J. Jarutė sako nesuprantanti tokių pasiteisinimų, kaip tinginystė ar laiko stoka. „Neturėtume skųstis, kad maisto gamyba atima daug laiko, juk mūsų mamos ar močiutės viską gamindavo savomis rankomis – ir bulves tarkuodavo, ir sultis spausdavo, ir kiaušinio baltymą iki standžios putos suplakdavo, o daržovės mišrainei būdavo supjaustytos idealiais kubeliais. Mūsų karta gyvena technologijų amžiuje ir gali džiaugtis tokia prabanga, kaip per kelias minutes sulčiaspaudėje išspaustos šviežios sultys, pjaustyklėje – supjaustytos daržovės ar virtuvės mašinoje užminkyta tešla.“
Darbų ir įvairios veiklos gausa nesiskundžianti mergina virtuvės įrenginių dėka spėja ne tik per kelias minutes užmaišyti tešlą vyro blyneliams, išspausti šviežias sultis bei paruošti užtepėlę ant ruginės duonos, bet ir iš šaldytų bananų susitrinti ledus bei pasigaminti natūralų riešutų sviestą. Tinkaraštininkė įsitikinusi, kad per tą patį laiką, kuris sugaištamas tarp parduotuvės lentynų besirenkant vieną iš gausybės konservantų pilnų padažų, iš šviežių daržovių ar prieskonių galima susitrinti savo padažą. Jis bus ne tik sveikesnis, bet ir kainuos kelis kartus mažiau.
