Nepaisant to, kad Amy teko atlikti lazerinę operaciją, kurios metu dvyniai buvo atskirti, gydytojams nepavyko išgelbėti kūdikio ir dar negimęs Alfie mirė.
Tačiau moteris teigia matanti ženklus, jog jos sūnus Alfie globoja brolį Charlie.
Ji girdi kaip Charlie su kažkuo kalbasi, į dangų jo dvynio atminimui paleidus balioną, aplink jį skraidė neįprastas šviesulys, o po pirmojo gimtadienio šventės namuose randama plunksnų.
„Pirmojo gimtadienio proga į dangų paleidome balioną ir visą šį veiksmą nufilmavome, bet iš naujo peržiūrėjus vaizdo įrašą pastebėjau danguje, balionui kylant į viršų, sklandant neaiškų šviesulį. Atrodė, jog Alfie nusileido iš dangaus su mumis pasisveikinti ir taip parodyti, kad mus stebi ir saugo.
Net ir šiandien radome prie durų paliktų plunksnų. Kartais jos net įskrenda pas mus pro langą, nors anksčiau taip niekada nebuvo nutikę. Labai malonu girdėti Charlie burbuliuojant. Retkarčiais pagalvoju, kad jis tikriausiai kalba su savo broliu“, - pasakojo Amy.
Charlie gimė įsčiose išbuvęs 27 savaites, o po to jam teko kovoti su meningitu, sepsiu ir dar keliomis kūdikiams pavojingomis infekcijomis.
Mažylis stebuklingai išgijo, o, Amy manymu, jam tai padaryti padėjo jo angelas sargas.
„Netekus Alfie mums tiesiog plyšo širdys, tačiau supratę, jog jis mus visada stebi, mums pasidarė ramiau. Likus savaitei iki lemtingos operacijos, buvo atlikta skenograma, kurioje matėsi kaip berniukai laikosi už rankų. Tą pačią akimirką supratome, koks stiprus jų ryšys. Charlie atiteko visas Alfie priklausantis kraujas ir maistingos medžiagos, tad pastarasis negalėjo normaliai vystytis.
Prieš operaciją žinojome, jog šansai mažyliui išgyventi buvo maži, tačiau kita išeitis buvo pašalinti Alfie, o apie tai mes net nedrįsome galvoti. Po savaitės paaiškėjo, kad mažylis mirė, tačiau visa likusį nėštumo laikotarpį labai vertinau ir juo mėgavausi, nes būtent jo metu mūsų šeima buvo pilnos sudėties. 23-ią savaitę Charlie nustojo spardytis, bet vėliau paaiškėjo, kad priešais berniuką gulėjo Alfie, kuris ir sulaikė visus brolio smūgius. Iškart pajutau, kad tokiu būdu jis saugo savo brolį“, - sakė mama.
Dvynių transfuzijos sindromas paveikia tik identiškus dvynius ir pasireiškia tuomet, kai kūdikių kraujagyslės susijungia placentoje.
„Vieną rytą pastebėjau, jog mano pilvas tarsi išsipūtė. Praėjus 24 valandoms negalėjau vaikščioti, kadangi visa našta persikėlė ant nugaros. Skubiai buvau išsiųsta į Londoną ir ten atliko lazerinę placentos operaciją. Jei nebūtume tam pasiryžę, tikriausiai šalia neturėčiau nei vieno sūnaus, o po operacijos neišgyventi vienam kūdikiui tikimybė buvo tik 30 procentų.
Sužinoję apie Alfie netekimą, liūdėjome, o kai kurie stebėjosi, jog įsčiose nešioju negyvą kūdikį. Tačiau kiekviena akimirka su mūsų kūdikiais man buvo brangi, nes žinojau, jog vėliau pasaulyje būsime tik trise“, - skaudžia patirtimi dalinosi Amy.
Trūkus placentai, 2015-ųjų kovo 14-ą dieną Amy ligonėje atliktas cezario pjūvis.
„Charlie svėrė 940 g ir greitai buvo nuvežtas į neišnešiotų kūdikių intensyvios priežiūros skyrių. Tuo metu rankose laikiau Alfie, kuris nesvėrė net 400 g. Su mirusiu sūnumi atsisveikinome per Motinos dieną, o po to pradėjome jausti jo buvimą šalia. Praėjus 18 dienų nuo gimimo, Charlie susirgo meningitu ir sepsiu. Gydytojai mums pranešė, kad sūnaus šansai išgyventi – labai maži. Stebuklingai, dar po 10 dienų Charlie sveikata pasitaisė ir jokių prieš tai buvusių ligų paliktų pėdsakų nematome“, - džiaugėsi Amy.
Likus trims dienoms iki Alfie laidotuvių, jo brolis Charlie vėl atsidūrė ligoninėje, nes sutriko berniuko kvėpavimas. Mamos teigimu, jis ligoninėje turėjo likti bent jau kelias savaites, tačiau brolio laidotuvių dienos rytą jo būklė netikėtai pagerėjo.
