Gerokai anksčiau nei įprastai pražydusios žolelės paskubino vaistažolininkų darbus. „Arnikos paprastai žydėdavo nuo birželio vidurio, o šiemet jų žiedus pamačiau jau gegužės vidury. Ir liepų žiedai tikrai nesulauks kito mėnesio. Gamta ir daugiau staigmenų gali iškrėsti“, – pokyčiais augmenijos pasaulyje stebėjosi žolininkė Nijolė Pagareckienė.
Populiariausios – tramažolės
Pasak vaistažolių žinovės, birželio mėnesį surenkama daugiausia žolelių. Skinami asiūkliai, barkūnai, baltašaknės, dedešvos, aviečių lapai su žiedeliais, žemuogių ir mėlynių lapai su uogytėmis, meškauogių lapai, takažolės, rusmenės, lūgnės. Dar galima pjauti bei džiovinti dilgėles ir pavėsyje tebežydinčias notreles, pasiskinti raugerškių lapų, kurie gerai valo inkstus.
Žolininkė teberenka šliaužiančiąsias tramažoles, kurios, anot moters, bene populiariausios iš visų žolių. Daug kas žino, kad tramažolės gydo slogą, gerklės skausmą, padeda, kai skauda dantį.
Dar nevėlu pasiskinti alksnio, juodalksnio, baltalksnio lapų. Pastarųjų dviejų augalų lapai – gera priemonė nuo karščiavimo. Puikus vaistas nuo peršalimo ligų – šaltalankio lapai. Be to, jų nuoviras stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. Šaltalankio uogos – vitamino C šaltinis – skinamos vėliau.
„Žiedus greitai praskleis šeivamedis, kuris vartojamas nuo kosulio. Jis liaudiškai vadinamas „bezdu“, tačiau man jis nesmirda, gražiai žydi. Šeivamedis gali padėti ir sergant šlapimo takų, šlapimo pūslės uždegimu“, – sakė Panevėžio rajone gyvenanti vaistažolininkė.
Nuo birželio iki vėlyvo rudens moteris skina prie namų auginamas medetkas, kurios padeda nuo daugelio ligų. Greitu laiku pjaus darže gražiai vešinčias melisas ir mėtas.
„Šį mėnesį žydi rugiagėlės, ramunėlės, tačiau jų nerasi chemikalais nupurkštuose javuose. Ramunėles auginu šalia namų, jas jau pradėjau pjauti“, – pastebėjo žolininkė.
Žolės moterims ir vyrams
Netrukus pradės žydėti gervuogės, kurios labai naudingos moterims klimakso laikotarpiu. „Jos gerai reguliuoja prakaito bangas“, – paaiškino žolininkė.
Moterims pravarčios ir noteros. Jos gali pagelbėti nuo gimdos uždegimo. Pasak N.Pagareckienės, Panevėžio krašte ši žolė retai užtinkama. Jos vaistažolininkė pasirenka Žemaitijoje. Birželį skinamos ir nakvišos, reguliuojančios moterų lytinių hormonų sistemos veiklą. Birželį renkamas retas augalas skleistenis. Anot žolininkės, tai – vyrų žolė, gydanti prostatitus, prostatos išvešėjimą.
Gyslotis gydo daugelį ligų
Kas neprisidžiovino pienių žiedų, dar gali suspėti prisiskinti jų lapų, kurie pagelbėja, kai sustreikuoja skrandis, kasa. Karštu vandeniu nuplikytus pienių lapus galima dėti ir į salotas. Gydomųjų savybių turi ir šio augalo šaknys. Dar tinkami skinti bei džiovinti ir šalpusnių lapai.
Jau renkami ir gysločiai, dar vadinami trauklapiu, traukažole. Daugelis žino, kad sutrintą gysločio lapą galima uždėti ant nutrintos nuospaudos, kitokių žaizdelių. Tačiau, anot žolininkės, gysločių arbatą pravartu gerti ir sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Jie tinka gydant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opas. Be to, gysločiai valo kvėpavimo takus, lengvina atsikosėjimą, todėl jų galima dėti į žolelių mišinius nuo bronchito, kosulio.
Nuo gastrito, anot žolininkės, gelbėja ir puplaiškis. Tačiau surasti šią žolę itin sudėtinga. Po melioracijos, sunykus balynams, pelkynėliams, dingo ir puplaiškiai. N.Pagareckienė sakė šiemet dar neradusi ir žvirbliarūčių, kurios reguliuoja tulžies išsiskyrimą. Jų dažniausiai ieško paliktuose pūdymuose.
Nuo alergijos – našlaitės ir lakišiai
Lazdynų lapai.
Odos ligoms, alergijai gydyti renkamos dirvinės našlaitės. „Jeigu yra egzema, odos bėrimai, jaunatviniai spuogai, rekomenduojamas šis augalas. Jis labai tinka ir į žolelių mišinius nuo kosulio, kai gydoma alerginės kilmės bronchinė astma“, – tvirtino N.Pagareckienė.
Nuo alergijos kenčiantiems žmonėms reikėtų žinoti ir apie lakišių. Birželio mėnesį žydėti pradedantys lakišiai renkami iki vėlyvo rudens. Lakišius barsto sėklas, jos dygsta, ir augalas vėl lapoja. „Prie drabužių kimbantį lakišių liaudyje vadina nepagarbiai – elgetos blusomis. Tačiau jis – puiki antialerginė priemonė, naudojama net kūdikiams. Alergiški vaikai maudomi lakišių nuovire, girdomi arbatėlėmis. Lakišiai taip pat dedami į žolelių mišinius sutrikusiai medžiagų apykaitai gerinti“, – aiškino žolininkė.
Lazdynas – lietuviškas ginkmedis
Tiems, kas nori pagerinti kraujotaką ir išsaugoti gerą atmintį, reiktų nepatingėti prisiskinti lazdyno lapų. Lazdyną, pasak žolininkės, galima pavadinti lietuvišku ginkmedžiu, kuris yra efektyvi priemonė aterosklerozės profi laktikai.
„Šiemet labai gražiai žydėjo gudobelė. Palaukėme, kol bitutės ir kitokie vabzdžiai prisirinks nektaro, ir vėliau patys pasiskynėme žiedų. Gudobelė – širdininkų vaistas, valantis kraujagysles, reguliuojantis kraujospūdį“, – tvirtino vaistažolių žinovė.
N.Pagareckienė patarė moterims ravint daržus neišmesti žliūgių, vadinamų įkyriomis piktžolėmis. Pasirodo, žliūgės taip pat mažina aukštą kraujospūdį. „Žiedelius jau išskleidusi vaistinė veronika, tuoj bus galima skinti. Šis augalas greitina medžiagų apykaitą, todėl gali būti vartojamas metant svorį. Vaistines veronikas moterys pirko ir kraujui valyti“, – sakė žolininkė.
Juodieji serbentai gelbėja nuo osteoporozės
Daug kas siūlo mėgautis juodųjų serbentų lapų arbata, ją vartoti aukštai temperatūrai sumažinti (ypač tinka su liepžiedžių ir aviečių mišiniais). Tačiau šis augalas gelbėja ir gydant sunkesnes ligas. Viena pagyvenusi panevėžietė iš žolininkės dažnai perka juodųjų serbentų lapus, kuriuos naudoja osteoporozės simptomams palengvinti.
Serbentai
„Moteris pasakojo, kad šio augalo vonios jai padeda išgyventi. Stuburo skausmus ji kenčia nuo mažens ir pamena, kaip ją vaikystėje su juodųjų serbentų lapais maudydavo ąžuoliniame kubile“, – sužinota patirtimi su kitais dalijasi žolininkė.
Skaudamus sąnarius galima trinti paprastųjų alyvų antpilu. „Ir skausmai praeis, ir rankos kvepės“, – pastebėjo N.Pagareckienė. Be to, alyvų žiedų arbata palengvina kosulį.
Kiečiai – nepamainomi virškinimui
Antroje birželio pusėje bus renkami siauralapiai gauromečiai (ožkarožės), vingiorykštės, jonažolės, juozažolės, šiemet tokiu metu greičiausiai žydės ir čiobreliai bei kraujažolės.
Mėnesio pabaigoje žolininkė ieškos ir kiečių, kurių naudojamos trys rūšys. Paprastasis laukų kietis, pasak moters, sužadina apetitą, pagerina virškinimą. Kartusis kietis, arba liaudyje žinomas pelynas, yra nepamainomas gydant virškinamojo trakto ligas. Kvapusis kietis, arba peletrūnas, – puikus prieskonis, be kurio žemaičiai neverda virtinių.
Vida Tavorienė
Autorės ir Martyno Vidzbelio nuotraukos
