„Nusprendžiau, kad reikia keisti gyvenimo būdą. Pamačiau skelbimą, kad vienas treneris siūlo pusės metų programą svorio metimui. Pati su juo susisiekiau ir pasakiau, kad to siaubingai noriu. Suvokiau, kad jei man kažkas nespirs į sėdynę, tai aš pati nieko ir nepadarysiu. Esu fiziškai neaktyvi, todėl atėjo laikas keistis“, - pripažino ji.
Sandra pasakoja, kad pradžioje juto didžiulį norą, tačiau netrukus iškilo ir sunkumų.
„Viskas prasidėjo nuo rugsėjo 1-osios. Susitikau su treneriu, mane apžiūrėjo, sukirtome rankomis ir pradėjome sportuoti. Pirmosios dvi savaitės buvo sunkios. Bandžiau persiversti į naują gyvenimo būdą. Viską skaudėjo, o sportuoti ryte man atrodė visiška nesąmonė. Tačiau netrukus viskas apsivertė. Dabar atsikėlus ryte mane pirmiausiai aplanko mintis apie vandens stiklinę ir sporto salę, o tada pirmyn į darbą“, - optimizmu trykšta ji.
Niekada reguliariai nesportavusi moteris tikina, kad nuoširdžiai nustebo, kuomet pradėjo mėgti aktyvią veiklą ir jos jaučiamą naudą.
„Aš pati nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, kad tikrai pamėgau sportą. To tikrai nesitikėjau. Esu daug energingesnė. Tiesa, vienai sportuoti būtų sunku. Man reikia žmogaus, kuris šalia stovėtų ir mane prižiūrėtų, todėl džiaugiuosi turėdama trenerį. Jis priverčia netinginiauti ir negailėti savęs, tą akimirką tu dirbi iš visos širdies“, - sako „TV Pagalbos“ žurnalistė.
Paklausta apie figūros pokyčius, Sandra tikina, kad juos pastebi, tačiau bėgant laikui papildomų kilogramų atsikratyti tampa vis sunkiau.
„Svorį seku, jį privalu sekti. Džiaugiuosi, kad jis krenta. Iš pradžių kilogramai tirpo greičiau, dabar šiek tiek sulėtėjo. Matyt, mano organizmas jau prisitaikė prie krūvio, nebejaučia šoko“, - mano ji.
Sandra pasakoja, kad labiausiai džiaugiasi dėl dailiau krentančios specialios „TV Pagalbos“ uniformos. Kasdien savo figūrą moteris maskuodavo laisvomis suknelėmis, o darbo metu to, deja, padaryti nepavykdavo. Dažnai nepatogiai savo kailyje besijaučianti „gelbėtoja“ dėl to jausdavo net stresą.
„Gal kvailai nuskambės, bet esu laimingiausia dėl savo darbo aprangos. Anksčiau man traškėjo visos uniformos siūlės. Išvažiuoju dirbti, užsidedu sijoną ir švarką, pykstu ant savęs, bet tuo pačiu ir juokas ima. Net klausydavau, ar kartais neyra siūlės. Tiek per visur man tempė, tiek siaura... Bet tik save dėl to galiu kaltinti, kad tiek tų kilogramų priaugau, o dabar kankinuosi. O dabar sijonas lengvai apsisuka, švarkas irgi laisvas, galiu po apačia dar kitų drabužių apsirengti. Dėl to jaučiu daugiausiai džiaugsmo, tai didžiausia dovana pačiai sau. Tai buvo tragedija per ašaras. O šiandien pagaliau jaučiuosi patogiai savo darbe“, - šypsosi Sandra.
Televizijoje dirbanti moteris tikina, kad laisvėjantys drabužiai jai tampa didžiausia motyvacija nesustoti ir judėti toliau. Tiesa, be viso to Sandra džiaugiasi pakylėta nuotaika.
„Turiu pilną spintą suknelių, tačiau daugelis jų būdavo tik pasižiūrėjimui. O dabar tai į vieną įlendu, tai į kitą. Tikrai labai smagu. Tiesa, pastebėjau ir organizmo pokyčius. Kiekvieną dieną jaučiuosi energinga. Kartu su operatoriumi sportuojame ryte, o vėliau skubame į darbus. Jaučiamės pilni jėgų visai dienai“, - džiaugiasi moteris.
Rytais sportuojančiai Sandrai treneris sudarė ir mitybos planą. Tiesa, jo žurnalistei laikytis daug sunkiau, nei plušti sporto salėje.
„Su mitybos planu man truputėlį sudėtingiau. Man tai visiškai nauja ir ne pagal mano gyvenimo būdą. Aš anksčiau valgydavau vieną kartą per dieną vakare. Pusryčių nevalgydavau nuo vaikystės, dieną tam nerandi laiko ir tik vakare randi laisvą minutę. Valgiau vieną kartą dienoje ir natūraliai tas svoris nusėdo tiek, kad nebetilpau į darbinius rūbus. Dabar turiu valgyti keturis kartus per dieną, kas keturias valandas. Man tai atrodo gana daug. Sunkiausia kol kas su pusryčiais, nes nemėgstu valgyti rytais. Bet po truputį tai pavyksta padaryti. Būna, kad visko nesuvalgau, dėl to gaunu pylos, tačiau bandau save keisti“, - pasakoja S. Žutautienė.
