Rytų medicinos propaguotojai skelbia, kad žmogų pirmiausia gydo žodis, vėliau žolė ir tik galiausiai – skalpelis. Tačiau šiuolaikiniam žmogui sunku suvokti, kad prisilietimas ir geras žodis gali daugiau nei vaistai.
Gydytojai gesina gaisrus
„Užuot vaikščioję iš vieno gydytojo pas kitą ir saujomis gėrę vaistus, turėtume suprasti, kad pagrindinis gydytojas slypi mumyse. Reikia gydyti ne ligą, o žmogaus gyvenimą“, – sako žinomas liaudies medicinos ekspertas, vaistininkas ir žolių žinovas Virgilijus Skirkevičius. Žolininkas siekia paskatinti žmones pažvelgti į atsiradusių ligų priežastis, permąstyti savo pasaulėžiūrą ir gyvenimo būdą. Visos ligos yra nuo baimės, pykčio ir pavydo. Tai viena pagrindinių Rytų medicinos nuostatų. Vakarų visuomenėse pasikliaujama šiuolaikine medicina. Dabartinis žmogus iš medicinos laukia greito stebuklo, todėl visagaliais laiko tabletę ir skalpelį. „Šiuolaikinėje visuomenėje galioja šūkis „Čia ir dabar“, todėl norime greitai pasveikti. Atiduodame savo kūną gydytojams ir laukiame stebuklo. Bet gydytojai tik gesina gaisrus, o ne gydo žmones. Ir dėl to neturėtume pykti ant jų, nes gydymas susijęs su žmogumi, jo gyvenimu ir elgesiu“, – susitikimuose dažnai kartoja V.Skirkevičius. Anot žolių žinovo, vaistai tik slopina ligos simptomus, bet iš esmės nepagydo. Tačiau skubantis žmogus dažniausiai negalvoja apie ateitį, tam neranda ir laiko. Gydyti žmogų, o ne ligą nepasirengę ir mūsų medikai. „Argi būtų patenkintas ligonis, dėl skaudančių sąnarių atėjęs pas gydytoją, jei šis, užuot skyręs vaistų, pasiūlytų keisti mąstymą, mitybą, daryti klizmas ar gerti laisvinamuosius? O pagal senąją kinų mediciną artritas – storojo žarnyno liga. Todėl pirmiausia reikia sutvarkyti virškinimą, kad maistas žarnyne nepūtų ir susidarę nuodai nepradėtų kauptis sąnariuose“, – aiškino liaudies medicinos ekspertas.
Galvoje ir skrandyje – chaosas
Pasak vaistininko, krizinėse situacijose šiuolaikinė medicina nepakeičiama, tačiau susirgęs žmogus turi ieškoti ligos priežasčių ir nepasikliauti vien vaistais. Cheminiai preparatai yra kaip kyšis muitininkui, kad šis nekeltų panikos. „Štai depresija – kepenų liga, migrena, psoriazė – taip pat. Tad ar galima šias ligas įveikti tik tabletėmis arba tepalais? Teko matyti, kaip Vokietijos klinikoje nuo depresijos pagydyta moteris, likus kelioms dienos iki išvykimo namo, vėl atkrito. Priežastis paprasta – jai reikėjo grįžti į savo gyvenimą, kuris ir sukėlė tą ligą. Nepakeitus gyvenimo, mąstymo, sunku pasveikti“, – tvirtino V.Skirkevičius. Vienas iš rodiklių, kad žmogaus organizmas kenčia, yra aukštas kraujo spaudimas, kurį taip pat daugelis linkę gydyti vaistais. „Kai kyla pavojus gyvybei, vaistų reikia. Bet vėliau taip gydytis negalima. Reikia ieškoti priežasties, dėl ko organizmas šaukia ir kelia spaudimą“, – teigė žolininkas. Statistika rodo, kad Lietuvoje daugiausia mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O tibetiečiai sako, jog širdies ligų nėra. „Širdis derina galvos ir pilvo veiklą. Jei galvoje sukasi įtemptos mintys, širdis ir plaučiai dirba taip, kad nesutriktų virškinimas. O jei valgome bet kaip ir bet ką, širdis ir plaučiai deda pastangas, kad galva būtų švari ir žmogus galėtų mąstyti. O kas atsitinka, kai ir galvoje, ir skrandyje yra chaosas?“ – kitaip pažvelgti į vieną dažnesnių negalavimų ragina vaistininkas. V.Skirkevičius tvirtino dažnai girdintis, kaip neteisingai elgiasi onkologiniai ligoniai, atlaikę operacijas, švitinimus, chemoterapijas. „Jie vėl pradeda save žudyti – gerti rupūžių, gyvačių, ūsų antpilus. Šiuolaikinė medicina turi visas galimybes sunaikinti piktybinį auglį, bet negeba sustiprinti žmogaus, kad jo organizmas pats pradėtų kovoti su liga. Todėl reikia vartoti augalus, kurie stiprina. Vienas tokių – gudobelė. Tokiems ligoniams yra daug tinkamų augalų, turinčių flavonoidų“, – aiškino liaudies medicinos žinovas.
Nemoka nukirpti bambagyslės
„Vaiko, kuriam krypsta stuburas, vystosi skoliozė, motina klausia, kokiomis žolėmis jį gydyti. Patariu jai sugrįžti iš Anglijos, nes vaikui reikia ne vaistų, o motinos šilumos. Stuburą kraipo baimė. Pamiršta esminė tiesa, kad vaiką, ypač iki 7 metų, gydo ne gydytojas ar vaistininkas, o pirmiausia motina“, – apgailestavo liaudies medicinos žinovas. Anot V.Skirkevičiaus, amžiaus tarpsnyje nuo 7 iki 14 metų svarbu išmokyti vaiką taisyklingai kvėpuoti – įkvėpti ir atsipalaiduoti, pajusti gamtos ciklus, gyvenimo ritmą. Tai didina atsparumą, padeda įveikti gyvenimo negandas, stresą. O išmokus nugalėti stresą, stiprinama imuninė sistema. Tarpsnyje nuo 14 iki 21 metų labai svarbu vaiką dvasiškai paleisti, kad pradėtų formuotis jo asmenybė, dvasinis stuburas. To nepadarius, žmogus liks su bambagysle, jam bus sunku gyventi, kovoti su ligomis. „O ką daro tėvai? Nori vaikus laikyti, bijo, kad jiems kas nors atsitiks. Jokiais būdais negalima vaikų pririšti, kontroliuoti. Tėvai tik turėtų leisti suprasti, kad vaikai visada mylimi ir laukiami namuose. Kitaip nesusiformuos dvasinis žmogaus stuburas ir visą gyvenimą jis ieškos kokių nors atramų, nes negalės pasitikėti savo jėgomis“, – teigė V.Skirkevičius. Žmogaus aukso amžius – nuo 21 iki 42 metų. Tuo metu jis gali kaupti materialines vertybes, o šiam laikotarpiui pasibaigus, pirmenybė turėtų tekti dvasiniams dalykams, kad dvasinis stuburas galėtų palaikyti fi zinį. „Mes visą gyvenimą turime išlikti stovintys, kalbantys ir mąstantys. Iki mirties turime išlaikyti tiesų stuburą ir aiškų mąstymą. Per greitai nurašome vyresnio amžiaus žmones, kurie turėtų dalytis išmintimi. Juk siela nesensta, tik kūnas“, – Rytų filosofijos išmintimi remiasi žolininkas.
