Vaikas su mama dar prieš gimimą susijęs ypatingu ryšiu, o jam gimus šis ryšys nenutrūksta, nes dažna mama renkasi natūralų vaiko maitinimo būdą ir maitina naujagimį savo pienu.
Medikai ir vaiko raidos specialistai nėra paskelbę vieningos išvados, kaip ilgai mama turėtų maitinti vaiką krūtimi, bet esama pavyzdžių, kai šis procesas užsitęsia kur kas ilgiau nei galite numanyti. Kaip sureaguotumėte sužinoję, kad motina savo pienu maitina net aštuonerių metų sulaukusią dukrą?
Vaizdo reportažas, kuriame užfiksuota aštuonmetę krūtimi maitinanti motina sulaukė labai įvairių komentarų internete. Pati jo herojė turi tvirtą nuomonę apie tai, nes, anot jos, toks elgesys ne tik nėra neįprastas, bet ir naudingas vaiko sveikatai. Žmonos nuomonei pritaria ir vyras – dviejų vaikų tėvui toks šeimos gyvenimo ritualas atrodo priimtinas.
Fiziologiškai žindymas gali tęstis iki 7 metų
Mosklininkų teigimu, fiziologiškai žmonių žindymo laikotarpis gali būti iki septynerių metų. Įdomu tai, kad artimiausių žmogaus giminaičių, žmogbeždžionių jaunikliai tai gali daryti maždaug iki šešerių metų.
Vaikų raidos psichologai tikina, kad vaiko atjunkymo procesas turėtų būti pradėtas kur kas anksčiau – vaikui sulaukus 2–3 metų, retesniais atvejais tai gali tęstis iki 4 metų. Specialistų teigimu, toks motinos elgesys gali būti sąmoningas priklausomybės santykių tarp jos ir vaiko kūrimas. Tai tarsi noras pristabdyti vaikystę ir kuo ilgiau išlaikyti artimą mamos ryšį su vaiku.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaiko atjunkymas nuo motinos pieno vaikui sukelia didesnį ar mažesnį stresą, tad tikėtina, kad tėvai šį žingsnį atidėlioja sąmoningai. Vienas iš būdų tai padaryti sukeliant vaikui kuo mežesnį stresą – pamažu motinos pieną keisti kitu maistu.
Lietuvoje mamos neapsisprendžia
Motinystės ir tėvystės mokyklos „Sveika pradžia“ vadovė Živilė Baltrušaitienė, paklausta, ar lietuvės mamos dažniau renkasi natūralų vaiko maitinimą ar mišinėlius kūdikiams, sakė: „Labai sunku atsakyti apibendrintai, nes yra kelios mamų grupės. Tos mamos, kurios renkasi kuo natūralesnį gyvenimo būdą, sveikesnį maistą, jos renkasi žindymą, kita mamų grupė – abejojančios, taip pat yra mamų, kurios iš karto nusiteikia, kad neturės pieno ir vaiką maitins mišiniais. Pagrindine tokio elgesio priežastimi įvardinčiau pediatrų informacijos stoką, kurios jie nesuteikia ir mamoms.“
Pašnekovės teigimu, žindyti kūdikį Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja iki dvejų metų ir ilgiau. „Nuo šešių mėnesių rekomenduojama pradėti ir vaiko primaitinimą“, – kalbėjo moteris.
Į klausimą, ar žino pavyzdžių, kai žindymas užsitęsia ilgiau, pašnekovė sakė: „Žinau atvejų, kai žindymas užsitęsia iki 4–5 ir net 7 metų. Yra tokia teorija, kad dažniausiai ilgiau žindomi ar sunkiau atjunksta tie vaikai, kurių imunitetas formuojasi lėčiau arba esama kitų įgimtų dalykų. Jei šeimoje viskas vyksta kaip įprasta, vaikas turėtų atjungti apie trečius savo gyvenimo metus, bet jei žindymas užsitęsia iki 7 metų, tai tikėtina, kad vaikas turi sveikatos problemų.“
Žindymas – priklausomybė
Pašnekovės teigimu, mažiau civilizuotose bendruomenėse atlikti tyrimai rodo, kad vaikai dažniausiai atjunkomi 3–4 metų, vadinasi jie būna pakankamai ūgtelėję, kad savarankiškai galėtų kovoti su aplinkos faktoriais.
„Žindanti mama turi labai stiprų ryšį su savo vaiku: mama žindymo metu vaiką ima ant rankų, jį priglaudžia, atsiranda akių kontaktas. Ypatingas ryšys tarp mamos ir vaiko atsiranda jau per pirmąsias jo gyvenimo minutes. Nemaža dalis mamų dėl visuomenės spaudimo ar kitų dalykų kaip tik nori kuo anksčiau nutraukti žindymą. Žindymas yra priklausomybė, nes mama negali valgyti to, ko nori, vartoti alkoholio, rūkyti ir pan. Šiuolaikinei moteriai tai nemaži apribojimai, tad mamos dažnai stengiasi atjunkyti kuo anksčiau“, – kalbėjo specialistė.
Kasdien motinos organizmas pienui gaminti išeikvoja apie 500 kcal, tad natūralu, kad žindymo metu moterims krenta svoris. „Tai, kad žindant kūdikį gana greitai krenta svoris – neabejotina, bet nemanau, kad tai pagrindė priežastis, kodėl moterys žindo vaikus ilgiau“, – kalbėjo moteris.
Aštuonmetės žindymas – nebūtinai patologija
Paklausta, kaip reiktų vertinti šeimos, užfiksuotos vaizdo siužete, atvejį, Ž. Baltrušaitienė sakė: „Pats žindymas yra tam tikras ritualas ir kad visa šeima jame dalyvauja, iš principo nėra nieko blogo – juk tai nėra tik mamos ir vaiko reikalas. Vertinti situaciją dėl mergaitės amžiaus yra sunku, nes neaišku, koks buvo nėštumas, kaip vyko gimdymas, kokie santykiai yra šeimoje, kokia kitų šeimos narių sveikata, ar nėra įgimtų genetinių ligų, alergijų ir pan. Kai kurių įgimtų ligų, alergijų, astmos atvejais mamos pienas yra labai vertingas ir kuo ilgiau trunka žindymas, tuo geriau. Jei ši šeima neturi psichologinių problemų, tai šio atvejo tikrai nevadinčiau patologija.“
Pašnekovės teigimu, maistine prasme motinos pienas niekada nebus žalingas, o psichologinis šio klausimo aspektas yra labai individualus ir kiekviena šeima šiuo požiūrio yra savita ir išskirtinė.
Ilgiau maitinančios mamos patiria visuomenės spaudimą
Nors nėra jokio įstatymo, kad žindyti kūdikio viešumoje negalima, mūsų visuomenė vis dar nepalankiai žiūri į motinas, kurios ryžtasi savo pienu maitinti vaikus viešumoje. Ne taip jau seniai spaudos puslapiuose buvo atsidūrusi Seimo narė Asta Baukutė, kuri savo naujagimį maitino Seimo posėdžių salėje. Vieni tokį politikės poelgį smerkė, esą, tai buvo netinkamas laikas ir vieta, o kiti – sveikino ir sakė, kad mama turi teisę patenkinti savo vaiko poreikius, kad ir kur ji būtų.
Šiuo metu didžiuosiuose prekybos centruose įrengiami specialūs kambarėliai mamoms su kūdikiais, kur jos gali juos pamaitinti, pervystyti, bet kokia būtų visuomenės reakciją į viešai maitinančią mamą, kurios vaikas jau nebėra kūdikis?
Internete mamos taip pat šia tema intensyviai diskutuoja ir nuomonių esama labai įvairių. „Savo dukrą maitinau iki jos antro gimtadienio. Maitinau pilnu tempu: duodavau krūtį tada, kai ji paprašydavo, tiek dieną, tiek naktį. Buvau labai nualinta ir pati jau nebenorėjau maitinti, tačiau vis nesiryžau nutraukti, kol aplinkiniai nepradėjo gėdyti“, – patirtimi dalijosi mama.
Kita mama atkreipė dėmesį į tai, kad ūgtelėję žindomi vaikai dažnai mamos pieno pasigenda ne pačiu patogiausiu mamai metu: „Pasijutau labai nejaukiai, kai mažoji pradėjo draskyti marškinius viešoj vietoj“, – sakė moteris.
Kita diskusijos dalyvė taip pat pasidalijo patirtimi: „Pažįstama pasakojo, kaip vienas dar žindomas trimetis išgąsdino jauną merginą, kurio ji žliumbiančio pagailėjo ir pasisodino ant kelių. Vaikas pradėjo šaukti ir nurenginėti ją. Nesmagu buvo ir dėl to, kad kompanija buvo daugiau vyriška, o veiksmas vyko kavinėje. Iš tikrųjų paaugę vaikai dėl žindymo turi būti auklėjami, nes ilgainiui tai tampa problema.“
Nei tarp sveikatos specialistų, nei tarp mamų nėra vieningos nuomonės, kada iš tikrųjų reiktų nutraukti žindymą, bet tikriausiai kiekviena mama tai geriausiai žino pati.
