Mano rankose „Lexus RC F“ vairas ir labai sunku nepasiduoti emocijoms. Visgi šios misijos neįvykdžiau, nes japonų kurtas kupė atrodo taip lyg pats Salvadoras Dali būtų plastikinį modelį nutaškęs rūgštimi ir liepęs inžinieriams idealiai atkartoti dar spirgantį savo kūrinį. Taip, menas yra skonio reikalas ir RC F patiks ne visiems. O tai yra labai geras dalykas, nes modelis pretenduos tapti egzotišku. Jei atvirai, prie plačių išpūstų grotelių, platintų sparnų, anglies pluošto galinio aptako, stogo ir variklio dangčio (šis kainuoja kiek du naujutėlaičiai „Dacia Logan“), LED žibintų, trūksta tik mažos detalės. Dviejų lazerio spinduliu viską naikinančių ginklų. Vaizdas būtų tobulas, bet abejoju, ar legalus. Visgi ne Japonija, o Lietuva yra lazerių Meka.
Pravėręs duris patenku į kiek ramesnį pasaulį. Jei tik raudonos odos saloną su sportinėmis sėdynėmis galima vadinti ramesniu vaizdu. Visgi vienintelis dalykas, kuris primins, kad tai yra sportinis automobilis – miniatiūrinis spidometras. Rodyklė pakyla centimetrą ir ji jau rodo legalų Lietuvos miestų gatvių greitį. Sūkiai rodomi apvaliame ekrane, kuris taip pat keičiasi pagal važiavimo režimus („Eco“, „Sport“ ir „Sport +”). Beprotybė!
Mano objektyvumas yra nubloškiamas toliau už Urano, kai nuspaudžiu akseleratoriaus pedalą iki grindų. „Lexus“ atsisakė turbinų ir sudėjo čia brutalų 5 litrų V8 variklį. Koks jo garsas, kai sūkių rodyklė perkopia 6 tūkstančius, o sukimo momentas pasiekia 530 Nm? Įsivaizduokite, kad Birutė Dambrauskaitė įrašo dainą rydama degančius benzininius pjūklus. Tada tas albumas užstringa grotuve ties viena nata. Taigi šis garsas nė trupučiu neprilygsta tam, kas palieka keturis RC F išmetimo vamzdžius.
Nemėgstu greičio, bet ausys maldavo, kad spausčiau. Tą ir dariau iki to laiko, kai reikėjo stabdyti ir sukti į aikštelę. Skausmas, aistra ir primityvumas – trys žodžiai, kurie susipina, kai RC F žemina pavaras. Kiekvieną žemesnę pavarą palydi trumpas po balkonu vidury nakties besipjaunančių kačių garsas. Norėjau, kad užsidegtų dar viena raudona šviesa sankryžoje, troškau, kad prie perėjos stovėtų pėstieji. Ieškojau kiekvienos progos stabdyti. Ir kas galėtų pagalvoti, kad brutalus automobilio garsas išties yra atsakymas mandagumui kelyje?
RC F turi gudrų diferencialą, kuris galią skirsto elektroniniu būdu, taigi pasirenku „Track“ režimą ir išjungiu antipraslydimo kontrolę. Po sūkiais užsidega „Expert“ ženklas, o tai reiškia, kad beveik visi kompiuteriai, kurie neleistų atsidurti griovyje, dabar išėjo kavos pertraukėlės. Ir tai buvo klaida. Atrodžiau apgailėtinai, bet ne todėl, kad pervertinau savo kaip eksperto galimybes ar nuvertinau faktą, jog išties nesu joks ekspertas. „Lexus“ gali visą ratą praslysti priekine ašimi arba užmesti galinę ir posūkį baigti atbulas. Tik įsibėgėjame, akseleratoriumi automobilio, nelyg kokių saldainių, prašau, kad šis kiek pavizgintų uodegą ir nieko. Prašau, prašau, kol jis sutinka kiek paslydinėti šonu. Jau galvoju, kad gausiu saldainių, bet vietoje jų gaunu tortą. Į veidą. Noras patenkintas su kaupu, bet tai tikrai nėra, ko tikėjausi. Automobilis, užuot dailiai slydęs šonu, apsisuka ir į savo (tikrai ne mano) sukurtą chaosą įvažiuoja atbulas.
Suprantate, RC F yra labai sunkus automobilis. Jis pagamintas ant „Lexus IS F“ bazės, bet už sedaną yra 90 kilogramų sunkesnis, taigi su keleiviais sveria beveik dvi tonas. O tai sportiniam automobiliui yra daug. Išvesti iš trajektorijos jį sunku, o dar sunkiau vėliau suvaldyti. Galima įsijungti kompiuterius, bet tada priešintis sukibimo dėsniams bus dar sunkiau, nes jie padarys viską, kad ištaisytų vairuotojo klaidas, kurios, beje, daromos tyčia.
Sportišku pretenduojantis tapti „Lexus“ svorį maskuoja garsu ir emocija, panašiai kaip ponios perka specialias koreguojančias pėdkelnes. Visgi mieste ir už jo ribų tai atsiperka. Mat posūkiuose jis linguoja tik minimaliai, bet pakaba išlygina kelio netobulumus. Į vairo pasukimus reaguojama tiksliai, bet ne per griežtai. Stengiausi važinėti „Sport +” režimu, o jis važiavimą dar labiau kietina bei silpnina vairo stiprintuvą, kad į rankas būtų perduodama daugiau informacijos nuo kelio. Jei būtų mano valia, išlupčiau „Eco“ ir „Normal“ režimus. Ir jei kada paprašyčiau juos sugrąžinti, būtų ženklas, kad laikas į senelių namus. RC F tikrai gana universalus, bet jo savaitgaliais neišvysime Kačerginės žiede. Jis per sunkus, kad perteiktų lenktynių esmę ir per gudrus, kad duotų pasilinksminti.
Yra sakančių, kad šis kupė iš Japonijos atkeliavo kovoti su BMW M4, mat pirmojo turimos 470 arklio galių leidžia stoti į apylygę kovą. Be jokios abejonės „Lexus“ dominuos išskirtinumo ir patikimumo lenktynėse, bet esmė slypi ne tame. Pasikvieskite M4 savininką ir pamatysite žmogų, kuris turi perdėm daug pinigų arba mėgsta jautieną. Jautieną, kuri prieš penkias minutes dar baubė pievose ir čiaumojo žolę. RC F daug ramesnis, nors išvaizda siunčia visai kitą žinutę.
Kasdienybėje padės jo gudrios navigacijos, parkavimosi ir greičio palaikymo sistemos, o kai reikės jis taps brutalus tenoras, kuris savo priekinėmis grotelėmis pasiglemš tonas vabzdžių. Suprasiu visus, kurie už jį mokės 96,4 tūkst. eurų. Suprasiu ir tuos, kurie nenorės mokėti beveik 83 tūkst. eurų už pigiausią versiją. „Mylėkit arba nekęskit“ - štai kas daro RC F sportiniu automobiliu.
