Kol R. Rakauskas dar mini savo 70-etį fotografijos festivalis „In Focus“ pristato antrąją parodą. „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ bus atidaryta šį ketvirtadienį, rugpjūčio 25 d. 18 valandą Prospekto galerijoje.
Tikrasis jos debiutas vyko Austrijoje, vėliau Italijoje bei Kroatijoje ir tik dabar po metus trukusios kelionės ji bus eksponuojama Lietuvoje. Paroda yra tarsi lyginamoji XX a. 7-8 dešimtmečio – XXI a. laikmečių, jų būsenų, vertybių, fotografų kūrybos akistata. Aštuonių pripažintų skirtingų autorių kūryba persipindama ir išsiskirdama kalba apie pamatinius gyvenimo pjūvius.
Roko Pralgausko fotografija (nuotr. Organizatorių)
Arūnas Baltėnas, Joana Deltuvaitė, Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas, Romualdas Rakauskas, Rokas Pralgauskas, Antanas Sutkus, Arturas Valiauga kuruojami Eglės Deltuvaitės atskleis žmogaus, realybės, romantikos bei egzistencijos interpretacijas. Keturios temos, dvi kartos, aštuoni požiūriai.
„Žmogus“. XX a. antros pusės lietuvių fotografijai būdingas humanizmas ryškiausiai atsiskleidžia klasika tapusioje Antano Sutkaus kūryboje. Ilgus metus jo kurtuose cikluose, žmogus – pagrindinis herojus, epochos veidas, atvirai žvelgiantis į fotografą-psichologą. Šiandien archyvo lobių tyrimuose gyvenantis autorius jau keliolika metų kalba apie savo herojaus išnykimą kaip kūrybos sustojimo priežastį. Šiuolaikinėje visuomenėje jo nebėra...
Antano Sutkaus fotografija (nuotr. Organizatorių)
Paradoksalu, tačiau būtent ta pati priežastis verčia intensyviai kurti viduriniosios kartos fotografą Arūną Baltėną, fotografuojantį etninių Lietuvos regionų žmones. Jo herojai miršta kasdien, likdami tik susitaikymu ir ramybe dvelkiančiose fotografijose. A. Baltėnui svarbu per žmogų užčiuopti ir užfiksuoti mažose nutolusiose trobelėse, autentiškoje aplinkoje likusias tradicijas, papročius, vertybes, buitį... Abu autorius vienija nekritinis požiūris į žmogų – jis jiems savaiminė ir nekvestionuojama vertybė, fotografijose atsiskleidžianti kaip besikeičiančio laikmečio įrodymas.
„Realybė“. Kritiniu, maištaujančiu požiūriu į gyvenimą ir kūrybą išsiskiria lietuvių klasikas Aleksandras Macijauskas. Sovietmečiu už savitą raišką neretai kritikuotas autorius šiandien atstovauja Lietuvos fotografijos aukso fondui. Dvidešimt metų A. Macijausko fotografuoti Lietuvos turgūs atspindi ne tik sovietmečio „ekonomikos“ specifiką, kaimo turgų kasdienybę, bet ir lietuvių identitetą, gyvenimo būdą bei tautinį savitumą.
Aleksandro Macijausko fotografija (nuotr. Organizatorių)
Identitetas – pagrindinė ryškaus viduriniosios kartos fotografo Arturo Valiaugos kūrybos ašis, serijoje „Kupiškio turgaus angaras“ paliečianti ir žmogaus, gyvenančio rinkos ekonomikos laikais, realybę. Ironiškas ir kvestionuojantis autoriaus požiūris į žmogaus ir daikto-prekės santykį aktualizuoja šiandienos ekonomikos prieštaringumą. Nepadailinta realybė, savitas, bet atpažįstamas stilius, kritinis mąstymas – pagrindiniai A. Macijausko ir A. Valiaugos kūrybos sąlyčio taškai.
„Romantika“. Nepataisomas romantikas ir gyvenime, ir kūryboje – Romualdas Rakauskas – lietuvių fotografijos poetas. Režisuotos ir atsitiktinės fotografijos iš dešimt metų plėtoto ciklo „Žydėjimas“ kalba visiems romantikams suprantama kalba: pavasaris, grožis, jaunystė, meilė, moteris, pilnatvė, poezija-literatūra... Visa tai būdinga ir jauno, armonika retkarčiais grojančio menininko Roko Pralgausko serijai „Visada pasiruošęs meilei“.
Romualdo Rakausko fotografija (nuotr. Organizatorių)
Arčiau savo subjektų esančio fotografo darbuose šiek tiek daugiau melancholijos, šiuolaikinio pasaulio atspindžių, nesuvaidinto natūralumo. Tai būtent tas atvejis, kai kūryba – tiesioginis jų savasties atspindys ir atvirkščiai. Tarsi visa – taip pat, bet per penkiasdešimties metų slenkstį.
„Egzistencija“. Algimantas Kunčius – fotografas-filosofas, preciziškai į aplinką ir fotografiją žiūrintis menininkas. Ciklas „Reminiscencijos“ – žvilgsnis į autorių supantį pasaulį, o tiksliau – savęs kaip asmenybės analizė per artimą-rūpimą aplinką, susietą mediatyvia fotografija.
Joanos Deltuvaitės fotografija (nuotr. Organizatorių)
Darbų komponavimu, žmogaus eliminavimu kalbant apie buitį ir būtį, laiko tėkmės pajutimu, egzistenciniu požiūriu į žmogaus gyvenamą aplinką A. Kunčiaus ciklui artima Joanos Deltuvaitės fotografija. Čia beveik niekada nepamatysi žmogaus – tik jo daiktus ir aplinką – per destrukciją ir kūrybą, estetizuotą fotografine kalba.
Kelios nubrėžtos paralelės – tarsi užuominos, kurios kiekvienam gali plėtotis skirtingomis trajektorijomis. Žiūrovui primesti kertiniai žodžiai suteikia galimybę priešintis sukurtam apmąstymų laukui ir įvesti savus kontekstus. Žiūrovui primesti kertiniai žodžiai žmogus, realybė, romantika, egzistencija tampa raktažodžiais, kurie suteikia galimybę priešintis sukurtam apmąstymų laukui ir įvesti asmeninius kontekstus.
