Paradoksų draugas
Bronchitas – tai diagnozė, kuri verčia tėvus sunerimti kur kas stipriau, nei, tarkim, sloga arba viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ir tai nenuostabu. Štai jums grėsminga naujiena: pasak statistikos, kvėpavimo organų susirgimai, o ypatingai pneumonija (dažniausia bronchito komplikacija), yra viena pagrindinių vaikų iki 4 metų mirtingumo priežasčių, ir jokie šiuolaikinės medicinos pasiekimai šio liūdno fakto nepakoregavo.
Jau baisu? Suprantame jus. Tačiau turime ir paguodžiančios informacijos: bronchitas – itin paplitusi vaikiška liga, ir dažnai jai apskritai nereikia jokio specifinio gydymo. Paradoksas? Esmė tame, kad susirgusiam šia liga mažyliui visų pirma reikia tinkamos slaugos – nevalia jo paversti mirtinu ligoniu, bet ir neturėtumėte numoti ranka, esą savaime praeis. Todėl geriausia, ką galite padaryti – tai nuosekliai vykdyti gydytojo nurodymus.
O kad geriau suprastumėte, kas tai per liga, pateiksime šiek tiek teorijos.
Kas tai per liga?
Žmogaus kvėpavimo takų sistemą galima schematiškai pavaizduoti kaip apverstą medį. Nuo nosies per nosiaryklę įkvepiamas oras eina į trachėją (kamienas), iš čia – į du pagrindinius bronchus, kairįjį ir dešinįjį (storos šakos), iš jų – į vidurinius ir mažuosius bronchus (siauresnės šakelės), tada – į broncheoles (visai gležnas šakeles) ir į alveoles (tebūnie jos įsivaizduojamo medžio lapeliai). Iš esmės bronchitas – tai bronchų uždegimas, kurio metu susidaro skrepliai (drėgnas kosulys). Gleives iš nosies vaikas išpučia arba nuryja, o skreplius atkosti. Kai kosulys liaujasi – dažniausiai praeina iš uždegimas. Bronchitas gali būti infekcinis (virusinis, bakterinis arba virusinis-bakterinis) arba alerginis. Jį taip pat gali išprovokuoti kenksmingos medžiagos, dirginančios plaučių audinį (tabako dūmai, anglies dulkės, įkvepiamos dujos ir kt.). Anaiptol ne kiekvienas bronchitas gydomas antibiotikais – kai kurioms jo rūšims reikia keisti gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, pradėti naudoti buityje antialergines priemones.
Pagal trukmę bronchitas skirstomas į ūmų (10-21 diena), recidyvinį (vaikas serga ūmiu bronchitu tris kartus per metus ar dažniau) ir chronišką (tris mėnesius ir ilgiau trunkantis bronchitas, pasikartojantis bent 2 metus iš eilės). Atskirai vertėtų paminėti ir bronchiolitą (pačių smulkiausių bronchų uždegimą) – šia liga dažniausiai serga kūdikiai iki 1 metų.
Dažnai ikimokyklinukai serga bronchoobstrukciniu sindromu, kuris vadinamas tiesiog obstrukciniu bronchitu. Obstrukcija – tai broncho užsikimšimas. Pavyzdžiui, sloguojant gali būti užsikimšusi viena ar abi šnervės. Tokiu atveju vaikas ima kvėpuoti burna. O jei visiškai užsikemša bronchai? Tada į organizmą praktiškai nebepatenka oro.
Obstrukciją sukelia keletas faktorių, tarp jų – siauras bronchų spindis, didelis gleivinės paburkimas, dar labiau susiaurinantis tą spindį, taip pat gausūs skrepliai, bronchų spazmai ir kt. Taigi užuot tekėjęs plačia magistrale, oras į organizmą ima patekti per siauručius plyšelius. Visa tai sukelia specifinį cypiantį kvėpavimą, kuris girdimas pridėjus ausį prie vaiko krūtinės ląstos arba tiesiog būnant greta jo.
