Tiesioginį bendravimą keičia internetas
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Executive School programų vadovo Ugniaus Savicko teigimu, didžioji dalis Z kartos atstovų augo tėvų dėmesio ir santykių deficito sąlygomis. Todėl labai greitai rado kuo tai pakeisti.
„Ši karta neturi tokių stiprių draugiškumo ryšių tiesiogiai bendraudami su žmonėmis. Jiems tapo norma socialiniuose tinkluose turėti daug draugų, kurių realiai niekada nebuvo sutikę. Arba surinkti šimtą „laikų“ po vakarėlio nuotrauka, nei gyvai su kažkuo susitikti ir pabendrauti. Šioje kartoje yra išsivystęs šioks toks asocialumas, santykis žmogus su žmogumi yra transformavęsis. Dėl to nekaltinu pačios kartos. Jie negimė tiesiog kitokie“, – sako U. Savickas.
Anot specialisto, šiuos pokyčius lemia dvi pagrindinės priežastys: technologinis vystymasis bei tėvų dėmesio stoka.
„Internetas pakeičia kitus informacijos šaltinius ir tiesioginį bendravimą. Jiems labai patogu vos tik atsikėlus paspausti „laiką“ ir taip užsidėti sau pliusą. Nors iš tiesų tai yra virtualu ir netikra. Tėvai bei aplinka neįskiepijo kitokios elgsenos. Šiuolaikiniai tėvai pernelyg susirūpinę savo verslu, karjeros, pinigų darymu, kad atžalos būtų viskuo aprūpintos. Tačiau pamiršta elementarius žaidybinius santykius su savo vaikais“, – pabrėžia specialistas.
Todėl jaunoji karta dėmesio trūkumą bando kompensuoti internetu, nes ten labai lengva pasislėpti, susikurti „naująjį aš“, kuris yra sėkmingas, gražus ir visų mėgstamas. Nors iš tiesų galbūt jie nusiminę, liūdni, linkę į depresiją. Z karta nebemoka parodyti savo ir priimti kitų žmonių jausmų. Tapo net nebemadinga būti jautriam.
Tėvai užmiršta, kas iš tiesų svarbu
Edukologė, psichologė Asta Blandė sako, kad visi nori būti mylimi, suprasti, išklausyti, būti kažkam svarbūs ir gauti pakankamai dėmesio. Deja, neretai tenka matyti situacijų, kai tėvai pamiršta, ko jų vaikams labiausiai reikia.
„Šiandienos jaunuoliai drąsesni, laisviau reiškiantys savo nuomonę, linkę į individualizmą. Jiems patinka vienu metu atlikti keletą tarpusavyje nesusijusių veiklų, juos nėra lengva sudominti. Jų gyvenime svarbų vaidmenį vaidina technologijos ir visos su tuo susijusios veiklos. Jie dažnai labiau reikalaujantys, nei norintys prisidėti. Tačiau tikiu, kad yra ir tokių jaunų žmonių, kurie savo pavyzdžiu visiškai paneigtų mano žodžius, nes jie kitokie. Kodėl kitokie? Todėl, kad daugelis dalykų priklauso nuo to, kokioje šeimoje žmogus auga, kokioje aplinkoje praleidžia savo laiką ir kokie suaugusieji jį supa“, – sako A. Blandė.
Specialistė pataria nebijoti diskutuoti su kitais tėvais ir bandyti išsiaiškinti, kokie faktoriai veikia šiandienos vaikų ir jaunuolių gyvenimą.
„Pati būdama mama puikiai suprantu nuolatinį poreikį augti kartu su vaiku. O tam, kad galėtum augti, reikia žinių iš įvairių sričių specialistų, reikia suprasti, kaip keičiasi aplinka ir kaip ji veikia bręstantį žmogų. Dažnai klaidas darome dėl nežinojimo, o ne todėl, kad norime pakenkti savo vaikams“, – pabrėžia psichologė. „Tėvai labai blogai daro, kai mėgina save klonuoti į vaikus. Kai iš atžalos bando padaryti mažąją savo kopiją. Jiems sunku priimti vaikų autentiškumą. Siekiant to išvengti, reikia turėti labai stiprią valią. Turi būti išmintingas, stiprus ir drąsus, kad sugebėtum pasakyti: vaike, tu esi asmenybė, suprantu tavo pomėgius, juos gerbiu ir visada tau padėsiu“, – antrina U. Savickas.
Anot specialisto, tėvams ne visuomet pavyksta tai suprasti, priimti, toleruoti dabartinių jaunų žmonių kitoniškumą: „Mes neatimsime iš jų nei „Facebooko“, nei virtualios aplinkos. Jų lojalumas visiškai kitoks, o vartotojiškumas pernelyg įsiskverbęs į kasdienį gyvenimą. Tad tėvams belieka tik priimti tą kartą su visais jos ypatumais. Santykių deficito stygių reikia kompensuoti tikraisiais dalykais, o ne dar vienu planšetiniu kompiuteriu.“
Siūlo keisti mokymo metodiką
Z kartos atstovus ne visuomet supranta ir pedagogai, nes mokyklose vis dar taikomos nusistovėjusios, įprastos mokymo metodikos. „Executive School“ programų vadovo nuomone, siekiant, kad šiuolaikiniams vaikams ir jaunuoliams būtų lengviau ir įdomiau mokytis, mokyklos turėtų taikytų naujesnius, pažangesnius mokymo metodus. Pavyzdžiui, daug naudingesnė yra ne ta informacija, kuri verčiama įsiminti dideliais kiekiais, bet ta, su kuria dirbama ir kuri skatina mąstyti patiems.
U. Savicko nuomone, mokytojams turbūt yra sunkiau negu tėvams. Todėl pirmiausia jie turi tapti vaikų mokymosi partneriais. Juk mokytojas seniai nebėra žinių šaltinis, jis yra palydovas, padedantis nepasiklysti informacijos tėkmėje.
„Kadangi vaikai šiandien moka labai lengvai susirasti informaciją internete, mokytojas neturėtų tam prieštarauti, o kaip tik įdarbinti tuos geruosius vaikų įgūdžius. O mūsų švietimo sistema vis dar pastatyta ant atminties lavinimo, išmokimo atmintinai. Taip neturėtų būti, juk gyvename informacijos amžiuje“, – akcentuoja specialistas.
Anot jo, labai svarbu ugdyti informacijos atsirinkimo, jos prioritetizavimo, sistematizavimo įgūdžius. Priešingu atveju žmonės bus tarsi pasiklydę rūke. Nesugebės išsirinkti, kuri informacija svarbi ir aktuali, kuria tikėti, kuria ne: „Jeigu tų įgūdžių nevystysime, ateities karta nebus atspari įvairioms propagandinėms akcijoms. Kita vertus, dabartiniai mokiniai tampa kaip vientisas tinklas. Jie labai greitai perduoda žinią ir dalijasi kažkuo nauju. Todėl tai reikėtų paversti stipriąja puse, įveiklinti juos.“
Darbdaviai į Z kartą žiūri kritiškai
Z kartos atstovai nori dirbti mažiausiomis sąnaudomis ir užsidirbti maksimalų atlyginimą. Jei darbdaviai to nesupras – ateityje turės rimtų iššūkių.
„Dėl šios darbo jėgos ateityje konkurencija tik aštrės – šie darbuotojai bus žvėriškai produktyvūs, tačiau nelabai lojalūs, nes prisiriša ne prie darbdavio, bet prie veiklos. Kai jiems projektas atsibos, jie gali atsistoti ir viską mesti. Todėl darbdaviai turėtų pasikeisti. Jie turi suprasti, kad paliepus ką nors padaryti, tai nebūtinai bus įvykdyta. Manau, ateityje atsiras labai partneriški santykiai. Aišku, tai nebus lengva, nes mes neturime patirties, juk ši karta tik dabar ateina į darbo rinką“, – aiškina „Executive School“ programų vadovas.
Dėl Z kartos mobilumo, polinkio į skaitmeninę technologiją ir gebėjimo greitai apdoroti milžiniškos informacijos kiekį darbdaviai bus priversti keisti darbo kultūrą – taps įprasta dirbti iš namų ir lanksčiu grafiku.
Tačiau dėl sunkiai mažėjančio nedarbo lygio pasaulyje šios kartos atstovai taps atsargesniais vartotojais, be to, pagrindinės pasaulio ekonomikos, kovodamos su krize, padidino mokymosi kainas, todėl ateityje kartos Z studentai bus priversti tempti sunkią skolos naštą, kuri gali paveikti jų perkamumo galią. Be to, ši karta linkusi išlaidauti.
„Pagrindiniai šių jaunuolių pinigų šaltiniai yra kišenpinigiai. Tėvai, nuolat tenkinę vaikų prašymus, pripratina juos viską gauti lengvai. Be abejo, taip pat daugiau išlaidauti šią kartą verčia garsenybių kultūra ir socialinių tinklų bei reklamos iš lūpų į lūpas jėga. Gal dėl to jie šiek tiek labiau atsipalaidavę. Jei norės, pinigų susiras, nenorės – truputį susispaus“, – komentuoja U. Savickas.
Manoma, kad Z katros atstovai bus talentingi idealistai, tačiau ir pragmatikai. Jie sukurs naujas vaizduojamojo meno technologijas, galbūt jiems netgi pavyks išspręsti globalias mūsų planetos problemas.
„Jie vienareikšmiškai pakeis pasaulį. Tik klausimas, ar gimę kitokie vaikai pakeis pasaulį ar besikeičiantis pasaulis keičia mūsų vaikus ir ar jie yra tik kaip tam tikras atsakas ir reakcija į vykstančius pokyčius. Vis dėlto aš manau, kad ne karta keičia aplinką, o aplinka daro įtaką jaunajai kartai ir ji dėl to tokia yra“, – reziumuoja „Executive School“ programų vadovas.
Kiekviena karta iš prigimties yra kitokia. Reikia tai suprasti ir nebandyti kartos perauklėti.
Diana JANUŠAITĖ
