Apie nepjaunamą žolę gatvių sankryžose ar salelėse prabilo ir žymūs žmonės, skatinę valdžią imtis priemonių.
Laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva prisipažino, kad sukdama į pagrindinę gatvę per žoles sunkiai mato iš toliau atvažiuojančius automobilius.
„Juokas juokais, bet nors saleles gatvėse/sankryžose (pvz netoli Valakampių tilto) pilnai reiktų nušienaut, nes kai per žolių viršūnes nuo Nemenčinės pusės mašinų negali padoriai užmatyt atskuodžiant, tai darosi nebelinksma..
Su visa pagarba miesto vėsinimo idėjai žolių kasomis ar kupetomis, kai kuriose vietose tai yra super nesaugi priemonė“, – socialiniuose tinkluose rašė moteris ir sutiko įrašu pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.
Po moters įrašu komentaru pasidalijo ir komunikacijos specialistė Rūta Latinytė.
„Aš tą patį manau – saleles, pakeles prie gatvių, patvorius, žalias vejas kiemuose – šitos vietos turi būti estetiškai tvarkingos, o ne piktžolynai. Tuo tarpu didelių pievų ar paupio, autostradų pakraščių gali ir nešienauti, jei jau taip reikia bitutėms“, – problemą įžvelgė R. Latinytė.
Ji tikina matanti problemą ir teigia, kad pakelės ir salelės prie gatvių turėtų būti tvarkingos, o ne palikti žabakštynai, nes taip turi būti sudaromos geros sąlygos tiek vairuotojams, tiek apskritai žmonėms.
Lietuvių choreografas ir baleto šokėjas Jurijus Smoriginas atkreipė dėmesį, kad aukštoje žolėje tyko atšilus orams atbudusios erkės, o su jomis – sunkios ligos.
„Aš galvoju, kad nešienaujama žolė kelia grėsmę sveikatai – aukštoje žolėje tyko encefalito grėsmė, erkės. manau, kad ši „nešienavimo politika“ labai neišmintinga ir važiuojant po kitus Europos miestus tokių eksperimentų nematai. Kartais galvoju, kad mūsų savivaldybė ieško kažkokių šou principų, išlenda visiškas provincialumas. manau, kad visi parkai turėtų būti prižiūrėti ir nušienauti, nes žmonės po darbo turi jaustis laisvai, o ne taip, kad namo atsineš erkę ir susirgs. Neteisinga ir neprotinga“, – savo nuomonę reiškė K. Smoriginas.
„Čia lygiai taip pat, kaip kad Gedimino kalną kažkas „nuskuto“. Juk net vaikas žino, kad kiekvieną kalną galima sutvirtinti šaknimi. Gal čia pinigus kažkas tokiu būdu plauna? Visiškai čia nereikėtų eksperimentuoti. Įrodyta seniausiai, kad visos vejos mieste turi būti prižiūrimos ir kad neturėtų būti jokių žaidimų. Jei tos gamtos reikės, tai ten žolių važiuokit pasižiūrėti“, – siūlo jis.
Vyras taip pat pastebi, kad ir keliuose aukštos žolės tikrai galėtų būti problema: „Aišku, kad vairuotojams tai galėtų būti problema. Ypač jei žolės auga kažkur vidury žiedo ar šalia posūkio. Vilniuje tikrai labai daug automobilių – visi nori turėti savo arklį ir be kalbų reikia visas vejas prižiūrėti, kad jos nebūtų aukštos.“
Portalas tv3.lt susisiekė ir su muzikos prodiuseriu Stanislavu Stavickiu-Stano, kuris išreiškė priešingą nuomonę apie šienavimo problemą. Jis tikina pastebėjęs atvirkščiai, kad Vilniuje itin dažnai šienaujama žolė kiekvienuose parkuose ir pakampiuose. „Manau, kad kartais tos žalumos reikėtų palikti daugiau. Vilniuje visur žolė nušienaujama, net neleidžiama gėlytėms užaugti“, – komentavo vyras.
Išvadino ufonautais ir ragino pažiūrėti į miesto parkus
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis taip pat piktinosi nešienaujamomis pievomis. Jo manymu, taip kyla pavojus žmonių sveikatai, nes aukštoje žolėje gali įsisiurbti erkė, kuri gali būti itin pavojinga. Seimo narys pratrūko, kad savivaldybei nieko nesiimant gresia nauja epidemija.
„Aš esu ūkininkas ir jei jūs žolės nenupjaunate iki birželio pirmos savaitės, tai erkių padaugėja du tris kartus.
Tai kol ufonautai susirinkę kalbės, ko kam kiek kompensuoti, tai erkės plis į visus galus. Visų pirma išsikvieskite Vilniaus, Utenos merus, administracijos direktorius ir pasišnekėkit, kad greičiau šienautų tas pievas, parkus. Tai yra šiurpu, kas darosi Vilniuje. Nueikite, pažiūrėkite, kas darosi prie Baltojo tilto, Vingio, Kalnų parkuose“, – sakė jis.
Seimo narys teigė, kad ministerijos neveiklumas ir situacijos stebėjimas pro langą stumia šalį į dar vieną epidemiją ir dar vienos ligos išplitimą.
„Jau Anglijoje turime pavyzdį, kai išplito erkinis encefalitas ir kiek miršta žmonių. Jei jūs ir pritarsit, skiepo mėnesis gal spalio, rugsėjo mėnesį pasiskiepys, bet žolė jau turėjo būti nupjauta. <...> Tai yra ne tik Žemaitaičio, bet 700 tūkst. vien Vilniuje klausimas ir medicinos sektoriui, nes tie žmonės turės neįgalumą visam likusiam gyvenimui“, – emocingai kalbėjo R. Žemaitaitis.
Aukštesnėje žolėje – daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų
Savo ruožtu savivaldybės išplatintame pranešime spaudai tikinama, kad pasirinkus šienauti ne visus žalius plotus Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais – aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų.
Saugant bioįvairovę, Vilniuje šienavimo atsisakyta ten, kur jis nėra būtinas: aplinkkelių šlaituose, daugumos gatvių skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose – ten, kur žmonės ir namuose prižiūrimi gyvūnai retai ar visai neateina. Šie ir panašūs plotai šienaujami prireikus, kelis kartus per metus arba išvis nešienaujami.
Sostinės viešosiose erdvėse ir kiemuose žolė pjaunama tik užaugusi aukštesnė nei 10 cm. Nebent bendruomenė kreipiasi į savo seniūniją ir prašo šienauti rečiau, saugant biologinę įvairovę jų gyvenamoje teritorijoje.
Saugantis nuo erkių ir dėl tvarkos prie asfaltuotų ar tiesiog per žaliąjį plotą išmintų pėsčiųjų takų paliekamos 1,5–2 m pradalgės. Tokio pat pločio pradalgės paliekamos greta važiuojamosios kelio dalies, kad aukštesnė žolė nevirstų į gatvę, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams. Likę plotai paliekami natūralūs.
Specialistai pažymi, kad erkių skaičių natūraliai reguliuoja jomis besimaitinanti gyvūnija: kirstukai, varlės, rupūžės, driežai, įvairių rūšių paukščiai, plėšrūs vabzdžiai (pvz., piktvabaliai, parazitinės vapsvos), skruzdėlės, vorai, kurie geriau išgyvena kuo natūralesnėje aplinkoje.
