Tiek jos pradžios laikas, tiek progresavimo greitis gali būti individualus, tačiau regėjimo blogėjimo dėl amžiaus vargu ar išvengsime.
Ne vienos akių ligos riziką galima sumažinti atsisakius žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Dovilė Šimkienė.
Dėl blogėjančio regėjimo kalti ne akiniai, o laikas
Įsitikinimas, kad pradėjus nešioti akinius akys pačios nebedirbs, regėjimas dar labiau blogės ir reikės vis stipresnių stiklų, nepagrįsti jokiais įrodymais. Nešiodami akinius, mes negalime sustabdyti refrakcijos ydų – trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo, bet jų ir nespartiname.
„Jei pirmi jums parinkti skaitymo akiniai po metų taps per silpni, tai visiškai normalu. Laiku bėgant akyje vyksta natūralūs pokyčiai, silpnėja akies prisitaikymas matyti ryškiai iš įvairaus atstumo, tai lemia mažėjantis akies lęšiuko elastingumas. Matymo iš arti blogėjimas užprogramuotas gamtos, bet jį galite pasitikti patogiau – nešiodami būtent jums ir būtent šiuo metu reikalingo stiprumo akinius“, – kalba D. Šimkienė.
Kiek kitokia situacija su vaikais. Pasak gydytojos oftalmologės, jau yra pakankamai daug informacijos ir įrodymų, kad nors sustabdyti vaikų regėjimo blogėjimo dar nemokame, bet akies obuolio augimą ir minuso didėjimą galima sustabdyti pilna korekcija akiniais, su kuria vaikas mato 100 proc., arba vadinamąjį vienetą.
„Ypač svarbu tinkamai parinkti bet kokios regėjimo ydos korekciją vaikams iki 7-8 metų, kai formuojasi ryšys tarp akies ir regos centrų galvos smegenyse. Jei ankstyvoje vaikystėje akis negaus ryškaus matymo, gali išsivystyti ambliopija, arba akies tinginystė. Tinkamai ir anksti negydant šios būklės, suaugus gerai matyti nepadės nei akiniai, nei lazerinė regos korekcija, nei kitos procedūros“, – įspėja D. Šimkienė.
Akių ligas lemia ir paveldėjimas
Akių ligas lemia tiek genetinis polinkis, tiek gyvenimo būdas bei aplinkos veiksniai. Vienas tą puikiai iliustruojančių pavyzdžių – trumparegystė.
Kai kurias ligas, pvz., tinklainės distrofiją, spalvų skyrimo sutrikimus, tam tikras akies vystymosi anomalijas dažniausiai nulemia paveldėjimas. Kitų, pvz., kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos ar trumparegystės atsiradimo riziką galime turėti užkoduotą genuose, bet joms pasireikšti padeda ir tam tikri žalingi aplinkos veiksniai.
„Tai, kad vis daugiau žmonių visame pasaulyje kenčia nuo trumparegystės, lemia didžiuliai krūviai akims iš artimo atstumo, nuolatinis ekranų naudojimas, sumažėjęs laiko praleidimas lauke“, – sako gydytoja oftalmologė D. Šimkienė.
Tuo tarpu riziką susirgti geltonosios dėmės degeneracija didina širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija (kraujo riebalų disbalansas), nesubalansuota mityba, ultravioletinė spinduliuotė bei rūkymas.
7 priežastys mesti rūkyti
Sausų akių sindromas yra tikriausiai dažniausia akių problema, kai akies paviršiui nepakanka natūraliai ašarų plėvelės suteikiamos drėgmės. Su šia problema, studijų duomenimis, susiduria nuo 5 iki 50 proc. žmonių. Dėl rūkymo sausų akių sindromo atsiradimo rizika padidėja dvigubai, taip pat rūkymas gali pabloginti jau esančios problemos būklę. Gali paryškėti akių sudirgimas, paraudimas, niežulys, atsiranda dūrimo, deginimo, svetimkūnio ar smėlio akyse pojūtis.
Katarakta, arba lęšiuko sudrumstėjimas, yra su amžiumi susijusi liga, tačiau rūkymas gali ją „pajauninti“, pagreitinti progresavimą. Sergant katarakta matymas tampa neryškus, lyg pro rūką, spalvos gali atrodyti išblukusios, vaizdas geltonesnis, gali pablogėti regėjimas tamsoje. Yra duomenų, jog kataraktos išsivystymo rizika rūkantiems padidėja iki 3 kartų.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija, pažeidžianti centrinę tinklainės dalį (makulą, arba geltonąją dėmę), nuo kurios priklauso centrinis matymas, gebėjimas išskirti smulkias detales, skaityti. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad rūkantieji turi dvigubai didesnę šios ligos atsiradimo riziką bei suserga anksčiau. Pavojus susirgti gali pastebimai sumažėti metus rūkyti net ir vyresniame amžiuje.
Diabetinė retinopatija – būklė, kai pažeidžiamos akies tinklainės kraujagyslės, jos tampa pralaidžios, atsiranda kraujosruvos, paburkimas tinklainėje. Negydoma gali sukelti rimtas komplikacijas ar net baigtis aklumu. Rūkymas didina tiek paties cukrinio diabeto, tiek retinopatijos atsiradimo ir progresavimo riziką.
Regos nervo pažeidimas. Rūkymas didina riziką susirgti glaukoma, taip pat rūkantiems dažniau atsiranda regos nervo pažeidimas dėl ūmiai sutrikusios jo kraujotakos, dėl kurio staigiai pablogėja matymas ir kyla tabake esančių cheminių medžiagų sukelti regos nervo uždegimai.
Uveitas – tai vidurinio akies obuolio sienelės sluoksnio (gyslainės) uždegimas. Liga gali pasireikšti akies paraudimu, skausmu, šviesos baime, pablogėjusiu matymu. Negydant taip pat gali išsivystyti įvairių komplikacijų, tokių kaip katarakta, glaukoma, galinčių baigtis smarkiu matymo pablogėjimu ar aklumu. Manoma, kad rūkymas riziką susirgti uveitu padidina iki 2 kartų.
Endokrininė oftalmopatija – būklė, kai turintiems skydliaukės funkcijos sutrikimų, prasideda akiduobėje esančių minkštųjų audinių, raumenų uždegimas, patinimas, akys atrodo pastumtos į priekį, sutrinka akių judesiai. Negydant gali komplikuotis ragenos, regos nervo pažeidimu. Rūkantys pacientai, turintys skydliaukės ligą, turi didesnę riziką atsirasti šioms su akimis susijusioms komplikacijoms.
„Stipriu potencialiu rizikos veiksniu akių būklei galima laikyti ir pasyvų rūkymą. Tikriausiai akivaizdžiausią įtaką pasyvus rūkymas turi sausos akies sindromui. Ypač tam jautrūs gali būti kontaktinių lęšių nešiotojai. Esant ilgalaikiam dūmų aplinkoje poveikiui, tiek pačiam rūkančiam, tiek esantiems šalia gali išsivystyti alerginis konjunktyvitas. Taip pat reikia nepamiršti, kad neigiamam dūmų poveikiui jautresni vaikų, paauglių organizmai“, – pranešime spaudai sako gydytoja oftalmologė D. Šimkienė.
Alternatyvūs bedūmiai gaminiai, įskaitant ir kaitinamo tabako įtaisus, tyrimų metu pripažinti gerokai už cigaretes saugesniu pasirinkimu ir kai kuriose šalyse siūlomos kaip viena iš priemonių, padedančių mesti rūkyti. Vis dėlto D. Šimkienė sako, kad tai palyginti nauja rūkymo forma, todėl tiksli jo įtaka organizmui vis dar tyrinėjama.
Vienos rūkymo išprovokuotos ligos, tokios kaip sausų akių sindromas, konjunktyvitas, diabetinė retinopatija, gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, kitos – katarakta, geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma – labiau būdingos vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau rūkantiems žmonėms akių ligos gali „pajaunėti“ ir pasireikšti anksčiau nei įprasta.
Pas akių ligų gydytoją – profilaktiškai
Akių gydytojui reikėtų pasirodyti, net jei neturite jokių skundų, profilaktiškai, tam kad galėtumėte kuo anksčiau užkirsti kelią galimoms problemoms. Po 40 metų tai rekomenduojama daryti kartą per metus.
„Juo labiau nelaukite, jei jaučiate matymo pablogėjimą, atsiradusią dėmę regėjimo lauke ar susiaurėjusį regėjimo lauką, pastebėjote, jog daiktų kontūrai, tiesios linijos atrodo išsilenkusios, darosi sunkiau skaityti“, – įspėja D. Šimkienė.
