Pasak Deivio, gimtadieniai jam – svarbi šventė ir ją jis mini kasmet: „Tradicija yra švęsti, paminėti. Aš esu iš tų, kurie švenčia gimtadienius. Šiemet ir vėl pavyksta išvažiuoti į sodybą, toli nuo visų. Pailsėsime“, – džiaugiasi Deivis.
Deivis neslepia – praėję metai jam buvo sunkūs. Vyras teigia, daug mieliau dirbantis nei gulinėjantis, todėl karantino ribojimai jam smogė smarkiai: „Prasti metai buvo. Kaip ir didžiajai mūsų daliai. Niekam tokių metų nelinkėčiau, kokie jie buvo mums. Tikiuosi, kad bus geresni kiti.
Galbūt yra žmonių, kurie džiaugiasi tais suvaržymais, bet man atrodo, kad jų tikrai nėra daug. Tas savivaldybių uždarymas, ribojimai – iš proto gali išvaryti. Man atrodo, kad mūsų pusė psichinių ligonių jau ant ribos“, – svarsto dainininkas.
D. Norvilas juokauja – jis nėra iš tų, kurie labai pasiilgtų savo šeimos ir vaikų: „Aš savo vaikus matau nuolat, o dabar ir visai pastoviai mačiau. Nėra ypatingo ilgesio. Gal net priešingai – norėčiau juos kuo greičiau „išmesti“ į mokyklą ir darželį“, – kalba vyras.
Paklaustas, kaip pasikeitė jo mąstymas ir pasaulėžiūra bėgant laikui, Deivis susimąsto: „Turėčiau pradėti kalbėti kaip aštuoniasdešimtmetis dėdulė, sukaupęs galingą patirtį... nežinau, kiek tos patirties prikaupiau. Nežinau, nelabai kažkokių pasikeitimų jaučiu.
Nemanau, kad žinau viską – tikrai yra tokių žmonių, kurie taip galvoja. Mane vis dar domina viskas. Mane domina gyvenimas, aš imu viską iš jo, ką jis man duoda“, – svarsto D. Norvilas.
Deivis sako, bėgančio laiko dar nejaučiantis: „Vis dar žaidžiu futbolą, pakeliu vandens kibirą. Vis dar atlaikau koncertus. Gal esu mažiau kantrus pasidaręs. Niekada nemėgau chaltūros, darbo ne pilna koja. Tas yra išlikę. Sanariai laiko, nugara taip pat“, – juokiasi dainininkas.
Paklaustas, ko sau palinkėtų, Deivis ilgai negalvoja – labiausiai jis norėtų, kad pagaliau pasibaigtų pasaulį sukausčiusi pandemija: „Visiems noriu palinkėti, kad tokių metų daugiau niekada nebūtų. Tai šito palinkėčiau ne tik sau, bet ir absoliučiai visiems aplinkiniams. Nežinau, ką daryti, kad daugiau taip nebūtų, bet tikiuosi, kad tai baigsis“.
Straipsnio autorė – žurnalistė Laura Blaževičiūtė