Margarita Alper / LRT televizijos laida „Panorama“
78 metų dailininkas, scenografas Vitalijus Mazūras įvertintas už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta. Laureatas sako, kad viso jo kūrybinio kelio esmė – perversmas lėlių teatre, sampratos – koks turi būti lėlių teatras keitimas.
Kaip pasakoja dailininkas, režisierius ir scenografas, prieš 50 metų atėjęs į Vilniaus Lėlės teatrą jis ėmėsi jį keisti. V. Mazūro netenkino lėlių teatras egzistavęs sovietų sąjungoje. Lėlių teatre aktoriai vaidindavo už širmos, o V. Mazūro siekis buvo juos išvesti į pirmą planą.
„Sovietų Sąjungai atstovavo Obrazcovo lėlių teatras, visur važiavo, o visi kiti 300 gaudavo instruktažus. Kai pradėjau dirbti teatre, tai visos komandiruotės visos akys krypo į Obrazcovo teatrą: kaip ten vinuką kala, iš kurios pusės užlenkia ar klijuoja... Visa tai mane atbaidė, nes ten buvo ir tebėra butaforinis teatras. Viskas butaforija viskas už širmos. Ten viskas kas buvo labai prastai, tada taip atrodė, o Takankos teatras mane jaudino ir aš tada nešiausi visas tas idėjas į lėlių teatrą. Mane visaip durnino, žiūrėjo skersai“, – „Panoramai“ pasakojo V. Mazūras.
Anot jo, reformuojant lėlių teatrą teko keisti ir lėlininkų įpročius ir mokyti juos tinkamai elgtis ant scenos. „Kai pirmą kartą išėjo iš už širmos, tai metus laiko ar daugiau reikėjo kariaut, kad lėlininkai nesišluostytų nosies ar nesikasytų pakaušio. Toks buvo įprotis – už širmos galėjai daryti ką nori“, – prisimena V. Mazūras.
LRT televizijos naujienų tarnybai scenografas teigė, kad vienas iš svarbiausių jo kūrybos elementų – sugalvoti vaidinimo mechanizmus, nes jie apsprendžia vaidybos stilių.
Vitalijus Mazūras baigė scenografiją tuomečiame dailės institute pas Vytautą Palaimą. Baigęs dirbo Kauno, Vilniaus lėlių teatruose dailininku, buvo ilgametis Vilniaus Lėlės teatro vadovas ir vyriausiasis režisierius. Per savo karjerą V. Mazūras sukūrė per pusšimtį spektaklių. Ir šiandien teatre vaidinami jo Lakštingala, Bitė Maja ir naujausias darbas Jūratė ir Kastautas. Kūrė scenografiją ne tik lėlių, bet ir dramos teatrų spektakliams.
V. Mazūras sako, kad lėlių teatre labai daug saldumo, vaikams kuriami spektakliai suprimityvinami. Jis kurdamas sako negalvojantis apie vaiką, o stengiasi sukurti profesionalų spektaklį.
