lėlių teatras

Kauno valstybinis lėlių teatras šeštadienį kviečia žiūrovus į pirmąją šių metų premjerą – spektaklį pagal poetės ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės pjesę „Skrudžas, arba Diena, kai galima atverti širdį“. Tai žinomos rašytojos ir teatro sceninė improvizacija pagal britų literatūros klasiko Charleso Dickenso populiarų kūrinį „Kalėdų giesmė“. Valandos trukmės lėlių teatro spektaklį režisavo patyręs dramos teatro režisierius ir aktorius Arvydas Lebeliūnas.

Margarita Alper / LRT televizijos laida „Panorama“ 78 metų dailininkas, scenografas Vitalijus Mazūras įvertintas už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta. Laureatas sako, kad viso jo kūrybinio kelio esmė – perversmas lėlių teatre, sampratos – koks turi būti lėlių teatras keitimas. Kaip pasakoja dailininkas, režisierius ir scenografas, prieš 50 metų atėjęs į Vilniaus Lėlės teatrą jis ėmėsi jį keisti.

 Legendinis režisierius ir scenografas Vitalijus Mazūras Lietuvos nacionalinę premiją gavo tarsi už viso gyvenimo, skirto teatro menui, nuopelnus. Auksinis scenos kryžius už indėlį į Lietuvos teatro kultūrą 2005 m., Valstybinė premija už kultūros ir meno nuopelnus Lietuvai 2008-aisiais ir pagaliau geriausias mūsų šalyje įvertinimas ... Neišsenkančia V. Mazūro kūrybine išmone žavisi jau ne viena žiūrovų karta, o jo sukurta tautinė scenografijos mokykla yra išleidusi ne vieną mokinių laidą.

Arklių traukiamas didelis spalvingas Panevėžio lėlių teatro vežimas kaimo keliais ir vieškeliais keliavo dvidešimt penkerius metus. Tačiau pernai metų pabaigoje vienintelis Europoje lėlių vežimo teatras atsidūrė policijos juoduosiuose sąrašuose. Paaiškėjo, kad po Lietuvos kaimus ir miestelius riedantis lėlininkų vežimas – nelegali savadarbė transporto priemonė.

Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai, pakinkę arklius, kaip ir kasmet, liepos 6-ąją patraukė į vasaros gastroles po šalies miestus ir kaimelius. Kokios gi jos šiemet? Šiųmetinis maršrutas: Panevėžys–Anykščiai–Rokiškis–Kupiškis bei aplink juos esantys kaimai ir gyvenvietės. O tada liepos 19-ąją vėl į Panevėžį. Per dieną gali būti surengiami du ar net trys pasirodymai, tad teatralams tai užimtos, nors, žinoma, džiugios dienos.

Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkė konstruktorė Liljana Janavičienė, atidavusi teatrui tris dešimtis metų – viena iš tų „nematomų“ kūrėjų, be kurios darbo nebūtų pagrindinio lėlių teatro aktoriaus įrankio – teatrinės lėlės. Dailininkę kalbino Milda Daubarė. Kaip susiejote savo gyvenimą su lėlių teatru? Pirmosios kūrybos užuomazgos – vaikystėje. Tuomet mane dažnai ištremdavo į kaimą ir neleisdavo pasiimti žaislų.

Fantazija, iliuzijos ir šilta svajonių gaiva – visas stebuklingas, rodos, neįmanomų dalykų pasaulis tampa realus TEATRE. O jei tai – lėlių teatras! „Senamiesčio lėlės“ – dailininkų-lėlininkų, režisierių ir atlikėjų kuriamas pasaulis, kuriame atgyja lėlės ir daiktai.