„Kai giliau po šiauriniu horizontu panyranti Saulė jau nebesklaido naktinio dangaus tamsumos rugpjūčio dangus puošiasi tankiu žvaigždžių kilimu ir išryškėjusiu Paukščių taku, primindamas liaudišką posakį: „Kiek ražienose skylučių – tiek danguje žvaigždučių“. Vadinasi, kai rugiai nupjauti – galima pasidžiaugti ir žvaigždžių derliumi bei rugpjūčiui įprasta „krintančių žvaigždžių“ gausa“, – sako etnoastronomas JonasVaiškūnas.
Kaip ir kasmet rugpjūčio dangaus vaizdą šiemet pagyvins Perseidų meteorų strėlės. Astronomai šį „krentančių žvaigždžių“ reginį vadina Perseidų meteorų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų strėlės išlekia iš Persėjo žvaigždyno srities.
Šio pastovaus meteorų srauto, prasidedančio liepos 13 d. ir trunkančio iki rugpjūčio 26 d., sukėlėja yra laikoma kosminėje erdvėje aplink Saulę skriejančios Svifto-Tutlio kometos palikta dulkių juosta. Pastarąjį metą ji arčiausiai žemės praskriejo 1992 metais. Mūsų planetai rugpjūtyje įskriejus į šios kometos paskleistą dulkių juostą, dulkelės patenka į Žemės atmosferą ir sužimba. Tuomet ir matome meteorų blyksnius. Šis rugpjūtis yra itin palankus stebėti meteorams, nes seno Mėnulio pjautuvas išnirs tik prieš auštant, tad jo šviesa nestelbs „krentančių žvaigždžių“.
Pasak J. Vaiškūno, daugiausia meteorų šiemet pažirs rugpjūčio 12-13 d. paryčiais, kuomet mūsų planeta besisukdama atsigręš tiesiai į priešpriešiais atskriejantį kometos dulkių srautą. Tačiau stebėjimus galima pradėti jau 23 val. iš už šiaurės rytų horizonto iškilus Persėjo žvaigždynui. Perseidai yra ryškūs, greiti ir dažnai garų juostas paliekantys meteorai. Maksimumo metu galima tikėtis pamatyti žybtelint nuo 60 iki 100 meteorų per valandą.
Paprastai daugiausia meteorų pastebima žvilgsnį nukreipus nuo „radiantu“ vadinamo menamo meteorų išskriejimo taško, esančio Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynų sandūroje, apie 50 kampinių laipsnių į šalį. Tad Perseidų geriausia dairytis bus žvalgantis ne į Persėją o Didžiųjų ir Mažųjų grįžulo ratų kryptimi, bei Gulbės, Pegaso ir Žuvų žvaigždynų pusėn.
J. Vaiškūnas sako, kad rugpjūtis ne veltui vadinamas „krintančių žvaigždžių“ mėnesiu, mat meteorų kiekį rugpjūčio danguje dar padidina ir kiti panašiu laiku kaip ir Perseidai besireiškiantys meteorų srautai, o būtent: Kapa Cignidai (Gulbės žvaigždyne, VIII. 03 - VIII.25) ir Akvaridai (Vandenio žvaigždyne, VII.12-VIII.23), Kaprikorinidai (VII. 03 – VII.15) ir kai kurie kiti.
Po vidurnakčio virš rytų horizonto, po Persėjo žvaigždynu, tarsi pakibusios ant jo ilgos žemyn nutįsusios kojos iš už šiaurės rytų horizonto tekės mažas bet labai įspūdingas žvaigždžių spiečius – Plejados, mūsuose nuo seno Sietynu vadinamas. Šio, Tauro žvaigždynui priklausančio, padrikojo žvaigždžių spiečiaus pasirodymas – tai jau artėjančio rudens ženklas. Žemdirbiai pagal Sietyno padėtį anksčiau spręsdavo kada reikia pradėti rugių sėją. Buvo sakoma: „Kai Sietynas lig auštant ateina į pietus – laikas rugius sėti“.
Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas
