Išskirtiniai debesys buvo užfiksuoti trečiadienio dieną Kauno rajone.
Papasakojo apie debesis
Savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai pasidalijo banguotųjų debesų kadru. Jie taip pat paaiškino, kaip atsiranda šie debesys ir kodėl jų forma išskirtinė.
„Debesys apie kuriuos sąmokslo teorijų skleidėjai, turbūt, daugiausia prisigalvoja būtų ir nebūtų dalykų (cheminiai, pavojingi, lėktuvų pripurkšti, haarpo pašiaušti, 5G bangų poveikis ir t.t. ir pan.). Kartais man atrodo, kad kai kurie žmonės visą gyvenimą kažkokiam rūsyje pragyveno ir tik pastaruosius keletą metų dangų pradėjo dažniau matyti.
Tai – undulatus arba banguotieji debesys (yra daug šio debesų porūšio variacijų). Debesis trečiadienio vakarą galėjo pamatyti ne vienas Lietuvos gyventojas. Juos sukelia atmosferoje vykstantis oro bangavimas dėl nevienodo oro sluoksnių judėjimo. Kai kuriuos nustebina paprastas faktas, jog atmosfera visai kaip vanduo irgi banguoja, tik dažniausiai to oro srovių bangavimo plika akimi mums nesimato (nes bangos paprasčiausiai nesuformuoja debesų, nors skrisdami lėktuvai nedidelį kratymą gali pajausti).
Na o kaip sako sudėtingiau skambinti meteorologinė teorija, tai yra debesų porūšis, kuriame aiškiai matomos pailgos lygiagrečios bangos, sudarytos iš susijungusių ar atsiskyrusių, bet į vieną gretą išsirikiavusių elementų (vandens lašelių arba ledo kristalų). Toks debesų pobūdis glaudžiai siejasi su gravitacinėmis (Kelvino) bangomis ore, susidarančiomis dėl temperatūros (tankio) bei vėjo greičio skirtumų dviejuose pastoviuose oro srautuose. Debesų elementų linijos orientuotos statmenai vėjo krypčiai, o debesys dažniausiai susidaro prie inversinio sluoksnio ribos (t.y. ten ribos kur temperatūra su aukščiau didėja)“, – įrašu daijosi jie.
