- Ką jums reiškia „Eurovizijos“ konkursas? – paklausiau atlikėjos.
- Visų pirma, tai yra didelė atsakomybė. Ko tikėjausi prieš atvykdama į Vieną? Nieko (juokiasi). Visą gyvenimą stengiuosi neplanuoti, nespėlioti ir nieko nesitikėti. Gyvenu čia ir dabar. Taip kalbu apie „Eurovizijos“ konkursą, tačiau iš pačios Vienos tikėjausi šilto sutikimo, puikaus oro ir malonumo bendraujant su puikiais žmonėmis, kurie gyvena pačiame mieste arba atvyko čia, kaip aš. Lūkesčiai pasiteisino.
- „Eurovizija“ – tai muzikinis maratonas. Kokios emocijos užplūdo po pusfinalio?
- Viskas yra tiesiog neįtikėtina. Man trūksta žodžių. Iš tiesų, čia susirinko patys talentingiausi žmonės iš skirtingų šalių. Jie visi skirtingi ir vienas į kitą nepanašūs, kiekvienas turi savo istoriją, pasaulėžiūrą. Nuoširdžiai žaviuosi visais konkursantais.
- Rusijoje esate žinoma nuo 2003-ųjų, kai dalyvavote „Žvaigždžių fabrike“. Dabar jus išgirdo visas pasaulis, kaip jaučiatės?
- Tai yra labai jaudinantis momentas. Pasirodymo metu supranti, kad tave stebi milijonai, netgi milijardai žmonių iš viso pasaulio. Jie klausosi tavęs, o man norisi kiekvienam iš jų ką nors pasakyti, suteikti bent dalelę šilumos, gėrio, kiekvienam norisi atiduoti po vieną balsą iš milijono – kaip mano dainoje.
- Po pirmojo pusfinalio buvo pasigirdusių kalbų, kad jau laimėjote „Euroviziją“. Kaip pati vertinate savo pasirodymą?
- Dar prieš važiuodama į Vieną visiems sakiau, kad jausiuosi nugalėjusi, jei sugebėsiu įveikti save. Jeigu susitvarkysiu su savo jauduliu ir nukreipsiu visas emocijas į pasirodymo kokybę, manau, pasieksiu konkurso gerbėjų širdis. Tai bus mano pergalė.
- Su kuriais kitų šalių atstovais spėjote susidraugauti?
- Negalėčiau pasakyti, kad su kuo nors susidraugavau, tam trūksta laiko. Visus konkursantus spaudžia laikas ir griežtas grafikas. Tačiau spėjau labai šiltai pabendrauti su Graikijos atstove. Vaikystėje kelis metus esu gyvenusi Graikijoje, todėl suradome bendrų temų. Su kitais dalyviais taip pat apsikeitėme sveikinimais ir palinkėjome vieni kitiems sėkmės. Visi čia yra labai draugiški mieli.
- Su kokiu dalyku – ledais, šokoladu, atostogomis Kanaruose – dabar galėtumėte palyginti „Euroviziją“?
- Nebent su skrydžiu į mėnulį... Arba kitą, visai nežinomą planetą. Juk tai yra labai baisu, bet įdomu.
- Ar pergyvenate prieš finalą?
- Jeigu užduotumėte šį klausimą bet kuriam „Eurovizijos“ žiūrovui, sulauktumėte atsakymo „O, taip! Ir dar kaip!“ Taip jums atsakytų eilinis žiūrovas, atlikėjų gerbėjas. O dabar įsivaizduokite, kaip jaučiasi žmogus, kuris atstovauja savo šalį. Nėra žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti šį jausmą.
- Visai neseniai portalas Maxim.ru paviešino ganėtinai atviros jūsų fotosesijos užkulisius. Drąsu.
- Tiesą pasakius, nuotraukos buvo darytos ganėtinai seniai. Ir drąsa to tikrai nepavadinčiau, greičiau tai buvo poreikis eksperimentuoti. Nuolat ieškau kažko naujo.
- Polina, kuri visų laikų „Eurovizijos“ daina jums patinka labiausiai?
- Man visada patiko Loreen daina „Euphoria“.
- Kalbama, kad „Eurovizija“ – tai politika. Iš kurių šalių tikitės palaikymo?
- Apie politiką šiame konkurse daugiausiai kalba žurnalistai. Tikrai nematau politikos ir konkurso rezultatų saitų. Palaikymo tikiuosi iš visų, kam yra artima žodžio „meilė“ reikšmė.
