Dvi savaites vyras stebėjo, kaip sūnus slapta išsmunka iš namų, nešdamasis kuprinę ant pečių. Galop jis nusprendė vaiką pasekti. Berniukas sustojo šalikelėje, o netrukus prie jo susirinko būrelis alkanų benamių šunų. Vaikas prisipažino tėvui, kad kiekvieną dieną jis keliaudavo pamaitinti gyvūnėlių, kurių išvaizda susižavėjimo tikrai nekėlė – jie buvo apsikrėtę niežais (parazitinių erkučių sukelta odos liga), kūneliai tiesiog nusėti kraujingų žaizdų.
„Man gėda prisipažinti, tačiau tikrai pajutau šleikštulį, pašiurpau pamatęs, kaip tie mažieji zombiai vėl ir vėl duoda letenėles mano sūnui,“ – vyras prisimena akimirką, kai pirmą kartą pamatė gyvūnus. Tačiau jokios baimės ar pasišlykštėjimo nejaučiantis vaikas tą patį momentą pakeitė tėvo nusistatymą.
Vyras didžiuojasi sūnumi ir pats parūpina maisto, kurį vaikas galėtų nunešti šuniukams, jis tikisi išgydyti benamius ir galiausiai surasti jiems namus. O berniukas svajoja kada nors turėti gyvūnų prieglaudą, kur galėtų rūpintis tais, kuriems trūksta namų.
