Greičiausiai ne vienas esate nors kartą susierzinęs darbe. Nors dažniausiai pykčio ar nevilties priežastimi tampa nesėkmingos ar nemėgstamos užduotys, neretai nemalonios emocijos kyla dėl... kolegų.
76 proc. Balsas.lt skaitytojų apklausoje nurodė, kad juos erzina garsiai telefonu darbe kalbantys kolegos. Priežasčių, kodėl bendradarbiai erzina ar sukelia kitas neigiamas emocijas, gausybė: asmeniniai pokalbiai telefonu šalia, maistas darbo vietoje, nemalonūs kvapai, apkalbos ir panašiai.
Erzina nepateisinti lūkesčiai
Asmeninio efektyvumo konsultantė Ingrida Korsakienė tvirtino, kad susidoroti su noru išrėžti kolegai visą „tiesą“ į akis sunku, tačiau įmanoma. Anot specialistės, kilus neigiamoms emocijoms, visų pirma svarbiausia įvertinti, kur slypi tikroji pykčio priežastis. „Galbūt bendradarbis, šalia valgantis obuolį, tiesiog privertė pyktį pasirodyti išorėje, o tikroji pykčio priežastis – visai kita?“ – sakė ji.
Pasak I. Korsakienės, pyktį dažniausiai kelia tie dalykai, kurie prieštarauja mūsų lūkesčiams ir vertybėms. „Įsivaizduokite, kad jums dalijimasis yra vertybė ir jūs noriai savo turimais skanėstais, daiktais dalijatės su kolegomis, tuo tarpu bendradarbis nėra linkęs dalytis. Taigi, šitaip jis nuvilia jūsų lūkesčius, o tai kelia pyktį, visai nepaisant to, kad jūsų kolegai jo elgesys – visai normalus“, – pasakojo I. Korsakienė.
Bendros taisyklės – konfliktų prevencija
Sena tiesa – apie problemas būtina kalbėtis. Ir situacijos, kai jus erzina bendradarbių būdo, darbo ypatybės, nėra išimtis. Pasak I. Korsakienės, išvengti dalies konfliktų padėtų bendros taisyklės, sudarytos pačių darbuotojų ir vadovybės.
„Kai jų nėra, visi „žaidžia“ pagal savas ir tuomet iš demokratijos lieka anarchija. Todėl darbovietėje turėtų būti bendros taisyklės, kurias sudarytų visi kartu. Pavyzdžiui, viena tokių galėtų būti „asmeniniai pokalbiai darbe turi trukti ne ilgiau nei dvi minutės“, – patarė specialistė.
Paklausta, ar elgesio darbovietėje taisykles turėtų sudaryti vadovai, ar patys darbuotojai, I. Korsakienė tvirtino, kad idealiausias variantas, kai visi susėda ir bendrai nusprendžia, kas yra gerai, o kas – blogai. „Jei taisykles „primes“ kažkas iš aukščiau, greičiausiai darbuotojai tai sutiks nusiteikę neigiamai“, – aiškino ji.
Pasitikėjimas kolegomis
Anot I. Korsakienės, mažiausiai konfliktų kyla toje darbovietėje, kur tarp kolegų – aukštas pasitikėjimo laipsnis. Toks jis yra yra tose įmonėse, kuriose darbuotojai apie kolegas žino daugiau nei vardą, pavardę ir pareigas, turi bendrų užsiėmimų, kartu linksminasi.
„Organizuodami įvairioms įmonėms kelių dienų mokymus visuomet skatiname kolegas tarp mokymų bendrauti, dalytis mintimis. Tai iš tiesų padeda“, – pasakojo specialistė.
Pasitikėjimas kolegomis dar kitaip vadinamas „lojalumu tam, kurio nėra šalia“. „Darbuotojas turi žinoti, kad du jo bendradarbiai, kalbėdamiesi tarpusavyje, apie jį sakys tą patį ir tada, kai šis bus šalia. Tai vadinama „lojalumu tam, kurio nėra šalia“, – aiškino I. Korsakienė.
Kvapai erzina labiausiai
Paprašyta įvardyti kelis dalykus, kurie labiausiai erzina bendradarbius, I. Korsakienė teigė, kad vienas daugiausiai nepasitenkinimo sukeliančių dalykų yra kvapas. „Galbūt žmogus mėgsta gausiai kvėpintis arba jo kvepalai neatitinka jūsų skonio, o gal tai natūralus kūno kvapas, į kurį kolega paprasčiausiai nekreipia dėmesio. Kvapai vieni stipriausių dirgiklių, todėl pajutus pyktį, paprasčiausia apie tai taktiškai užsiminti bendradarbiui“, – tvirtino specialistė.
Alyvos į ugnį įpilti gali ir tie, kurie vengia tesėti pažadus – tai dar vienas konfliktų tarp bendradarbių šaltinis. Taip pat pyktį kelia ir apkalbos. Vis dėlto, pasak I. Korsakienės, tose įmonėse, kur bendradarbiai pasitiki vienas kitu, tokių problemų kilti neturėtų.
Pyktis padeda karjeroje?
Keista, nors pyktis darbe laikomas negatyviu reiškiniu, anot mokslininku, tai skatina kopimą karjeros laiptais. Harvardo mokslininkai ištyrė, kad tie, kurie dažniau darbe pyko, triskart sėkmingiau kopė karjeros laiptais, pranešė BBC.
„Neigiamos emocijos dažnai siejamos su išlikimu ir skatina susikaupti. Tas ypač padeda atliekant užduotis“, – tvirtino tyrimo lyderis profesorius George'as Vaillantas.
Tiesa, kilti karjeros laiptais padeda ne išreikštas, o suvaldytas pyktis. „Visi mes pykstame, bet asmenims, kurie moka savo pyktį išreikšti nesukėlę sprogimo, ši emocija gali atnešti daugybę naudingų dalykų“, – teigė profesorius.
