįmanoma, tačiau įmanoma jas išlaisvinti naudojant specialią techniką – emocijų paleidimą. To moko Kaune gyvenanti emocijų paleidimo trenerė Zita Juodsnukytė-Jocevičė.

Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą vėžys, nustatomas Lietuvos gyventojams. Vienas iš jo pranašų gali būti žarnyne atsiradę polipai, tačiau Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas Dalius Petrauskas sako, kad jų atsiradimas ne visada reiškia tai, kad susirgote vėžiu. Žarnyno polipai – mažos išaugos žarnyno gleivinėje, kurių dydis gali būti įvairus – nuo nesiekiančių nė centimetro iki didelių, trikdančių žarnyno praeinamumą.

Nuo tada, kai praėjusiais metais prasidėjo koronaviruso pandemija, daugybė žmonių pasakoja sapnuojantys keistesnius, nerimą keliančius ir ryškesnius sapnus. Anot eksperto, dažniausiai pasitaiko penki nauji scenarijai. Sapnų psichologas Ianas Wallace sako: „Sapnas – tai lyg pati geriausia asmenukė. Tai būdas apdoroti visą mūsų daugiausiai pasąmoningai dienos metu įsisavintą informaciją. Esminė sapnų funkcija yra suprasti, analizuoti ir aiškintis emocinį gyvenimą.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti žolininkė Kristina Šilinskienė džiaugiasi šiemet jau skanavusi klevų sulos – jos, trumpam atšilus orams, moteris spėjo prisileisti sausio pabaigoje. Žolininkė teigia sulos prisileidžianti kasmet, nes ji tikras energijos ir vitaminų šaltinis. Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta pritaria, kad sula – išties naudingas gėrimas, tačiau įspėja, kad ją gali gerti ne visi.

Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis COVID-19 infekcija sergančių pacientų. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja neurologė Raminta Godelienė pasakoja, kad neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako.

Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien – itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų.  Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais.

Minint pasaulinę kovos su vėžiu dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis.

Nors žinome, kad nepakanka valytis dantis ryte ir vakare, specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai net ir tokio dažnumo gyventojams sudėtinga laikytis ir pateikia patarimų, kaip burnos higienos rutiną susikurti kuo paprasčiau. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi pagrindiniais patarimais, kurie pravers ir suaugusiems, ir vaikams. 1 patarimas. Pasirinkite tinkamą dantų šepetėlį. Tinkamai burnos higienai labai svarbus kruopštus dantų valymas šepetėliu.

Karantino metu į vaistinę užsukę pacientai klausimų apie širdies sveikatą užduoda kur kas dažniau. Neretai vaistininkas būna pirmasis asmuo, išgirdęs pacientų negalavimus ir skuba gelbėti. Vaistininkė Virgilija Bečelytė papasakojo, kaip tinkamai pasirūpinti savo širdies sveikata, kad bėdos neužkluptų, ir ko imtis, jei pasijutote blogai.

Pasirodo net ir tuos, kurie jau persirgo COVID-19 liga, gali kamuoti įvairūs simptomai, užsitęsiantys net iki pusės metų. Tačiau padėti sau galima atliekant specialius pratimus, kurie skirti simptomams lengvinti bei palaipsniui didinti fizinį pajėgumą. Anot Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovo, profesoriaus Raimondo Kubiliaus, COVID-19 infekcija nėra ūminis, vos 10–14 dienų trunkantis susirgimas. Net ir sėkmingai persirgusieji šia liga gali jausti liekamuosius požymius.

Gydytojai įspėja, kad sloga ir kiti peršalimo simptomai turėtų būti traktuojami kaip galimi COVID–19 požymiai. Koronavirusu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia gerklės skausmas, sloga ir užsikimšusi nosis, galvos skausmai, sako šeimos gydytojai.

Vienas iš dažniausių mitų, su kuriais susiduria gydytojai oftalmologai – kad pradėjus nešioti akinius akys pačios nebedirbs, regėjimas dar labiau blogės ir reikės vis stipresnių stiklų. Gamtos nulemta, kad, mažėjant akies lęšiuko elastingumui, sulaukus maždaug 40 metų prasideda vadinamoji senatvinė toliaregystė. Tiek jos pradžios laikas, tiek progresavimo greitis gali būti individualus, tačiau regėjimo blogėjimo dėl amžiaus vargu ar išvengsime.

Kol Lietuvos snieglentininkai ir slidininkai, pradžiuginti žinios apie atidaromus slidinėjimo centrus, vaškuoja slides ir matuojasi batus, verta atkreipti dėmesį, kad slidininkai dažnai yra laimingesni žmonės ir mažiau kenčia nuo depresijos. Tą įrodė Švedijoje neseniai atliktas tyrimas, kurį aprašė žurnalas „Psychology Today“. Lundo ir Upsalos universitetų mokslininkai ištyrė 200 tūkst. slidininkų, nuo 1989-ųjų iki 2010-ųjų dalyvavusių kasmetiniame „Vasaloppet“ slidžių maratone.

Kad ir kaip vilioja būti pasiruošus visoms gyvenimo situacijoms, vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų pirmenybę teikia namų vaistinėlei, kurioje būtų tik baziniai ir būtiniausi vaistai ar medicinos priemonės. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė dalinasi 6 patarimais, ką naudinga žinoti komplektuojant namų vaistinėlę. 1. Pasirinkite Jums tinkamas priemones žaizdų dezinfekcijai ir jų tvarstymui.

Dailios ir baltos, tarsi iš reklamos šypsenos trokšta ne vienas. Neretai dėl tokio noro žmonės namuose išbando įvairias priemones nepasitarę su specialistais, o tai gali turėti ir liūdnų pasekmių. Burnos higienistė Giedrė Morkūnaitė naujienų portalui tv3.lt pasakoja apie dantų balinimą namų sąlygomis ir įspėja, kada jis gali labiau pakenkti nei padėti.

Kadangi pandemija kankina mus jau beveik metus, žmonių nerimas dėl sveikatos dar tikrai nerimsta. Tačiau su COVID-19 virusu atkakliai kovojantys gydytojai įspėja, kad garbaus amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės nepamirštų saugotis ir kitų infekcijų, o ypač – pneumokokinės. Tačiau LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų sk. vedėjas, pulmonologas doc.

Gydytoja oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė sako pastaraisiais mėnesiais sulaukianti vis daugiau Covid-19 virusu užsikrėtusių pacientų užklausų dėl nusilpusio regėjimo, perštinčių, išsausėjusių akių. Gydytoja pastebi, kad šios problemos tikrai gali būti susijusios su liga, tačiau svarbu teisingai į jas reaguoti. „Dažniausiai girdimi nusiskundimai – akių sunkumas, nuovargis, skausmas bei perštėjimas, smėlio akyse pojūtis.

Liūdna statistika byloja: gimdos kaklelio vėžys – antra dažniausia moterų piktybinė liga po krūties vėžio, kasmet Europoje nusinešanti apie 15 tūkst. gyvybių. Tai yra beveik pusė diagnozuojamų šios ligos atvejų per metus. Dar liūdniau, kad ši tyliąja žudike vadinama onkologinė liga – penkta mirties nuo vėžio priežastis tarp visų Lietuvos moterų ir pirmoji tarp jaunų – 15–44 m. moterų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400–500 moterų, iš jų pusė miršta.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint tinkamos apsauginės veido kaukės, užsikrėsti koronavirusu (COVID-19 liga) galima ir būnant lauke, atvirose erdvėse. Šaltuoju metų periodu aktyviai judant lauke pasikeičia ir mūsų kvėpavimas – kvėpuojame kur kas dažniau ir giliau, todėl virusas su iškvepiamais lašeliais gali pasklisti didesniu atstumu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sausio 25–31 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 17,0 atvejo 10 tūkst., prieš savaitę –18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (19,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (13,0 atvejo 10 tūkst.

Ar pastaruoju metu jaučiate energijos trūkumą? Galbūt ne iš karto pagalvosite apie vitaminų trūkumą, bet negydomas vitamino B12 trūkumas gali turėti daug pasekmių jūsų sveikatai! Vitaminas B12 yra būtinas jūsų nervų sistemos sveikatai, imuninei sistemai ir DNR formavimuisi. Paprastai mūsų kūne yra pakankamai B12 vitamino, bet jei jo atsargos bus išnaudotos atsiras jo trūkumas organizme. Kadangi vitamino B12 trūkumo lygis gali būti skirtingas, simptomai kiekvienam pacientui gali labai skirtis.

P. Aldona prieš metus išgirdo III stadijos burnaryklės naviko diagnozę. Po sėkmingo chirurginio gydymo, kuomet iškart atlikta ir rekonstrukcinė operacija, garbaus amžiaus moteris šiandien džiaugiasi įprastu gyvenimu. Vilnietė yra viena iš beveik 400 pacientų, kuriems kasmet nustatomas galvos–kaklo srities vėžys – viena labiausiai matomų, tačiau vėlyvų stadijų diagnozuojamų ligų.

Atėjus šaltajam ir tamsiajam metų periodui, vis dažniau imama kalbėti apie vitamino D naudą žmogaus organizmui ir jo trūkumo svarbą. Mokslinės studijos nustatė ir tai, jog iš saulės gaunamo vitamino stoka turi sąsają su virusinių kvėpavimo takų ligomis, tame tarpe ir COVID-19 virusu. Pasirodo, vitamino D trūkumas šių ligų riziką padidina net apie 40 proc. Šį sekmadienį, TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ didelis dėmesys bus skiriamas vitamino D temai.

Tikriausiai esate perskaitę dešimtis skirtingų dalykų, susijusių su seksu –  ką daryti, kad jis pagerėtų, kaip greičiau pasiekti orgazmą ir panašiai. O kokie yra dalykai, kurių turėtumėte vengti po sekso? Sveikatos ekspertai įvardija dalykus, kurių moterys niekada neturėtų daryti po sekso, mat tai gali sukelti makšties infekcijas, rašoma closeronline.co.uk.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE) galima skiepytis visus metus, tačiau žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, – tinkamiausias laikas. Liga sunki, o užsikrėsti galime visoje Lietuvoje EE sukelia erkinio encefalito virusas.

Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams, sulaukus sniego, nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje – važinėja rogutėmis, slidinėja, lipa ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, fizinio aktyvumo, geros nuotaikos užtaiso, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų, apie kuriuos reikia žinoti ir stengtis jų išvengti patiems ir nuo jų apsaugoti savo artimuosius.

Išgirdus apie dantų protezus, daugelis žmonių prisimena vandens stiklinėje plūduriuojančius dantis, tačiau ši asociacija nėra teisinga. Dantų protezavimu vadinami visi dantų atkūrimo būdai: vainikėlis, užklotas ar laminatė. Dažnai tėvai išsigandę protezavimo termino priima klaidingus vaiko dantų gydymo sprendimus. Pasak odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ gydytojos odontologės Linos Dusevičiūtės, gana dažnai dantis tenka protezuoti ir vaikams.