Pašnekovė atvira – nors tai nėra paprasta, bet išmokti priimti situaciją yra įmanoma.
Kaip mokytis priimti dalykus, kurių negaliu pakeisti?
Galėčiau pasidalinti teorine metodika, bet tikrai žinau – be praktikos, patyrusio specialisto pagalbos ji tiesiog nesuveiks. Ši nuostata suvokiama ir priimama tik išgyvenant ją visais lygmenimis - protu, kūnu, emocijomis, siela.
Įdomiausia yra tai, kad komandas ir individualius mokymų dalyvius mokau inicijuoti bei įgyvendinti pokyčius. Ir ši mentorystės kelionė kartais primena visai ne amerikietiškus idealiai sudėliotus transformacijų scenarijus, tokius kaip, tarkim, herojus buvo nevala, sutiko buvusią merginą, pasakiusią porą įkvepiančių žodžių ir jis staiga pasikeitė iš esmės. Gal ir būna tokių pasakiškų istorijų, tačiau iš arti jų nemačiau.
Pokytis nei komandai, nei individualiai konsultuojamam klientui neįvykdavo staiga. Tam paprastai reikia ir energijos, ir motyvacijos, ir plano, ir valios pastangų kartoti naujus veiksmus, rutinas, kad būtų pasiekti rezultatai. Norint suvokti, ką norime pakeisti, visų pirma išsiaiškiname ir pokyčio tikslą, ir tai, kas nebus pokyčio objektas, t.y. ko pakeisti mes negalėsime.
Ką aš galiu pakeisti? Tik tai, už ką galiu atsakyti savo asmenine atsakomybe. Tai yra mano pasirinkimai, prioritetai, žodžiai, veiksmai, įpročiai, dėmesys, pastangos, emocinė ir dvasinė branda, tobulėjimas, smalsavimas, bendravimas, kūryba, nuostatos, įsitikinimai, sveikata, finansinis gerbūvis ir pan.
O ko aš negaliu pakeisti? Visko, už ką negaliu atsakyti. Negaliu atsakyti už kito žmogaus emocijas, pasirinktą gyvenimo būdą, už jo žodžius, veiksmus ir įpročius. Tai kiekvieno laisvo žmogaus pasirinkimas. Na, kad negaliu pakeisti oro, istorijos ar fizikos dėsnių, turbūt jau ir taip aišku.
Su kuo dažniausiai negali susitaikyti daugelis? Kad negali pakeisti sutuoktinių ar vaikų, persiauklėti į savo pusę? Ne tik. Istorijos kartais būna labai liūdnos. Žmonės negali susitaikyti su artimo žmogaus netektimi, bankrotu ar po nelaimingų atsitikimų įgyta negalia. Būna visko. Tačiau juos visus jungia vienas bendras bruožas - negalėjimas susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti. Kuo stipriau vyksta nepriėmimas - tuo skaudžiau sugrįžta panašios situacijos, prisiminimai, emocijos.
O ar apskritai įmanoma išmokti „paleisti“?
Įmanoma. Ir čia mes grįžtame prie pokyčio esmės: ką noriu pakeisti? Būseną, skausmą, prisirišimą? Jei žmogus ir toliau įsitikinęs, kad istorija galėjo susiklostyti kitu būdu nei yra, čia jau aš, kaip specialistė, pakeliu rankas ir sakau: pasiduodu. Išgedėti netektis yra normalu.
Specialistai teigia, kad „išnešioti“ gedulą normalu ir tai gali trukti iki dviejų ar net ilgesnį laiko tarpą. Gedulas taip pat turi savo dinamiką: nuo šoko, neigimo iki susitaikymo.
Kaip sugebėti paleisti istoriją ir gyventi toliau? Visų pirma, būtina išmokti suteikti sau tiek atjautos, kiek reikės. Kartais vidinių resursų gali pritrūkti - tuomet išdrįsti paprašyti pagalbos. Tiesa – yra metodikų, kurios leidžia akimirksniu keisti įsitikinimą, bet ne įpročius. Jei žmogus buvo įpratęs gyventi aukos pozicijoje, net pakeitus nuostatą, sekančią, ir dar sekančią dieną seni įpročiai, žinoma, pasirodys. Bet jūs jau žinosite, kad tai mintys, būsenos - iš „senų program“. Keisdami tai, ką galite pakeisti, jūs su kiekviena diena stiprėsite ir vis labiau pasitikėsite savimi.
Kiek laiko reikėti, kol pajusi pirmuosius laukiamus pokyčius?
Kiekvienam skirtingai. Nuo pusmečio, metų iki trijų. Pastėbėjau, kad su palaikymu, su mentoryste, žmogaus pokytis yra ne tik greitesnis, bet ir lengvesnis, stabilesnis, tvarus.
Ar, iš Jūsų praktikos, visiems pavyko pasiekti rezultatus?
Tiems, kuriems pavyko, džiaugiasi aukštesne gyvenimo kokybe. Pokytis per metus laiko būna tiesiog neįtikėtinas! Pastebimai atsiranda daugiau lengvumo, pasitikėjimo savimi ir gyvenimo vyksmu, daugiau atsipalaidavimo ir spontaniškumo, socializacijos, kūrybos. Džiaugiuosi kartu su savo klientais. Tačiau kartais pokytis ir neįvyksta. Per stiprios senos programos. Bet nauda vis tiek visuomet yra. Ir ji visuomet pozityvi. Deja, ji yra per giliai, kad ją taip lengvai pamatytume.
Ar pastebėjote ką nors bendro tarp tų, kurie išmoksta priimti greičiau ir tarp tų, kuriems mokytis sunku?
Jie visi siekia naudų. Tik pirmieji - pozityviais būdais, o pastarieji - negatyviais ar socialiai nepriimtinais.
Kodėl dar svarbios grupinės praktikos?
Mokymai, vykstantys grupėje, ypatingai moterų kompanijoje, suteikia galimybę atsiverti saugioje aplinkoje. O tai padeda gyti. Kiekvienas turime skausmo. Patirtys, virtusios istorijomis, kurių nebegalime pakeisti, apsigyvena mūsų kūnuose skausmu. Todėl grupėje, dalinantis, kartu kuriant patirtis, suvokiant, išsigryninant, išgyvenant emocijas, priimant palaikymą, mes gydome savo emocinę atmintį. Tam, kad perkėlęs patyrimą į savo gyvenimą: šeima, darbą, santykius, kiekvienas dalyvis galėtų stabiliau, lengviau, skaidriau matyti realybę, susitvarkyti su iššūkiais, išdrįsti įgyvendinti svajones, kurti tvarius ryšius.
Spalį savo patirtimi dalinsitės užsienyje. Kartu į kelionę galės vykti norintys pokyčių. Kokie mokymų svečioje šalyje privalumai?
Patyriminės keliones - tai mano dvi aistros viename: tobulėjimas ir kelionės. Savaitės laiko praktikos - tai dar daugiau aiškumo ir palaikymo jūsų inicijuojamam pokyčiui.
Nors patyriminius savaitgalius moterims rengiu jau nuo 2018 metų, tik praeitais metais įvyko pirmoji stovykla užsienyje - Kipro saloje.
Šiemet rudenėjant išsiruošime į Lefkadą salą. Tai bus atradimų kupina kelionė. Pati sala kviečia sustoti ir įsigilinti į tuos dalykus, kuriems visad pritrūksta laiko ar pajautos.
Mano kolegė Ugnė Helenė, kuri taip yra ir bendraorganizatorė, ir fotografė, sako, kad Lefkada – tai sala, kur neegzistuoja laikas ir siūlo palikti laikrodžius namuose. Visi vietiniai patikina: „siga siga“, kas reiškia „lėčiau lėčiau“. Aš jau tiek prisiklausiau apie salos įspūdingą laukinę gamtą, druskingą jūrą ir nuostabų maistą, kad nekantrauju ten greičiau atsidurti. Spalio pradžioje dar rasime šiltus orus, tuščius paplūdimius ir mokymų atmosferą, kuri tiesiog nuneša, nebelieka kasdienybės rūpesčių.
Nuotraukos iš asmeninio albumo:
Plačiau apie stovyką www.lifeintegrity.lt