E. Kislovski sako, kad šiuolaikinė moteris bijo būti silpna ir neleidžia sau būti pažeidžiama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jausdama visuomenės spaudimą, pati save spaudžia į rėmus. Todėl daugumą moterų šiandien slegia ne tik rutina, bet ir noras įtikti aplinkai. Noras įrodyti, kad yra tobula.
„Faktas, kad mes, moterys, viską galime padaryti pačios, bet juk ne tai esmė, – svarbiausia, kokį santykį partnerystėje ar šeimoje norime sukurti. Aš galiu ir duris pati atsidaryti, ir gėlių nusipirkti. Tačiau jei vyras nori manimi pasirūpinti, kodėl man jam to neleidus? Kodėl nepriėmus gėlių ar dovanų?
Dovanas taip pat reikia mokėti priimti. Ir tai nėra gėdinga. Deja, šiuolaikinė moteris demonstruoja savo tvirtybę, kad jai nereikia jokios pagalbos. Ji kovoja už savo teises, už savo vietą po saulę. Tarsi kas nors norėtų iš jos tą vietą atimti. Tarsi ji turėtų tą pagarbą nusipelnyti ir kitiems įrodyti esanti jos verta. Mano supratimu, moteris savaime yra verta pagarbos. Nes ji moteris, motina. Visuomenės kaltė, kad šiandien nebemokame gerbti moters“, – sako Sveikuolių sąjungos aktyvistė.
Didžiausia klaida, kurią daro šiuolaikinės moterys
Sveika gyvensena besidominti E. Kislovski teigia, kad moterų lyderystė nėra vienareikšmiška. Viena vertus, tai tarsi labai geras dalykas, kita vertus, kenkia šeimos santykiams. „Šiuolaikinė moteris turi labai daug lyderio savybių. Tačiau neretai lyderiaujanti moteris nepalieka erdvės reikštis savo aplinkai. Jei moteris visur ir visada dominuoja, santykiai šeimoje pradeda prastėti. Jei ji nuolat kontroliuoja vaikus „ne taip pasakei“, „ne taip padarei“, santykiai pradeda prastėti.
Vyrai šalia tokių moterų taip pat nesijaučia patogiai. Jie užsisklendžia ir atsitraukia. Kam stengtis, jei pati viską gali? Taigi moteriai kartais reikia mokėti atsitraukti ir leisti lyderio poziciją užimti kitiems. Tačiau tokiuose santykiuose gali būti tik du labai sąmoningi žmonės, kurie nesinaudoja vienas kitu, o padeda vienas kitam. Moteris iš tiesų yra labai stipri psichologiškai. Sakoma, kad net devynis kartus stipresnė už vyrą, o vyras devynis kartus fiziškai stipresnis už moterį. Tačiau visai nesvarbu, kas stipresnis, svarbu, kokį santykį su savo žmogumi norime sukurti.
Taip pat E. Kislovski pataria nepamiršti ir šeimos narių pareigų, nes dabar visi kalba apie savo teises, bet pamiršta pareigas. „Dabar labai daug kalbama, ką aš galiu ir kaip aš noriu kad būtų, – visi kalba apie savo teises, bet niekas nekalba apie pareigas. Jos yra užmirštos. Todėl ir kyla porų santykiuose konfliktų. Labai svarbu įsivertinti, kokios yra mano, kaip moters, pareigos, ir kokios yra vyro pareigos.
Kartais netgi išvedamos tokios teorijos, kad vienos pareigos yra žeminančios, o kitos išaukštinamos. Iš tiesų viskas, kas daroma, yra daroma dėl bendro šeimos intereso. Dėl santarvės ir darnos. Todėl labai svarbu pasidomėti, kokia yra moters prigimtis, kokia yra moters pareiga. Ir kas vyksta su manimi, kai aš tas pareigas vykdau arba nevykdau. Pažiūrėkime į moteris, pagimdžiusias kūdikį, – kiek ji tuo metu ištveria, kiek bemiegių naktų prie kūdikio praleidžia, kiek žindo, maitina vaiką.
Tam reikia be galo daug jėgų. Taigi niekaip negalime dėti lygybės ženklo tarp vyrų ir moterų, nes iš principo esame skirtingi“, – kviečia pamąstyti E. Kislovski.
Pasak jos, nepriklausomos moters įvaizdis yra apgaulingas. „Nors moteris iš tiesų daug dalykų gali pati: ir vaikus auginti, ir automobilio padangą pasikeisti, jei reikia, ir vinį įkalti, ir vaikus išlaikyti. Tačiau kai moteris viena ant savo pečių neša daugybę atsakomybių, pradeda šlubuoti jos sveikata. Nuo streso, ypač lėtinio, pašlyja nervų sistema – prasideda bemiegės naktys. Įsivaizduokite, kaip moteris išsekina save, kai jai tenka derinti motinystę ir darbą.
Augindama mažus vaikus, kurie naktį dažnai prabudinėja, moteris pavargsta, neišsimiega, blogai jaučiasi ir, užuot dieną pailsėjusi, eina į darbą. Ją slegia atsakomybės, kad reikia išlaikyti šeimą, mokėti paskolas. Natūralu, kad tuomet didžiulis stresas, nerimas perauga į išsekimą ar nerimo sindromą. Taigi ką jau kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą, sveiką požiūrį į save ir savo kūną.
Liūdniausia, kad mes, moterys, taip save išeikvojame ir išnaudojame vien tam, kad kažkam įrodytume, jog viską galime. Tik ar iš tiesų taip jaučiamės viduje? Ar tikrai spinduliuojame ir jaučiame vidinę laimę?“, – kviečia savo vertybes ir požiūrį į lygias teises permąstyti moteris.
