dangus

Daugelis danguje pamatę tokias pailgas juostas, kalba apie tai, kad šios – sąmokslo teorijomis apipinti „cheminiai debesys“. Visgi, tai netiesa, o meteorologai ragina pamačius šias „juostas“ neapsigauti.  Pasak jų, šį reiškinį paaiškina Daningo-Kriugerio efektas.

Neįprastai ryškus ir neįprastai didelis Mėnulis dabar naktimis šviečia į viso pasaulio langus. Keturis kartus per metus mūsų palydovas priartėja prie Žemės arčiau nei įprastai ir dovanoja mums kosminį supermėnulio grožį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Mėnulį galim išvysti kasnakt. Bet ne tokį supermėnulį. Dabar anglies juodumo danguje mūsų palydovas atrodo tarsi nutapytas. Žvelgiant į ryškiai geltoną rutulį atrodo, kad ir kosmosas arčiau nei įprasta.

Šiomis dienoms meteorologinių reiškinių stebėtojai ragina visus smalsuolius dažniau pakelti akis į dangų, nes gali pasisekti pamatyti dangumi skriejančias kometas. Šią savaitę visi raginami pasidairyti į dangų, nes gali pavykti pamatyti įspūdingą reginį. Galima pamatyti kometas Šia žinia savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis, kurio administratoriai ragino visus nepraleisti progos užfiksuoti įspūdingąsias kometas.

Ankstų trečiadienio rytą „Kas vyksta Kaune“ redakciją kauniečiai užvertė klausimais, kas galėjo matytis danguje. „Kas per „reiškinys“ ar „objektai“ matomi šį rytą danguje? Užfiksuota 6.30 val.“, – „Kas vyksta Kaune“ trečiadienio rytą teiravosi skaitytoja. Pamatytas vaizdas užminė mįslę „Pavyko užfiksuoti keistą objektą, gal ir palydovas, bet gan ganėtinai greitai nuskrido. Per vidurį matėsi objektas, o iš šono jį dengė šviesos linijos“, – 06.41 val. vaizdais dalijosi dar vienas kaunietis.

Vakar socialinėje žiniasklaidoje pasirodė nuotrauka, kurioje Vilniuje, virš televizijos bokšto buvo užfiksuotas ypatingas dangaus reiškinys. Tai – padangę skrodžianti kometa. Nuotrauką pavyko užfiksuoti šeštadienio vakarą. Ypatingas reiškinys Vakar savo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo įrašu apie šeštadienio vakarą virš Vilniaus pasirodžiusią kometą.

Artimiausiomis dienomis nepamirškite pakelti akių į dangų – susidarys galimybė stebėti C/2023 A3 (Tsuchninshan-ATLAS) kometą, o kitąkart ją bus galima pamatyti tik po daugybės metų. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia meteorologas Gytis Valaika puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, jau spalio 10-11 d. susidarys pirmosios galimybės ją išvysti.

Ateinančiomis dienomis meteorologai naktimis ragina dažniau pakelti akis į viršų, nes šiuo metu yra palankus laikas pasirodyti žadą atimančiam reginiui – Šiaurės pašvaistei. Ypač tai padaryti raginama užmiestyje. kur matosi atviras šiaurinis horizontas. Pasirodys Šiaurės pašvaistė Šia žinia savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis, kurio administratoriai radino nepraleisti įspūdingo reginio.

Vakar, vieną paskutiniųjų rugsėjo dienų, Šilalės rajono gyventojai sulaukė staigmenos  – išėjus į lauką juos pasitiko kruša. Pasak specialistų, po jos galima tikėtis šalnų. Vakarinė šalies dalis vakar sulaukė krušos pasirodymo. Pasirodė kruša Vakar savo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame Šilalės rajone užfiksuota kruša.

Rudeniui vis labiau įsibėgėjant, dangus ruošia neįtikėtiną spektaklį, kuris sužavės visus nuo astronomijos mėgėjų iki paprastų smalsuolių. Tamsiuose rudens vakaruose žadami įspūdingi žvaigždynai ir supermėnulis. Norint nepraleisti geriausių akimirkų ir pamatyti, ką siūlo dangaus platybės, verta žinoti, kur ir kada geriausia žvelgti į žvaigždes.

Sekmadienį įvairiose Lietuvos vietovėse buvo galima pamatyti ir užfiksuoti neįprastai atrodantį ir gana retai pastebimą reiškinį – šluotiškuosius debesis. Juos dažniausiai galima pamatyti pavasarį, tačiau šįkart debesys pasirodė ir rudens sezonu. Sekmadienį pasirodė kabliuko formos debesys. Pasidalijo debesų kadrais Šluotiškųjų debesų kadrais savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis.

Trečiadienio rytą Kaune užfiksuotas optinis reiškinys. Saulės šunys ir zenitinis liestinis lankas suformavo Saulės halą. „Ką tik, Petrašiūnai. Gal kiek keista ir neįprasta sakyčiau“, – trečiadienį apie 10 val. ryto užfiksuotais vaizdais dalijosi skaitytojas. Danguje užfiksuotą reiškinį trečiadienį naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ įvardijo apie orus ir klimatą visiems suprantama kalba rašantis meteorologas Gytis Valaika. „Saulės šunys + zenitinis liestinis lankas. Saulės halas.

Amanda Prowse liko sugniuždyta, kai sužinojo, kad jos jaunesnysis brolis Simonas staiga mirė. Nors ji buvo smarkiai sukrėsta ir prislėgta, tačiau ji pajuto keistą jausmą –  keliaujant namo pas savo šeimą, atrodė, lyg „keista figūra“ padėjo jai sugrįžti namo. Moteris sako, kad nors niekada nebuvo religinga ar dvasinga, pradėjo tikėti, kad jos miręs brolis galėjo padėti jai grįžti namo.

Prieš kelias dienas Kėdainių rajone buvo užfiksuotas ypatingas dangaus reiškinys. Tai – atmosferinis švytėjimas, kuris atskleidė visą žvaigždėto dangaus grožį. Rugsėjo 9 dieną pavyko užfiksuoti nepaprasto grožio vaizdą. Parodė visiems Šiuo kadru pasidalijo viena iš „Facebook“ grupės „Orų entuziastai“ narių. Ji įrašu pranešė, kad ypatingas dangaus reiškinys vadinamas atmosferiniu švytėjimu. „Įkeliu dar kartą rugsėjo 9 d. nakties Airglow/atmosferinį švytėjimą.

Paskutinė vasaros diena pateikė įstabių grožybių danguje. Į Klaipėdos pusę slinko slinko raudonieji kaukai, žaibai, kurie primena raudonius blyksnius danguje. Orų stebėtojai pasidalijo įspūdinga šio reginio nuotrauka. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo „Sky Chasers LT“ puslapio įrašu apie užfiksuotus raudonuosius kaukus.  „Dar vienas „Sky Chasers LT“ narys Lietuvoje užfiksavo raudonuosius kaukus! (angl.

Praėjusį sekmadienį Pietų Afrikos Respublikos Šv. Pranciškaus įlankos gyventojai išvydo neįprastą vaizdą – tarp 8.30-9 val. ryto vietos laiku dangų nušvietė ryškus blyksnis, kai kurie žmonės teigė girdėję trenksmą ir pajutę drebėjjimą. Iš pradžių buvo spėjama, kad tai buvo į atmosferą įskriejusi kosminė šiukšlė, tačiau mokslininkai patikslino, kad tai buvo didžiulė kosminė uoliena, asteroidas.

Visų žemynų gyventojai šiuo metu gali grožėtis įspūdingu astronominiu reginiu – Mėlynojo supermėnulio vaizdais. Beje, neštikėtiną vaizdą bus galima išvysti ir trečiadienio naktį. Kitą kartą tokį astronominį reiškinį matysime tik po dvejų metų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Įspūdingas mėlynasis supermėnulis pirmiausia džiuginti pradėjo Azijos šalių gyventojus. Retas astronominis reiškinys dangų puošia Seule.

Dėl Kanadoje kilusių didžiulių miškų gaisrų tiršti dūmų debesys ėmė sklisti tolyn ir jau pasiekė Europą. „Tik eilinis įrodymas, kad nuo teršalų niekur nepabėgsi. Kanados miškų gaisrų dūmai atslinko iki Vakarų Europos. Pagal dabartinius skaičiavimus iki mūsų jie neatslinks“, – praneša „Orai ir klimatas“ . Orų puslapis „Severe Weather Europe“ pasidalino nuotrauka, koks dūmų šleifas nusidriekė virš Europos vakar, rugpjūčio 19 d. 16.30 val.

Sekmadienį Klaipėda, ilgiau pasilikusius pajūryje ir neišskubėjusius namo, pasitiko įspūdingu saulėlydžiu – užfiksuoti kadrai gniaužia kvapą. Įspūdingomis spalvomis nusidažiusio vakaro nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidalijo BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai. Pasidalijo įspūdingais kadrais Vakar, rugpjūčio 18 dienos vakarą, leidžiantis saulei, vaizdas priminė gamtos nutapytą paveikslą – saulėlydžio spalvos dangų nudažė oranžine spalva.

Naktį iš rugpjūčio 17 į 18 d. daugelyje Lietuovs rajonų buvo galima išvysti Šiaurės pašvaistę. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi vaizdais, ką pavyko užfiksuoti: Dar šią savaitę Lietuvą aplankius Šiaurės pašvaistei meteorologas Gytis Valaika pastebėjo, jog šį savaitgalį reiškinys gali pasikartoti. G. Valaika ketvirtadienį „Facebook“ grupėje Orai ir klimatas Lietuvoje atkreipė dėmesį, kad prieš keletą dienų buvo užfiksuotas X1.1 stiprumo žybsnis.

Dar šią savaitę Lietuvą aplankius Šiaurės pašvaistei meteorologas Gytis Valaika pastebėjo, jog šį savaitgalį reiškinys gali pasikartoti. Paaiškino to priežastis.  G. Valaika ketvirtadienį „Facebook“ grupėje Orai ir klimatas Lietuvoje atkreipė dėmesį, kad buvo užfiksuotas X1.1 stiprumo žybsnis. O kelios dienos po tokio reiškinio paprastai galima stebėti Šiaurės pašvaistę.

Trečiadienio dieną Kauno rajone pasirodė ypatinga forma ir išraiškingumu pasižymintis dangaus reiškinys. Tai – plunksniniai debesys, kurių pavadinimas tiesiogiai siejamas su jų išvaizda. Trečiadienį danguje pasirodė neįprastos formos debesys, kurie atrodė visai taip, kaip ir vadinasi – it danguje išmėtytos plunksnos.

Rugpjūčio 15 dieną, Žolinės rytą, Rokiškio rajone pasirodė neįprastas reginys – rūko lankas, dar kitaip žinomas kaip baltoji vaivorykštė. Tai baltos formos lankas, kuris savo forma primena vaivorykštę, tačiau nematyti vieno svarbaus elemento – vaivorykštei būdingų spalvų. Viena iš dangaus reiškinių stebėtojų užfiksavo šį reginį ir netruko pasidalinti nuotrauka su „Facebook“ grupės „Orų entuziastai“ mariais.

Pakėlus akis į dangų, galima išvysti pačius netikėčiausius reginius – vieną tokių rugpjūčio 8-ąją pavyko užfiksuoti panevėžietei. Danguje ji išvydo kvapą gniaužiantį vaizdą – debesų irizaciją. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ įspūdingais kadrais pasidalijusi moteris nurodė, kad šį reginį pavyko užfiksuoti Panevėžyje rugpjūčio 8-ąją, 20.25 val. Debesų irizacija – įspūdingas reginys Debesų irizacija – išties neįprastas reginys.

Naktį iš rugpjūčio 12 į 13-ąją prognozuojamas įspūdingas reiškinys – meteoritų lietus. Jį bus galima pamatyti ir Lietuvoje.  Kaip praneša „Orai ir klimatas Lietuvoje“, šiuo laiku sugrįžta astronominės naktys, kai dangus visiškai sutemsta. Tokiomis naktimis galima pamatyti įstabių reginių, vienas iš jų – krentančios žvaigždės. Jas bus galima užfiksuoti jau savaitgalį (rugpjūčio 10–11 d.), o intesyviausias jų kritimas numatomas kitos savaitės pradžioje.

Rugpjūčio mėnuo pasižymi ypatingų dangaus kūnų pasirodymo laiku. Dėl to tie, kurie naktimis pakelia akis į dangų, gali pamatyti stulbinančius vaizdus. Vieną iš tokių vaizdų, Paukščių taką, dangaus kūnų stebėtojui pavyko įamžinti Vilniaus rajone. Vyras pasidalijo įstabia nuotrauka su kitais dangaus kūnų stebėtojais ir sulaukė gausybės reakcijų.

Lietuvoje toliau tęsiasi magnetinė audra, o dangaus stebėtojams tai tikras džiaugsmas. Mat šiomis dienomis ir vėl buvo galima pamatyti Šiaurės pašvaistę.  Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį lietuviai užfiksavo danguje pasirodžiusią Aurora Borealis. Tiesa, šiuo metu fiksuojama vidutinio stiprumo geomagnetinė audra (G2), todėl pašvaistė nebuvo tokia ryški, kokia gegužės mėnesį. Tačiau fotografuojant su išlaikymu tikrai pavyko užfiksuoti mirgančias spalvas.

Trečiadienio vakarą Varėnoje moteriai pavyko užfiksuoti žadą atimantį saulėlydį. Tik pamačiusi jį moteris griebėsi filmavimo kameros ir suspėjo užfiksuoti gamtos grožį. Šiuo vaizdo įrašu ji pasidalijo su visais. Daugelis žino, kad vasariški saulėlydžiai gali būti ypatingo grožio. Tokį pavyko užfiksuoti ir Varėnoje. Parodė visiems Šiuo moters vaizdo įrašu socialinio tinklo „Facebook“ puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai.

Trečiadienio naktį lietuviai danguje išvydo neįprastą šviečiantį objektą. Kai kuriems gyventojams jis sukėlė klausimų: kas tai galėtų būti – kometa, raketa, o gal dar vienas įstabus meteorologinis reiškinys? Aiškėja, kad tai neseniai į kosmosą paleistos raketos „Ariane 6“ pėdsakas.  Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi nuotraukomis su neatpažintų švytinčiu objektu.

Sekmadienio vakarą dangus nušvito įspūdingomis spalvomis. Besileidžiant saulei mėlyname danguje suspindo rožinė spalva, kuri leido pasigrožėti nepaprastai žavingu vaizdu.  Šis vaizdas užfiksuotas Suvalkijoje, Kalvarijos savivaldybėje.  Pasidalijo įspūdingais kadrais Vakar savo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai pasidalijo įspūdingais kadrais iš sekmadienio vakaro. Tai – Suvalkijoje užfiksuotas vaizdas, pribloškiantis savo grožiu.

Vienas iš itin retai užfiksuojamų dangaus reiškinių yra raudonieji kaukai. Ilgą laiką apie šį reiškinį Lietuvoje netgi nebuvo žinoma. Šis reiškinys dažniausiai pasirodo vasarą, tačiau užfiksuoti jį yra be galo sunku, nes tam reikalingos išskirtinės atmosferos sąlygos bei itin geri gebėjimai naudotis fotoaparatu.  Nors šis reiškinys danguje vis pasitaiko, tačiau jį užfiksuoti pavyksta retam.

Gyventojai dalijasi įspūdingais vaizdais – pirmadienio vakarą įrvairiuose Lietuvos miestuose užfiksuota, kaip dangus liepsnote liepsnojo. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose – įspūdingas reginys. Pirmadienio vakarą dangus nusidažė ryškiai raudona spalva. „Vilkiautinis, Varėnos rajonas. 2024.07.01, 22.16 val.

Galvojant apie liepą, matyti iš karto du galimų įvykių sluoksniai. Pirmąjį įvykių sluoksnį lems Saulė, Venera ir Merkurijus, tai yra greitosios planetos. Jos lems buitinį įvykių sluoksnį. Antrąjį sluoksnį lems faktas, kad greičiau judantis Marsas pasivys ir pralenks gerokai lėčiau judantį Uraną. Ši pora lems įvykius arba sprendimus, kurie bus svarbūs šalims ir tautoms. Pradėkime nuo greitųjų planetų.

Po mažiau nei pusės dešimtmečio 305 metrų pločio asteroidas, pavadintas Egipto chaoso ir naikinimo dievo Apofiso vardu, praskries 48 300 km atstumu nuo Žemės. Mokslininkai neketina praleisti veltui reto tokio dydžio kosminės uolienos prasilenkimo. Tai labai retas įvykis. Pasižymėkite savo kalendoriuose 2029 m. balandžio 13 d., kai asteroidas „Apofis“ (oficialus pavadinimas „Apofis 99942“) praskries pro Žemę vos 48 300 km atstumu.

Šį savaitgalį Klaipėdoje užfiksuotas neeilinio išskritinumo dangus. Kuomet visoje Lietuvoje kepino karštis, Klaipėdoje buvo įamžintas apsiniaukęs ir bauginantis dangus.  Nuotraukose pasirodė gamtos didybė.  Pasidalijo kadrais Vakar, birželio 30 dieną, Klaipėdoje buvo užfiksuotas tamsiais debesimis pasipuošęs dangus. Šie kadrai buvo paviešinti „Klaipėdos paplūdimių“ „Facebook“ puslapyje apie 23 valandą nakties, kuomet danguje pasirodė tamsūs debesys.

Trečiadienį danguje buvo galima užfiksuoti banguotuosius debesis. Jie išsiskiria iš kitų savo bangas primenančia forma ir nusidriekia eilėmis danguje. Dėl savo išskirtinės išvaizdos apie šiuos debesis sukurta ne viena sąmokslo teorija. Išskirtiniai debesys buvo užfiksuoti trečiadienio dieną Kauno rajone. Papasakojo apie debesis Savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai pasidalijo banguotųjų debesų kadru.

Gegužės 12 d. Kauno rajone, Zapyškyje, danguje užfiksuotas įspūdingas vaizdas – vagas primenantys debesys. Debesų nuotrauka „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ pasidalijo Ilona Kazlauskaitė. Nors kai kurie gali pagalvoti, kad žymės danguje yra lėktuvų palikti pėdsakai, puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ moderatorius, meteorologas Gytis Valaika skuba paaiškinti, kad tai – undulatus, arba banguotieji debesys. Beje, juos trečiadienio vakarą buvo galima pamatyti ne tik Zapyškyje.

Birželio 9 dieną socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ Monika Tiškutė pasidalino įspūdinga, Radviliškio rajone užfiksuota dangaus nuotrauka. „Šiandienos rytas 6.30 val. prasidėjo nuo tokių vaizdų“, – pasidalintame įraše rašė moteris.

Daugelis mano, kad vaivorykštė yra puslankio formos, tačiau tai nėra tiesa. Gamtos reiškinių žinovai pasidalijo įdomiu faktu ir paaiškino, kad iš tiesų nuo žemės paviršiaus yra matoma tik pusė įspūdingo reiškinio.  Apie šį reiškinį žino ne visi, tad žinovai paaiškino, kodėl matome tik pusę vaivorykštės.

Birželio 7 dieną socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ Deividas Kairys pasidalino žmogaus akiai kasdien nematomu, Kauno rajone užfiksuotu dangaus kadru. „Asperitas pasirodė“, – pasidalintame įraše rašė vyras. Parodė debesis Šis įrašas buvo patalpintas į „Facebook“ grupė „Orų entuziastai“. Grupėje taip pat buvo paaiškinta, kas tai per reiškinys ir kur jis dažniausiai pasirodo.

Birželio 5 d. Lietuvoje buvo galima pamatyti gana retą reiškinį – rūko lanką, dar vadinamą baltąja vaivorykšte. Meteorologas Gytis Valaika paaiškino, kaip susidaro šis gamtos reiškinys. Rūko lanko vaizdais „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ dalijosi gyventojai. Kaip matyti įrašuose, šis reiškinys buvo gerai matomas Mažeikių rajone. „Rūko lankas – reiškinys, giminingas vaivorykštei.

Birželio 3 dieną socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ Elvyra Sabalytė pasidalino įspūdinga, Utenos rajone užfiksuota dangaus nuotrauka. „Važiavau prie ežero palydėti saulės, bet pusiaukelėje netekau amo...“, – pasidalintame įraše pasakojo moteris.

Gegužės 29 dieną socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ Raimonda Narijauskaitė pasidalino įspūdinga Suvalkijoje užfiksuota dangaus nuotrauka. „Praslinko ir per Suvalkijos lygumas, su kiek daugiau nei 5 lašais“, – socialinio tinklo „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje rašė Raimonda Narijauskaitė. Artėjančių dienų orų prognozė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai pateikia savaitgalio prognozę: Penktadienio naktį kai kur trumpas lietus, perkūnija.

Gegužės 29-osios naktį ilgiau nemiegoję ir akis į dangų pakėlę lietuviai galėjo išvysti neįprastą vaizdą – keistą švytėjimą danguje. Nors tai ir gali priminti kokį paranormalų reiškinį, vis tik, yra paprastas paaiškinimas, kas tai. Gamtos reiškinių stebėtojus socialiniuose tinkluose vienijančioje grupėje „Orų entuziastai“ pasidalinta gegužės 29-ąją, 02.41 val. Utenoje užfiksuota keisto šviesulio danguje nuotrauka.

Savaitgalį Ispanijos ir Portugalijos dangų nušvietė akinantis kometos fragmentas, kuris astronomams padovanojo retą reginį. Socialinės žiniasklaidos vartotojai dalinosi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas neįtikėtinas vaizdas, matomas naktiniame danguje virš Ispanijos ir Portugalijos. Dangaus objektui skrendant virš galvų, maždaug septynias sekundes buvo galima pamatyti nuostabią neoninę mėlyną šviesą, sklindančią per visą atmosferą.

Vakar, gegužės 19 dieną, Kėdainių rajone užfiksuotas ypatingas gamtos reiškinys. Tai – neįprastos formos debesys, kurių nuotraukos paplito socialiniame tinkle „Facebook“.  Dėl šių nuotraukų buvo spėliojama, kas tai per debesys. Visgi, vėliau paaiškėjo atsakymas.

Vakar, gegužės 20 dieną, buvo užfiksuotas nepaprasto grožio dangus. Šioje nuotraukoje įamžinta neįprasta vaivorykštė, kuri tarsi padalino dangų į dvi spalvines dalis.  Moteris pasidalijo nuotrauka, kuri padaryta Rietave.  Parodė visiems  Socialinio tinklo „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje moteris pasidalijo šia nuotrauka. Ji teigė, kad tokį vaizdą mato pirmą kartą gyvenime.

Daugybėje pasaulio šalių, net ir Lietuvoje, paprasti žmonės ir profesionalūs fotografai dalinosi Šiaurės pašvaistės vaizdais, kai ji matėsi taip, kaip nesimatė  20 metų. Nuostabaus gamtos reiškinio vaizdai tiesiog užbūrė, o mokslininkai paaiškino, kodėl dangus staiga tapo toks įvairiaspalvis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Pirmą kartą per 20 metų pamatyti Šiaurės pašvaistę ir ja pasigrožėti galėjo ne tik šiaurinių šalių gyventojai.

Vasarą, tikėtina, matysime ne vieną ypatingą reiškinį. Danguje vykstantys procesai rodo, kad po kelių savaičių galime išvysti dar daugiau šiaurinių pašvaisčių, taip pat vadinamųjų sidabriškųjų debesų. Jei pasiseks užfiksuoti abu vienu metu, tai bus pirmoji tokia naktis per devynerius metus. Praėjusią parą užfiksuotas itin galingas 25-ojo Saulės ciklo žybsnis, kurio didžiausia reikšmė buvo pasiekusi net X8.8 klasę.

„Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, jog artimiausiomis savaitėmis (labiau tikėtina birželį-liepą) Lietuvoje bus galima užfiksuoti itin retą reiškinį. „OSWIN-VHF radaras šiandien aptiko pirmuosius sidabriškųjų debesų signalus mezosferos viršutinėje dalyje (t. y. atmosferos sluoksnis ~82-84 km aukštyje). Su pačiomis šviesiausiomis naktimis pamažu prasideda sidabrų debesų (NLC) sezonas. Lietuvoje išvysti NLC (birželį-liepą) nėra retas reiškinys.