Šeima – tabu
„Teta, teta, žiūrėkite – Katunskytė“, – sukrykščia paauglė Vitalijai Katunskytei išlipus iš automobilio.
„Oi, kaip čia dabar su maišais rankose!“ – garsiai juokiasi atlikėja, išvydusi objektyvą.
Žinomumas atėjo su pripažinimu, tačiau žinomumas tapo rykšte. Ponia Vitalija – toks daugeliui žinomas sceninis pseudonimas, prisipažįsta, kad gatvėje dėmesio jau per daug. Kalbina, prašo autografo.
Dar visai neseniai dainininkės asmeninis gyvenimas buvo nagrinėjamas televizijų laidose, tačiau dabar apie šeimą, besilaukiančią dukrą Moniką nekalba. Užteks.
Jaučia nuoskaudą
Vis dėlto blizgančios akys išduoda, kad dėmesys dainininkei – kaip medus. Sovietmečiu negalėjo tuo džiaugtis. Atlikėjos balse jaučiasi nuoskauda. Muzikiniam išsilavinimui ir unikaliam balsui kelią į didžiąją sceną užkirto90 kilogramų. Prisipažįsta: skaudu, kai ant scenos balso neturinčios panelės, kurių privalumas – „oda aptraukti nugarkauliai“.
Dienomis ilsisi
Vasaros koncertai Palangoje – ir darbas, ir malonumas. Nepatekusi į didžiąją sceną koncertavo vestuvėse, Palangoje. Taip kaupė žinomumą ir jau išsiaugino gerbėjų kartą.
Keturios valandos koncerto su trumpute pertraukėle, kurią užpildo saksofonininkas Remigijus, – ne kiekvienas atlaikys. Todėl ir tariantis dėl susitikimo griežtai nukirto – dvidešimt minučių iki koncerto (tiesa, pokalbis truko dvigubai ilgiau). Visa diena skirta poilsiui, kad prieš publiką stotų žvali.
Šią vasarą atsisakė filmavimosi televizijoje. „Tai laida užtrunka pusvalandį, o filmavimas vyksta tris keturias valandas. Buvau sutikusi nuvažiuoti, grįžau likus pusvalandžiui iki koncerto, pavargusi, suplukusi. Manęs juk publika ne tokios laukia“, – kalba ponia Vitalija.
Sesuo ir pyksta, ir auklėja
Vitaliją Katunskytę supantys draugai nesikeičia jau keli dešimtmečiai. „Taip, esu ištikima, žmonėmis nesisvaidau“, – pripažįsta. Ir mosteli rankomis – vyrelis buvo neištikimas.
„Lovelasas. Aš išvažiuoju koncertuoti į Palangą, o jis – „gastroliuoti“. Septynis kartus buvau priėmusi“, – prisimena ponia Vitalija, jau keliolika metų gyvenanti su dukra.
O dėmesio netrūksta. Prieš keletą dienų koncerto metu gėlių įteikė ir bučiuoti puolė jaunas užsienietis. „Žemiau, žemiau bučiuok“, – į kaklą rodydama kvatojo ponia Vitalija, už tokius pokštus sulaukianti ir kritikos.
Kartą nugirdo moters repliką, girdi, kokia vulgari. Pažiūrėjo, nieko nesakė. Po koncerto moteris atėjo padėkoti už pasirodymą.
„Lietuvius apskritai sunku išjudinti. Šokti eina, kai jau baigiasi koncertas. Sakau, tai kur anksčiau buvot“, – pastebi V.Katunskytė, kuri daugiausiai pylos ir „moralų“ sulaukia iš Žemaitijoje gyvenančios sesers, irgi meno žmogaus, bet priešingo charakterio.
„Vienoje laidoje prisiminiau sceną iš vestuvių, kuriose koncertavau. Sėdėjo tokia moteris, viena, niekas jos nekvietė šokti – tikrai Dievulis jai pagailėjo grožio. Prisėdo pagyvenęs girtas vyriškis ir pradėjo kalbėti: kokia tu nelaiminga, negraži, vyrai nekreipia dėmesio. O ji atsisuko ir rėžė: „Per vyrus einu kaip per rugių lauką, o varpos tarp šlaunų plakasi“. Laidos anonse paliko tik varpas... Kai pamačiau, galvoju, Jėzau, dabar sesuo skambins“, – juokiasi žodžio kišenėje neieškanti ponia Vitalija. Tai jai padeda išsisukti ir iš nemalonių situacijų.
Dviguba dozė nuskausminamųjų
Palangoje vasarą nuomojamame bute gyvenanti ponia Vitalija ne tik vengia rodytis gatvėje, šiemet ji nė karto nebuvo ir paplūdimyje. Po to, kai atsikratė daugiau kaip šimto kilogramų buvo nuėjusi į moterų pliažą.
„Visos pakėlė galvas“, – žąsies kaklą ranka imituoja ponia Vitalija. Suskato aptarinėti, esą dar reikėtų grožio chirurgo skalpelio.
Kalbėjo su chirurgu ir apie skalpelį, tačiau gydytojas patarė pagalvoti apie narkozės ir operacijos pasekmes sveikatai.
„Sveikata man brangiau. Svarbu, kad krūtinė nuo pilvo atsiskyrė“, – kvatoja atlikėja.
Kad svoris – vis dar aktuali tema, patvirtina ir piktoki kavinės administratoriaus žodžiai vienam lankytojų: „Kai manęs klausia, sakau – pasiimkite bulvių maišą, užlipkite į devintą aukštą ir nusileiskite. Tada suprasite, koks jausmas“.
„Prieš koncertą susileisdavau į raumenis dvigubą dozę nuskausminamųjų, – neklausiama tęsia ponia Vitalija apie metą, kai svėrė beveik du šimtus kilogramų. – Aplink stulpą sukdavausi, ko tik neprisigalvodavau“. Ir vėl blizga akys. Dabar save pasaugo – scenoje stovi baro kėdė, į kurią atsiremia arba – trumpam prisėda.
Baigia gerti kavą, žengia ant scenos ir nugriaudėja: „Brangieji svečiai...“ Šou tęsiasi.
