Po praeitą savaitę atliktos kojos operacijos Marijus Mikutavičius tikisi ir vėl žaisti futbolą. Nes, anot populiaraus dainininko ir televizijos laidų vedėjo, be sporto vyrai darosi niekam tikę.
Reabilitacijai po operacijos laiko nėra – ramentu besiramsčiuojantis M.Mikutavičius ruošis tikro garso koncertui, kuris balandžio 29 d. vyks Vilniuje, „Forum Palace“ įsikūrusiame „Balsas.Lt“ klube. Publikai amžinai jaunas ir šmaikštaujantis Marijonas pasirodys atšventęs 38-ajį gimtadienį.
Balandžio 19 dieną – jūsų gimtadienis. Kaip švęsite?
Gimtadienius švęsdavau tik vaikystėje, nes tada viską sureguliuodavo tėvai. Aš pats tingiu juos organizuoti, tad dažniausiai gimtadieniai nėra kažkuo ypatingi. Nuo kitų ta diena skiriasi tik tuo, kad draugai skambina pasveikinti. Su turinčiais laiko susitinkame, pasijuokiame ir prisimerkę pamąstome rūkydami.
Už kokius praeitų metų darbus ar poelgius parašytumėte sau pliusą?
Neturiu supratimo. Per praėjusius metus nenuveikiau nieko, kuo galėčiau didžiuotis. Aš mieliau dėliočiau minusus.
Kokias dovanas patinka gauti? Kaip dovanojate pats?
Banalu, bet geriausia, kai kas nors tave priglaudžia prie krūtinės ir pasako, jog tebesi svarbus ir reikalingas. Aš jau seniai nebesidžiaugiu daiktais, tad esu ir žioplas dovanotojas, nes nežinau jų vertės.
Kas nutiko jūsų kojai?
Žaisdamas futbolą tiesiog nusitraukiau kelio raiščius. Tikiuosi, po operacijos dar žaisiu. Vyrai ir šiaip darosi lepūs, o be sporto mes apskritai tampame niekam tikę.
Kaip jautėtės ligoninėje? Ar tokioje aplinkoje kyla minčių apie mirtį?
Aš juk ne širdies donoro laukiau! (Juokiasi.) Man tik operavo prakeiktą koją. O apie mirtį aš galvoju kitą dieną po Naujųjų metų. Gulint ligoninėje man kur kas įdomiau, kokia košė bus vakarienei – grikių ar manų. (Šypsosi.)
Kaip įsivaizduojate savo laidotuves?
Virš kapinių skraidys sraigtasparnis ir mėtys nemokamus kvietimus į „Baltijos“ cirką. Merginos husarų uniformomis prie duobės pūs dūdas. Žilagalvis senelis suklupęs šviežiame smėlyje reikalaus, kad grąžinčiau pinigus už nesėkmingą loterijos bilietą.
Kaip sergate? Ir karščiuodamas einate į darbą ar, pasigavęs slogą, norite slaugymo?
Net jei būčiau visiškas skystalas, vis tiek meluočiau, kad einu į darbą turėdamas keturiasdešimt du laipsnius temperatūros ir klejodamas. Bet šiaip tokiuose darbuose kaip mano nesergama. Jeigu kur nors esi nepakeičiamas, turi ten būti bet kokiu atveju.
Artėjate prie keturiasdešimties. Kaip manote, laikas juda mūsų naudai ar nenaudai?
Aš galiu skiesti čia valandas apie brandą, neva ateinančią išmintį, patirtį ir kaip tai gražu. Bet pasakysiu sąžiningai – velniop visa tai! Jaunystė nebūtų tiek garbinama ir apdainuota, jeigu ji nebūtų to verta.
Esate sakęs, kad ketinate rašyti knygą, tik pradžios neturite... Gal dabar jau žinote, kaip pradėsite?
Taip. Žinau, kad pradėčiau rašyti didžiąja raide. (Šypsosi.)
Minėjote, kad buitis jus pjauna. Gal jau prisijaukinote ją?
Mano galva, šiuolaikinis žmogus apskritai per daug dėmesio skiria buičiai. Pažiūrėkite, kokios reklamos dominuoja. Tos, kurios susijusios su kažkokia namų apyvoka. Atrodo, kad dabar mes tik krapštomės prie skalbimo mašinų, pjaustome iš morkų žvaigždutes kažkokiais figūriniais peiliais, išsišiepę skalaujame stiklines ir gelbėjame unitazus nuo bakterijų. Kas yra?
Juk tikroji žmonija skrenda į marsus ir susidėvėjusius sąnarius keičia metaliniais, kol mes čia atliekame kažkokius čiabuvių papročius savo ūkeliuose. Taip. Buitinių rūpesčių neišvengsi, tiesiog sukandęs dantis bandau juos atlikti kuo greičiau ir pamiršti.
Ar esate patriotas? Ką jums reiškia ši sąvoka?
Manau, žmonės turi turėti principus, įsitikinimus, vertybes, kurias gina ir kurios jiems padeda formuotis kaip asmenybėms. Patriotizmas – viena iš tokių vertybių. Niekas negali teigti, kad ji absoliuti ir priimtina ar būtina visiems, bet mano auklėjime ji buvo ir liko. Tik liūdna, kad tokias patrauklias sąvokas neretai pasisavina ir sugniuždo visokie pašlemėkai, naudodami jas savais tikslais.
Sykį skėlėte kalambūrą, kad į alaus bokalą nespjaunate, nes dar teks iš jo gerti. Ar kada susimąstėte, kad gal to alkoholio gyvenime per daug?
Aš nelabai žinau, kiek jo iš viso gyvenime turi būti. Bet kuriuo atveju mano pasaulyje teisingas girtuoklis užima kur kas aukštesnę vietą nei melagis ar visiems malonus vagis.
Vedate laidą „Humoro klubas“. Kokie lietuviško humoro ypatumai?
Lietuvių humoras dažnai piktas. Mums kažkaip nevalingai taip išeina, kad juokinga tada, kai ant ko nors gerai užvažiuojame. Čia didžiausia tokio humoro bėda.
Papasakokite apie balandžio 29 d. numatomą jūsų koncertą.
Kilo mintis išeiti į kiek platesnę erdvę su daugiau įvykių, taigi pasikviečiau Samą, ŽAS, Aistę Smilgevičiūtę, Mantą ir ketiname gerai pasiautėti.
Kodėl pasirinkote būtent šiuos atlikėjus?
Koncerto svečiai yra tie, su kuriais esu gerai pažįstamas ir malonu būti kartu. Ką ten atliksime, dar galvoju. Dabar atsidūriau ligoninėje, tai lyg ir turiu tam laiko, bet čia jie leidžia tokius vaistus, kad labiau norisi sapnuoti, nei strateguoti, bet balandžio pradžioje stosiuosi ant kojų ir pradėsim dirbti.
Elena NIKONOVAITĖ
