Baltijos šalyse kovo mėnesį buvo atliktas vartotojų tyrimas apie gyventojų mitybos bei sveikos gyvensenos įpročius. Jis parodė, kad lietuviai mažai sportuoja, o organizmo būklę gerina mieliau rinkdamiesi maisto papildus, nei valgydami sveiką bei funkcinį maistą.
Tuo tarpu situacija Latvijoje ir Estijoje yra priešinga - į sveiką gyvenseną čia žiūrima rimčiau.
Tyrimas parodė, kad vitaminus ir maisto papildus vartoja beveik pusė lietuvių (44 proc.), tuo tarpu estų bei latvių - tik apie ketvirtadalis (atitinkamai 23 proc. ir 28 proc.). Kitų Baltijos šalių gyventojai organizmo stiprinimui verčiau renkasi ne piliules, bet sveiką mitybą. Lietuvoje sveikai maitinasi 27 proc. gyventojų, kaimyninėje Latvijoje – 40 proc., Estijoje – net pusė apklaustųjų. Estų sveiko gyvenimo įpročiai yra geriausi iš visų Baltijos šalių – pusė jų sveikai maitinasi, o trečdalis nuolat sportuoja. Tuo tarpu lietuvių nuolat sportuojančių – tik ketvirtadalis.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik pusė lietuvių (46 proc.) niekada nevartoja funkcinio maisto, trečdalis jį perka tik retkarčiais. Tuo tarpu skaičiai Latvijoje yra geresni – ten funkcinio maisto niekada nevartoja apie 30 proc. gyventojų, o bent kartais jį nusiperka apie 70 proc. respondentų. Estijoje funkcinį maistą nuolat vartoja daugiau nei penktadalis apklaustųjų.
„Funkciniu maistu vadinamas maistas, kuris be įprastų medžiagų yra praturtintas papildomais elementais, pvz., probiotikais, skaidulomis. Pavyzdžiui, fermentuoto pieno produktuose esančios „gerosios“ bakterijos pagerina virškinimą ir stiprina organizmo atsparumą. Su maistu vitaminai, mineralai ar kitos organizmui naudingos medžiagos įsisavinamos daug geriau, nei geriant tabletes“,- sako Edita Gavelienė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja dietologė. Ji teigia, kad funkcinio maisto nauda žmogaus organizmui turi būti įrodyta moksliniais tyrimais – tik tokiu atveju produkto teigiamos savybės nekelia abejonių.
Anot tyrimo, iš vartojamų pieno produktų Lietuvoje populiariausias yra pienas ir kefyras, juos geria beveik 90 proc. visų lietuvių (atitinkamai 88 proc. ir 87 proc.). Jogurtus valgo beveik 70 proc. apklaustųjų.
Beje, remiantis tyrimu, pieno produktus Lietuvoje dažniau renkasi 15-24 m. amžiaus jaunimas ir 54-74 m. amžiaus vyresnieji (atitinkamai penktadalis ir ketvirtadalis respondentų). Kita vertus net pusė (46 proc.) tų, kurie nevartoja pieno gaminių, yra vyresnio amžiaus, šis skaičius kelia nerimą.
Tyrimas Lietuvoje atliktas naudojant asmeninio interviu metodą, apklausti 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, iš viso - 1041 respondentų.
