Mados renginiai – tarptautiniam bendradarbiavimui atvira sritis. Jaunosios kartos dizainerių iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) kolekcijos, iš viso – 16-a, festivaliui atrinktos seniai, tačiau Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos IKRA komandos antrą kartą organizuojamu renginiu, kuris gegužės 18-ąją vyks „Švyturio menų doke“, susidomėjusių drabužių bei aksesuarų kūrėjų laiškai tebeplaukia.
Kasdienybėje mada yra spalvotos prekybos centrų reklamos, primenančios apie reguliarią tinklinių parduotuvių asortimento kaitą, tačiau dizainerių kolekcijos dažnusyk su juo turi nedaug bendro – jos atspindi individualų kūrėjų požiūrį, akcentuoja renginio prodiuserė.
– Be ambicingų ir aktyvių lietuvių Evos Baliul, Kristinos Valančiūtės, Tomo Baranausko ir kitų, festivalyje kolekcijas pristatys ir užsienio kūrėjai: švedės Karin Giljė ir Emma Pettersson, estė Liisa Soolepp, rusai Dmitrijus Kudriavcevas ir Marija Suchomlina. Kas įstrigo, bendraujant su kolegomis iš kitų šalių ir nagrinėjant jų kolekcijas?
– Mane ypač žavi kūrėjų dėmesys vietinei istorinei tradicijai, stilingumui bendrąja prasme. Štai švedžių duetas savo kūrybinį braižą sieja su įvairiaspalviais verpalais – melanžu, kurį dažniausiai renkasi pilką. Dizainerės nė kiek nesibaimina klišės, neva tai – nuobodi spalva, ir tai įrodo savo kuriamų drabužių įvairove. Viešnia iš Estijos kuria jaukius megztus drabužius, skoningai atspindinčius jos šalies kultūrą. Kaliningradietė aksesuarų kūrėja Marija Suchomlina iš užmaršties prikėle istorinį rusių moterų galvos apdangalą – kokošniką, kuris, anot jos, populiariojoje kultūroje buvo neatpažįstamai sudarkytas. Kartu dizainerė noriai eksperimentuoja su oda, metalu ir kuria futuristinius aprangos priedus.
– Kokiais kriterijais vadovavotės rinkdamasi kolekcijas?
– IKRA MADA istorija prasidėjo pernai ir jau tuomet sulaukta didelio dizainerių susidomėjimo. Pati jaučiuosi labiau menininkė, tikriausiai todėl daikto praktiškumas man nėra pagrindinis prioritetas. Siekiu žvelgti plačiau ir įtraukti į programą kūrėjus, prabylančius kuo įvairesnėmis išraiškos priemonėmis. Gatvės mada ir grynasis menas nuolat maitina vienas kitą. Stebėti šį vyksmą – įtraukiantis žaidimas. Žaidimas yra ir mados pristatymas – man labai patinka meno performansų elementai, kurių žadame ir šiemet.
– Kaip susiejote savo veiklą su mados renginiais?
– Mama nuo vaikystės formavo įasmenintą skonį, mokė nebijoti išskirtinumo. Ji siūdindavo mudviem su seserimi drabužius, kokių neturėjo niekas kitas. Pirmuosius mados renginius organizuodavau mokykloje gimtajame Joniškyje – aprengdavau klasės draugus iš namų atsineštais įdomiais drabužiais, sudarydavome „kolekciją“ ir pristatydavome per mokyklos koncertą... Studijuodama menus Šiaulių universitete visuomet dalyvaudavau šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ madų šou „Virus Mada“. Susiklostė taip, kad po studijų pati pradėjau dirbti jį rengiančioje Šiaulių dailės galerijoje ir tapau viena iš organizatorių. Taip pat kūriau ir pati, su kolege atidarėme odos dizaino studiją, konceptualias kolekcijas pristatėme Kaune, Vilniuje, Didžiojoje Britanijoje. Asmenine kulminacija tapo dalyvavimas „Mados infekcijoje“ Vilniuje. Tad pernai įsikūrus Klaipėdoje ilgai svarstyti, kuo užsiimti, neteko. Laimingas atsitiktinumas suvedė su būsimąja Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos IKRA komanda. Šitaip sumanymas pajudėjo įgyvendinimo link.
– Kuo prasideda naujas mados festivalis?
– Per septynerių metų patirtį šioje srityje yra susiformavęs pažinčių tinklas. Jis labai pagelbėja kviečiantis dalyvius, buriant įvairių sričių profesionalus. Drauge skatiname renginyje dalyvauti ir klaipėdiečius. Ne paslaptis, kad uostamiestyje mados dizaino srityje pluša vienetai, tad mėginame augintis jaunimą, kuris domisi šia sritimi. Man susidarė įspūdis, kad žmonių norą kurti slopina galimybių prisistatyti viešai stoka. Taigi Klaipėdoje mados renginiui buvo uždegta žalia šviesa. Kiekvienas didesnis šalies miestas turi savo mados renginį, o visus juos vainikuoja „Mados infekcija“. Kalbėti apie konkurenciją nėra reikalo – reikia skatinti savitumą. Orientuojuosi į tai, kad IKRA MADA savo stiliumi turi būti kitokia.
– Šiųmetinio renginio partneriu tapęs Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje paskatino partnerystę su Skandinavijos šalimis bei Kaliningrado kūrybinių industrijų atstovais ne tik festivalio metu, bet ir ruošiantis jam. Kuo nudžiugino šis bendradarbiavimas?
– Pirmiausia jis leido įgyvendinti IKRA MADA kaip Baltijos šalių mados festivalio užmojį. Sukvietę lietuvius ir svečius iš Rusijos į bendras kūrybines dirbtuves, daug laiko praleidome kartu, dalijomės patirtimi ir tiesiog susibičiuliavome. Man atrodo, kad gyvenime viskas vyksta per bendravimą, per asmeniškumą, kurio nereikia bijoti. Dažnai daug vaisingesnis yra ne tos pačios srities specialistų susitelkimas vienam tikslui, o skirtingos patirteis bendraminčių veikla, įgaunanti netikėtų formų ir džiuginanti rezultatais.
