Apie iškilusią didžiulę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms, šio pirmadienio laidoje diskutuos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei politikos analitikas ir Rusijos ekspertas Marius Laurinavičius, rašoma pranešime spaudai.
Po to, kai Vakarai atmetė Putino ultimatumą dėl Ukrainos ir naujųjų NATO narių saugumo, visas pasaulis laukia, ką Rusija darys toliau. Ar Putinas praris karčią piliulę ir susitaikys su NATO atsaku? O gal bandys išlaikyti savo orumą prieš liaudį ir puls Ukrainą? Grėsmė dėl to kyla ir Baltijos šalims – tiek Rusijos kariuomenės Baltarusijos teritorijoje dar niekuomet nebuvo.
L. Kasčiūnas laidoje tikins, kad dabartinė ir Lietuvą palietusi situacija yra itin neapibrėžta – scenarijų gali būti pačių įvairiausių. „Nė vienas scenarijus nėra atmetamas – nei karinė invazija, nei politinės derybos, kurias Putinas bandytų išnaudoti kaip savo įtakos visos Europos saugumo sistemos stiprinimui. Tai nebėra tik Ukrainos reikalas. Tai – visos Europos saugumo sistemos reikalas. Jis nori tapti arbitru, perrašyti visas taisykles ir iš esmės paversti mus antros klasės narėmis“, – tikins jis.
Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir tai, kad pirmieji kariniai veiksmai – jei tokie būtų – gali prasidėti jau vasario viduryje. Kodėl būtent tuo metu? „Lūžiu laikomas vasario vidurys, vasario antra pusė. Viena vertus, fone yra olimpinių žaidynių momentas, bet esminis dalykas – pajėgų telkimas, skaičiai, prognozės, kada pajėgos bus sutelktos tokios, kad būtų galima vykdyti plataus masto karinę operaciją“, – sakys laidoje L. Kasčiūnas.
O tai, kad karas vyks, anot L. Kasčiūno, dabartinėje situacijoje yra labai realu. „Žvalgybiniai duomenys rodo – aš kalbu apie Vakarų bendruomenės sampratą, rodiklius ir indikatorius – kad jau dabar užtenka tik politinio Putino sprendimo, kad prasidėtų karas. Tik dabar karinė invazija negalėtų būti tokio plataus masto, dėl to ir kalbame apie vasario antrąją pusę, kai ji galėtų būti didesnė. Tą reikia suvokti – tą rodo ir žvalgybiniai duomenys. Ir tu čia nieko nepakeisi. Jei mane kažkas kaltina tuo, kad mes gąsdiname, turiu pasakyti, kad ne. Mes tiesiog informuojame“, – sakys jis.
Tuo tarpu M. Laurinavičius tikins, jog šiuo atveju Rusija dar nepriėjo aukščiausio taško ir temperatūra dar labiau kils dėl dviejų priežasčių: „Rusija dar nepasiekė savo tikslų ir nežinau, ar jie patys tikėjosi, kad jau bus pasiekę. O antra – vidaus politikai atsitraukimas dabar galėtų labai brangiai kainuoti“.
Tiesa, jis neatmeta ir tos galimybės, jog dabartinė situacija galimai ir patį Putiną įspraudė į kampą. „Skamba paradoksaliai, bet ši situacija, kurią kuria Putinas, mūsų saugumą gali net sustiprinti. Taip, mes patys tikrai turime į tai dėti visas pastangas, o ne tik tikėtis pagalbos iš partnerių. Reikia pasidaryti savo namų darbus, turime didinti išlaidas savo gynybai, padaryti visus kitus privalomus dalykus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau NATO pradeda suprasti tai, ką mes supratome jau pakankamai seniai. Šis režimas niekuo nepasikeitė – tai, kas vyksta dabar, yra visiškai tas pats, ką Putinas daro jau daugybę metų“, – teigs laidoje jis.
M. Laurinavičius įsitikinęs, kad Lietuva hibridinį karą patiria nuo pat pirmos Nepriklausomybės dienos, tačiau to kurį laiką nesuprato pati. O štai nuo praėjusio pavasario juntama milžiniška kompleksinė hibridinė Rusijos ataka – tokia, kokios nebuvo jau seniai.
„Visuomenės supriešinimas – jūs galvojate, kad tai yra atsitiktinis dalykas? Čia yra visiška Rusijos hibridinio karo strategija. Migrantų ataka – ne Minske sugalvotas žaidimas. Šį žaidimą sugalvojo Maskvoje, jis turėjo ir turi tam tikrus savo tikslus“, – sakys jis.
Tad kas mūsų laukia? Visi atsakymai – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3!
