Yeosu miestelis, kuriame šiuo metu vyksta pasaulinė EXPO 2012 paroda , yra garsus savo žuvimi ir didžiuliu jūros gėrybių turgumi – tokios gėrybių įvairovės nėra tekę matyti daugeliui ten apsilankiusių . Populiariausias patiekalas, randamas ne tik turguje, bet ir kiekviename restorane yra žalia žuvis. Pirštu bedus į bet kurią žuvį ar jūros gėrybę, plaukiojančią akvariume, ji prie akių išdarinėjama ir sudedama į lėkštę valgymui. Įsigytos jūros gėrybės, dažnai būna vis dar gyvos, valgomos virš turgaus esančiame restoranėlių komplekse . Maistas Korėjoje labai aštrus, nors vietiniai jį dar mėgsta pagardinti čili pipiriuku. Šalia maisto geriamas tradicinis 18 laipsnių stiprumo gėrimas Soju , kurį dažnai užsigeriama alumi. Korėjiečiai labai mėgsta ir gausiai vartoja kavą , tačiau ji visiškai skiriasi nuo tos, prie kurios esame pratę. Tai dažniausiai sukelia daug problemų čia viešintiems vakariečiams– kava labai silpna ir dažnai gardinama visokiais priedais .
Lietuviškas alus ypač mėgstamas parodoje dirbančių arba keliaujančių europiečių – į mūsų barą atėjęs britų žurnalistas prisipažino, kad jau nuo EXPO „Shanghai 2010“ laukė, kada prasidės kita paroda , kurioje dalyvaus Lietuva , kad galėtų paragauti ,,Švyturio" alaus . Ne vienas lankytojas, buvęs kurioje nors EXPO ir skanavęs mūsų alaus prisipažįsta , kad lietuviškas alus vis dėlto yra vienas geriausių, kurį jiems yra tekę ragauti .
Kitas mėgstamas gėrimas AULA bare – lietuviškas midus . Korėjiečiams jis labai patinka matyt dėl to, kad yra jiems jau pažįstamo skonio – nestiprus (15%) ir saldus, kaip ir didžioji dalis jų tradicinių gėrimų. Korėjiečiai labiausiai vertina tai, kas gaminta Korėjoje, tiek šnekant apie gėrimus ir maistą , tiek ir apie darbą . Lietuviai, dirbantys Pietų Korėjoje, pasakoja , kad patys darbuotojai čia puikūs – darbštumas, paklusnumas ir pareigingumas yra turbūt geriausiai juos apibūdinančios savybės. Deja , šių trijų bruožų ne visada užtenka, siekiant karjeros aukštumų – gebėjimas išsisukti iš keblių situacijų, nepasimesti bei kūrybiškumas– jų silpniausios vietos.. Tai , ko korėjiečiai nepažįsta, juos gąsdina ir verčia pasimesti , turbūt dėl to pareigas, reikalaujančias šių bruožų, didesnėse firmose dažniausiai užima vakariečiai.
Kitas įdomus faktas – korėjiečių amžiaus skaičiavimo sistema . Kūdikiui gimus, laikoma, kad jam jau yra devyni mėnesiai. Pase įrašyta gimimo data dažniausiai neminima – visi drauge savo gimtadienį švenčia naujųjų metų naktį, tai reiškia, kad visi korėjiečiai tą naktį pasensta vieneriais metais (Korėjoje – vienu „sal“). Netgi jeigu kūdikis gimsta naujųjų metų išvakarėse, jam kita diena jau sueina dveji . Viena iš didžiausių švenčių vaiko gyvenime yra „baegil“ – 100 dienų nuo jo gimimo .
Gimstamumas Pietų Korėjoje – vienas iš mažiausių pasaulyje. Šalies valdžia laiko tai labai rimta problema ir bando įvairiomis priemonėmis su tuo kovoti. Vienas iš juokingesnių neseniai darytų eksperimentų Korėjos sveikatos ministerijoje – 19 valandą ministerija buvo uždaryta, o visi jos darbuotojai paleisti namo „daryti vaikus“ . Nuo to laiko atsirado vadinamoji šeimos diena , kai didelės įmonės anksčiau išleidžia savo darbuotojus namo , pas jų antras puses. Kadangi sveikatos ministerija , čia jau kartais vadinama “poravimo" ministerija , yra atsakinga už gimstamumo didinimą, savo darbuotojams liepia rodyti pavyzdį visai tautai . Kaip ir galima tikėtis, pačių korėjiečių reakcija į tai – pašiepianti . Mokslas čia yra vienas iš svarbiausių prioritetų ir yra labai brangus. Tėvai vieno vaiko išsilavinimui išleidžia daugiau nei 50% savo visų pajamų, todėl vaiką išleisti į mokslus – ne tik svarbi, bet ir labai sunki užduotis . Kitas faktas, atbaidantis nuo šeimos gausinimo, yra tas, kad Pietų Korėjoje visiškai įprasta atleisti moterį iš darbo, jeigu ji turi bent vieną vaiką , nes tai trukdo jai dirbti iki paryčių (didelėse firmose dažnai dirbama iki 3 ar 5 val. ryto ir einama į darbą kitos dienos 11h). Du trečdaliai netekėjusių moterų atiduoda savo vaikus į globos namus arba darosi abortą, yra daug specialių globos namų, drąsiausioms padedančių užauginti vaikus .
Kalbant apie religiją, daugiau nei pusė šalies gyventojų yra ateistai, kiti 50 procentų maždaug vienodai pasiskirstę tarp išpažįstančių budizmą ir krikščionybę. Kadangi krikščionybė Korėjoje dar nėra labai seniai įsitvirtinęs tikėjimas , bažnyčia labai griežtai prižiūri tikinčiuosius, nes bijo prarasti populiarumą šalyje.
Taigi tokia ta pilna kontrastų ramybės oazė, kuriai patikėta rengti vieną didžiausių šiais metais parodų pasaulyje.
Kotryna Miknevičiūtė (Restoranas „AULA“, Meno galerija „Sauluva“: EXPO 2012 Yeosu Korea)
Užs. nr. 0003R
