„Vidutinis skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamo valandinio atlygio yra laikomas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas atspindi tebevykstančią diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje, kurios labiausiai sunkina moterų padėtį.
Šio reiškinio priežastys yra įvairios ir glaudžiai susijusios. Norėdami suprasti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo priežastis ir sužinoti daugiau apie ES darbą, sprendžiant šią problemą, apsilankykite šiuose puslapiuose.“ – Europos Komisija.
Kodėl? Kokios priežastys?
Europos vidutinių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų žemėlapis 2007
Paspaudus ant žemėlapio galima jį padidinti.
Darbo užmokesčio žemėlapis (nuotr. Balsas.lt)
Pradėti ieškoti priežasčių, mūsų manymu, reikėtų nuo tradicijų ir stereotipų. Segregacija dažnai siejama su tradicijomis ir stereotipais. Kartais tai atspindi asmenines nuostatas, bet tradicijos ir stereotipai gali turėti įtakos, pavyzdžiui, merginoms ir moterims renkantis mokymosi kryptis ir atitinkamai profesinę karjerą.
Nors 55 proc. universitetų absolventų yra moterys. Jos sudaro mažumą tokiose srityse kaip matematika, informatika ir inžinerija. Iš 1000 20–29 metų amžiaus moterų tik 8,4 baigia matematikos, tiksliųjų mokslų ir technologijų studijas lyginant su 17,6 vyrų.Dėl šių tradicijų ir stereotipų tikimasi, kad moterys sutrumpins savo darbo laiką arba išeis iš darbo rinkos norėdamos gimdyti vaikus ar rūpintis pagyvenusiais žmonėmis.
Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas – tai dar viena problema, skatinanti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Moterys susiduria su didesniais sunkumais nei vyrai, kai tenka derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Šeimos ir priežiūros pareigomis vis dar dalijamasi ne po lygiai. Nesavarankiškų šeimos narių priežiūros užduotis dažniausiai tenka moterims. Gerokai daugiau moterų nei vyrų nusprendžia imti vaiko priežiūros atostogas. Tai, kaip ir vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros vietų trūkumas, reiškia, kad moterys dažnai yra verčiamos pasitraukti iš darbo rinkos: išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumo lygis siekia tik 62,4 proc., o išlaikomų vaikų turinčių vyrų – 91,4 proc.
Darbas ne visą darbo dieną gali būti ir asmeninis pasirinkimas, bet moterys taip dažniausiai dirba tam, kad galėtų suderinti darbą ir pareigas šeimai. Darbo užmokesčio skirtumas matosi ir pažvelgus į visą ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų valandinį atlyginimą.
Europoje ne visą darbo dieną dirba daugiau nei trečdalis moterų ir tik 8 proc. vyrų. Daugiau nei trys ketvirtadaliai visų ne visą darbo dieną dirbančių asmenų yra moterys.Todėl moterys dažniau laikinai nutraukia karjerą arba dirba mažiau valandų nei vyrai. Tai gali pakenkti jų karjerai ir aukštesnių pareigų skyrimo galimybėms. Tai taip pat reiškia mažiau pelningą karjerą.
Europa lieka Europa! Kokia situacija Lietuvoje?
2010 metais užmokesčio atotrūkis pagal lytį Lietuvoje buvo 14,6 %. Taip pat kaip Europoje, Lietuvoje moterų atlyginimai (paėmus vidurkį) yra mažesni nei vyrų. Kaip jau ir minėjome, tam yra įvairių priežasčių. Viena iš tariamų priežasčių – tai „problema“, kad netgi 68 procentai vadovų Lietuvoje – vyrai. Teigiama, kad vyrai vadovai yra labiau linkę atiduoti vadovaujamas pareigas vyrams, dėl to moterys lieka „nuošalėje“.
Vadovų pasiskirstymas pagal lytį (nuotr. Balsas.lt)
Nepakankamas moterų darbo vertinimas. Moterys dažniau uždirba mažiau nei vyrai už tokios pat vertės darbus. Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kaip vertinama moterų kompetencija lyginant su vyrais. Darbai, kuriems reikia panašių įgūdžių, kvalifikacijų ar patirties, paprastai būna prasčiau apmokami ir nepakankamai įvertinami, jei juose dominuoja moterys, o ne vyrai.
Pavyzdžiui, kasininkės prekybos tinkluose (daugiausiai moterys) paprastai uždirba mažiau nei darbuotojai (daugiausiai vyrai), kraunantys prekes į lentynas ir atliekantys kitus daugiau fizinės jėgos reikalaujančius darbus. Be to, našumo vertinimas, o tuo pačiu ir darbo užmokesčio dydis bei karjeros galimybės taip pat gali būti iškreipiami vyrų naudai. Pavyzdžiui, jei moterys ir vyrai yra vienodai geros kvalifikacijos, daugiau vertės gali būti skiriama atsakomybei už kapitalą nei atsakomybei už žmones.
