Draugystė – viena iš pagrindinių žmogaus gyvenimo vertybių. Ji egzistuoja aukščiausioje tarpasmeninių santykių grandyje, leisdama atsiskleisti vienas kitam, pasitikėti, teikti ir gauti paramą.
Žmogus – socialinė būtybė, todėl jis ieško asmenų, kuriems galėtų būti artimas. Tačiau artimą, tvirtą draugystę užmegzti ir išsaugoti sunku.
Naujus žmones sutinkame įvairiose vietose. Pradėję dirbti, daug laiko praleidžiame atlikdami įvairias užduotis, bendraudami ir bendradarbiaudami su kolegomis. Natūralu, kad tampame artimesni. Pradžioje – kartu pietaujame, vėliau kartu leidžiame laisvalaikį, galiausiai dalinamės džiaugsmais ir nuoskaudomis, kalbamės intymiomis gyvenimo temomis.
Visgi, dažnai bendradarbių draugystė susiduria su iššūkiais, kylančiais dėl konkurencijos, pavydo. Įsiplieskus konfliktui, pavydui ar konkurencijai, iškyla grėsmė ne tik tarpusavio santykiams, bet ir socialinei bei ekonominei gerovei.
Kaip bendrauti darbe? Vystyti artimą ir gilią draugystę ar palaikyti tiesiog draugiškus santykius?
Gili draugystė ar draugiškas bendravimas?
Ar verta atsiverti žmonėms, su kuriais dirbi? Esu girdėjusi nemažai nuomonių, jog asmeninį gyvenimą darbe reikia pasilaikyti sau, o su bendradarbiais bendrauti tik formaliai. Visgi, bendrauti ir nuolatos galvoti, kad per daug apie save nepapasakotum, gyventi abejonėse ir įtampoje, įtarinėjant aplinkinius ir įžvelgiant slaptą klastą, – sunku. Sunku užsidaryti nuo žmonių vien dėl baimės būti įskaudintam.
Vis dėlto ar įmanoma užmegzti tikrą draugystę darbe? Vienareikšmio atsakymo tikriausiai nėra, tačiau psichologas J. Yageris teigia, jog tikra draugystė darbe yra reta. Be to, jis tvirtina, kad nuoširdus, tikras, nepereinantis į gilų intymumą bendravimas su kolegomis teikia daugiau pasitenkinimo. Kitais žodžiais tariant, bendravimas su kolegomis turėtų būti orientuotas į darbo užduočių aptarimą, smagius pokalbius prie kavos puodelio ar kartu praleistą laisvalaikį tam tikromis progomis, tačiau tai neturėtų būti dalijimasis asmeninėmis problemomis ir skaudžia gyvenimo patirtimi. Net ir iš tiesų geri draugai, dirbantys vienoje organizacijoje, kartais papasakoja tam tikras kito asmens gyvenimo detales bendradarbiams, o tai gali būti žiežirba konflikto ar apkalbų ugniai įsiplieksti.
Šiomis kalbomis nesiekiu vienareikšmiškai teigti, jog artima draugystė, kai su žmogumi dalinamasi asmeniniais išgyvenimais ir įvairiais klausimais, darbe neįmanoma. Tačiau darbo aplinka kelia draugystei daugiau iššūkių. Visgi, jei jūsų darbe konkurencijos nedaug, kolektyvas darnus ir nėra suinteresuotas aptarinėti ar neigiamai vertinti kitų žmonių gyvenimo bei elgesio, tada darbas, kartu sėkmingai atliktos užduotys, įveiktos kliūtys gali net suartinti. Kai kurie buvę kolegos, išėję į pensiją, susitinka, bendrauja, kartu keliauja. Žinau vieną ilgametę šeimų draugystę tarp gydytojų, kuriems kartu teko gelbėti žmonių gyvybes. Ši patirtis ir įveikti sunkumai juos padarė artimais bičiuliais. Bendraujant, draugaujant ir atsiveriant svarbu įvertinti darbo aplinką, galimą konkurenciją, savo ir kito žmogaus vertybes. Be to, reikėtų pasverti ir tai, jog mūsų ir kito žmogaus draugystės bei darbo prioritetai gali skirtis.
Visgi, geras sutarimas su bendradarbiais svarbus, nes jis padeda įsitvirtinti organizacijoje, sulaukti daugiau pagalbos, darbe jaustis kaip šeimoje. Tyrimai rodo, kad draugiški santykiai su kolegomis teikia pasitenkinimą darbu, didina produktyvumą, įsitraukimą į darbo užduotis, lojalumą organizacijai ir, apskritai, teikia gyvenimui džiaugsmą ir prasmę. Geri santykiai svarbūs ir jums, ir kolegoms, ir visai kartu dirbančiai komandai.
5 taisyklės, kurias verta prisiminti vystant draugišką bendravimą:
* Būkite aktyvus klausytojas (išgirskite ką kitas nori Jums pasakyti, ne tik laukite progos, kada galėsite pasisakyti pats).
* Parodykite susidėjimą kolegos interesais, susirūpinimą kylančiais sunkumais darbe, versle.
* Nepamirškite svarbių smulkmenų, rodančių Jūsų dėmesį. Tai gali būti Jūsų siųsta atvirutė atostogų metu, sveikinimas bendradarbiui svarbia proga, pastebėjimas pastangų ir indėlio į tam tikras užduotis.
* Neapkalbėkite, nesmerkite, nekritikuokite kolegų už jų nugaros. Venkite reikšti neigiamą, tik emocijomis paremtą nuomonę kitiems bendradarbiams. Tai sugriaus jūsų įvaizdį, pasitikėjimą, pagarbą.
* Pasidomėkite, kaip sekasi Jūsų bendradarbiams, kokios naujienos jų profesinėje karjeroje, gyvenime. Nelįskite pernelyg giliai, leiskite papasakoti tiek, kiek norisi.
Vertybės (arba šiek tiek apie artimą draugystę)
Draugystės raida ir jos išsaugojimas artimai susiję su žmogaus vertybėmis. Pirmiausia, derėtų pagalvoti apie savo gyvenimo prioritetus. Įvertinti, kas jums svarbiau: draugystė ar darbas. Apsvarstyti situacijas, kuriose gali kilti konkurencija tarp jūsų ir kito žmogaus, pasverti, ar galėsite tokias situacijas išspręsti taip, kad draugystė nenukentėtų. Situacijų gali kilti įvairių ir kartais labai komplikuotų. Sunku išlikti žmogiškam ir nuoširdžiam, jaučiant spaudimą, nepasitenkinimą, baimę ar nerimą. Pasipriešinti šiems žmogiškiems jausmams gali tik labai stiprus ir užtikrintas savais prioritetais žmogus.
Julianna, mergina iš Vengrijos, kurią sutikau vienos stažuotės metu, tikriausiai neaiškiai suvokė savo prioritetus, be to, jautė daug dviprasmiškų jausmų, dėl to pakliuvo į labai keblią situaciją. Julianna dirba vienoje kompanijoje, į kurią prieš pusmetį padėjo įsidarbinti savo geriausiai draugei. Merginos santykiai su kolegomis buvo geri, tačiau, kai prie kolektyvo prisijungė jos geriausia draugė, Juliannos požiūris į juos pradėjo keistis. Gana greitai jos draugė su visais susibičiuliavo. Ji visiems padėdavo, penktadieniais bendradarbius vaišindavo namuose keptu pyragu, apdovanodavo mažomis smulkmenomis. Julianna ėmė jaustis nuolatos lyginama su drauge. Jos jausmai virto tam tikra paranoja, vis augančiu pavydu. Ji sakė: „Aš ne tokia kaip ji ir negaliu visiems pataikauti, man darosi bloga, kai matau, jog ji visiems bando įtikti.“
Julianna pradėjo trokšti draugės nesėkmių, stengėsi ją pažeminti kitų akyse. Stipri baimė ir pavydas ją apakino taip, kad Julianna nebematė, kokia yra realybė. Tokie painūs jausmai atima energiją, žlugdo entuziazmą, trukdo bendrauti. Taip kartais draugystė, darbas, konkurencija ir organizacijos reikalavimai tampa nesuderinamais dalykais.
Visgi, jei tikite, kad dėl draugo sėkmės sugebėsite džiaugtis, nejausite neigiamų emocijų ir išlaikysite nuoširdžią draugystę, tuomet, kuriant artimus ryšius, svarbu pagalvoti ir apie kitą žmogų bei jo vertybes. Kaip jas suvokti? Vienas iš būdų – pastebėti šio žmogaus elgesį ir reakciją. Stebėti, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis, kaip sprendžia konfliktus, kokius sprendimus priima, kaip vertina aplinkinius, koks jo požiūris į nuoširdumą, etiką, pagarbą ir sąžiningumą. Iš žmogaus elgesio su kitais galėtumėte susidaryti tam tikrą įspūdį ir apie tai, kaip jis gali elgtis su jumis. Štai kartą, savo pačios nustebimui, esu girdėjusi vieną merginą sakant, jog ši nejaustų jokių abejonių ar nuoskaudų, jei reiktų atleisti kolegę, su kuria sieja draugiški santykiai. Taigi, tokių aspektų pastebėjimas gali būti svarbus veiksnys kuriant ir vystant draugiškus santykius.
Dar vienas svarbus aspektas, norint išsaugoti draugystę ir išvengti pavydo bei konkurencijos, yra aiškios savo pozicijos (vietos) organizacijoje suvokimas. Vos atėję į šį pasaulį, stengiamės atrasti savo vietą. Visų pirma savo vietos ieškome šeimoje tarp broliukų ir sesučių. Žmonės dažnai stebisi, kodėl vienos šeimos vaikai būna tokie skirtingi, tačiau tai natūralu, nes kai vertinama už skirtingus pasiekimus ar savybes, sumažėja konkurencijos tarp brolių ir seserų tikimybė.
Organizacijoje, kaip šeimoje, ieškome savosios vietos, siekiame save realizuoti. Tam tikros unikalios savybės ir elgesys mus išskiria iš kitų ir padaro naudingus, ypatingus, reikalingus. Taigi, norint išsilaisvinti nuo pavydo ar neigiamos konkurencijos, reikia suvokti savo poziciją organizacijoje, gebėjimus, už kuriuos esi vertinamas, savybes, dėl kurių esi gerbiamas. Tai galima atrasti atsakant į tokius klausimus kaip: už ką esu vertinamas, gerbiamas darbe? Kokias sėkmingas ir originalias idėjas, projektus pateikiau? Kokios mano stiprybės? Ką dar galėčiau padaryti dėl mūsų kompanijos / komandos, kad būčiau labiau vertinamas ir labiau sektųsi?
Įvertinus šiuos aspektus bus galima geriau suvokti savo poziciją organizacijoje. Kartą viena pažįstama manęs klausė: „Nežinau, ką daryti: atėjau dirbti į organizaciją vadovaujančio darbo, tačiau atrodo, kad mergina, kuri turėtų būti mano pavaldinė, nuolatos su manimi lenktyniauja. Ji turi daugiau informacijos dėl didesnės patirties šioje kompanijoje ir tuo manipuliuoja. Jaučiu, jog galiu prarasti dabartinę vietą.“ Susėdusios prie kavos puodelio kartu aptarėme šią situaciją ir nusprendėme, kad viena iš išeičių – imtis iniciatyvos ir pasiūlyti organizacijai kažką naujo: naujų idėjų, klientų, strategijų. Tai bus jos indėlis gerinant komandos veiklą, naujas kelias, jos „arkliukas“ ir vieta, kurioje ji jausis stipri ir dėl kurios nereikės rungtyniauti ar baimintis.
Apmąstymui...
Artima draugystė darbe ne visuomet teikia pasitenkinimą, ji gali susilaukti iššūkių, versti atsakinėti į klausimus, galinčius pakeisti gyvenimą iš esmės. Todėl darbe su kolegomis galime tiesiog mėginti gerai ir nuoširdžiai sutarti. Draugiški santykiai padeda įsitvirtinti kompanijoje, didina pasitenkinimą. Be to, keliantis ryte į darbą visuomet malonu žinoti, kad ten tavęs lauks besišypsantys, labo ryto linkintys veidai.
Konkurencija ir pavydas dažnai kiša koją draugiškiems santykiams, tačiau skaudžiausiai paliečia, kuomet mus sieja itin artimas ryšys. Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad tikrasis pripažinimas turbūt ateina ne kovojant dėl asmeninių siekių darbe, o stengiantis dėl bendrų tikslų. Žymus psichologas A. Adleris rašė, jog žmogus labiau vertinamas tada, kai siekdamas bendrų interesų mato prasmę. Pamiršę artimus žmones dėl šiltesnės vietos galime laimėti, tačiau tai trumpalaikė laimė. Šlovė, grįsta kitų žmonių įžeidimu, pažeminimu, tarsi sūrus vanduo graužia pamatus, kol galiausiai mus pačius pašalina kiti – egoistai, despotai lyderiai, siekiantys asmeninio pripažinimo. Na, o tuomet supranti, kad neliko palaikančių, remiančių žmonių, nes visus juos sumindei kelyje į savąją sėkmę.
Išsaugoti draugystę bei išvengti ją griaunančios konkurencijos gali būti sunku, ypač tuomet, kai pati organizacija skatina individualius pasiekimus, o ne komandinį darbą, bendradarbiavimą ir pagalbą.
Norėdami išsaugoti ar užmegzti artimą draugystę darbe, turėtume pagalvoti apie tai, kiek galimybių tam turime, ar tam gali trukdyti darbo, organizacijos reikalavimai ir kokie gali būti kito žmogaus prioritetai: ar jis pasiduos konkurencijai, ar, visgi, stengsis išlaikyti nuoširdžius, pagarba, supratimu ir pasitikėjimu grįstus santykius.
Aš, kaip ir jūs, esu sutikusi skirtingų žmonių, ir nors tai tik subjektyvi ir tyrimais nepagrįsta mano nuomonė, daugelis tų, kurie egoistiškai žvelgė į gyvenimą ir darbą ir draugais laikydavo tuos, kurie naudingi, buvo ne tokie laimingi kaip žmonės, kurie stengėsi išsaugoti santykius su aplinkiniais, išlikti nuoširdūs.
Tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliauji.
(A. De Sent Egziuperi)
8 DALYKAI, KURIUOS VERTINGA ŽINOTI BENDRAUJANT SU ŽMONĖMIS:
1) Žmonės labiausiai domisi savimi.
2) Žmonės nori, kad juos gerbtų.
3) Žmonės nori patikti kitiems.
4) Žmonės nori būti pastebėti ir pripažinti už įdėtas pastangas.
5) Žmonės nori būti išklausyti.
6) Žmonės pastebi nenuoširdumą.
7) Žmonėms nepatinka, kai jiems pamokslauja ar dėsto, kaip elgtis.
8) Žmonės yra nuostabūs!
Straipsnio autorė: Psichologė Milda Astrauskaitė
