„Ką tik, Petrašiūnai. Gal kiek keista ir neįprasta sakyčiau“, – trečiadienį apie 10 val. ryto užfiksuotais vaizdais dalijosi skaitytojas.
Danguje užfiksuotą reiškinį trečiadienį naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ įvardijo apie orus ir klimatą visiems suprantama kalba rašantis meteorologas Gytis Valaika.
„Saulės šunys + zenitinis liestinis lankas. Saulės halas. Ganėtinai dažnas optinis atmosferos reiškinys“, – teigė meteorologas.
Priskaičiuojama 50 skirtingų halo formų
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistų, optinis reiškinys – Saulės halas – Lietuvoje pasirodo bent keliasdešimt dienų per metus. Skirtingų halo formų priskaičiuojama net apie 50, tačiau dažniausiai užfiksuojami ratilai aplink Saulę, Saulės stulpas, parheliai (saulės šunys, saulabroliai arba netikros saulės), o kiek rečiau – įvairūs lankai (kai kurie juos sumaišo su vaivorykšte).
Zenitinis liestinis lankas – tai tiesiai virš galvos, beveik zenite esantis, ryškus spalvingas puslankis, išlinkęs į priešingą nuo Saulės pusę.
Anot specialistų, įspūdį sustiprina dar ir tai, kad regimasis debesų sluoksnio storis zenite yra mažiausias, tad atrodo lyg zenitinis lankas švytėtų giedrame danguje.
Zenitinį lanką, kaip ir Saulės šunis – parhelius (netikras Saules), sudaro tos pačios horizontaliai orientuotos ledo kristalų plokštelės, tačiau šiuo atveju šviesą laužia stačiakampė jų briauna. Zenitinis liestinis lankas pasirodo Saulei esant ne aukščiau kaip 32 laipsniai virš horizonto.
