Ramunė DAMBRAUSKAITĖ Šiauliečio Didždvario gimnazijos moksleivio Bernardo Garbačausko likimas tikrai unikalus: šį rudenį, vos baigęs dešimtąją klasę, jis taps Hamburgo (Vokietija) muzikos ir teatro universiteto studentu. Be to, šis jaunasis baritonas jau dabar gali pasigirti dirbęs su pasaulinio garso atlikėjais ir profesoriais, o jo dainavimo mokytoja Beata Smiltinikienė tikina, kad tokių talentų kaip jis - itin reta.
– Kada pradėjai muzikuoti? Bernardas: Nuo pat mažumės mylėjau muziką: nuo ketverių dainuodavau ir ant stalų šokinėdavau, o kai svečiai atvykdavo, jiems rengdavau pasirodymus ir t. t. Lankiau Lauros Remeikienės dainavimo studiją, o kai sukako 8 metai, pradėjau lankyti Šiaulių Sauliaus Sondeckio muzikos mokyklą. Ten Papildomo mokymo skyriuje pabaigiau solo dainavimo specialybę ir fortepijoną (septynių metų kursą) ir ten susipažinau su muzikos mokytoja B. Smiltinikiene. Pradėjome dirbti kartu, kai buvau keturiolikos. Mokytoja pastebėjo, kad gerai dainuoju, tad pakvietė mokytis pas ją. Man tai buvo labai malonu ir netikėta - džiaugiausi, kad kažkam patikau.
Nuo pat pirmos pamokos man labai patiko dirbti su B. Smiltinikiene, įsitikinau, kad yra ko išmokti pas ją. Ši mokytoja turi daug daug žinių, moka gerai pasakyti pastabas, pastebėjimus. Tad kartu pradėjome siekti mano svajonės: žingsnis po žingsnio ėjome didžiosios scenos link.
Beata: Bernardą išgirdau, kai su mano kolege jis repetavo salėje, pagalvojau: oho, geras balsas, nors vaikas mažas, o balsas labai anksti subrendo, anksti mutavo, tik diapazonas nebuvo labai platus. Tuomet tiesiog ten pat ir pabandėme dar tokią vieną aukštą natą išgauti – ir iš karto išėjo. Jau tada supratau, kad Bernardas - labai imlus mokinys. Pasiūliau pasimokyti pas mane. Rugsėjo mėnesį pradėjome dirbti, o lapkritį jau važiavome į Tarptautinį jaunųjų dainininkų konkursą Rietave, Mykolo Oginskio menų muziejuje.
Būdamas15-os jis gavo diplomą už artistiškumą: tarptautinė komisija pastebėjo, kad jis yra išskirtinai „sceniškas“ vaikas. Ir dar jo balsas – jis tiesiog gimęs būti scenoje. Bernardas dainuoja baritonu, diapazonas nėra labai platus, tad mano užduotis buvo nesugadinti, nesuplėšyti jo balso. Jeigu būtume drastiškai plėtę, nieko gero nebūtų, aš jį labai saugojau.
Tokie, kaip Bernardas, – labai reti perlai. Mano praktikoje Bernardas yra pirmas toks jaunas. Tačiau turime ir talentingų merginų: viena mano mokinė ruošiasi studijuoti dainavimo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kita jau mokosi Klaipėdoje.
– Kokių pasiekimų turi savo kraityje?
Bernardas: Tarptautiniame klasikinės muzikos jaunųjų atlikėjų konkurse „Kaunas Sonorum“ 2013 metais laimėjau trečiąją vietą. Vaikų eurovizijos dainų konkurso atrankos etape laimėjau trečiąją vietą, Talentų ringe (LRT projektas) tapau superfinalininku.
O šiais metais koncertavau su pasaulinio garso baritonu Viljamu Vorkmanu, buvusiu Niujorko Metropolitano operos solistu, kurio buvau pastebėtas. Esu dirbęs su žymiausia Jungtinės Karalystės profesore Laura Sarti. Jos nuomone, aš galėčiau pretenduoti, kai sukaks 18 metų, į bakalauro studijas geriausioje Europos dainavimo mokykloje Guildhall school of music and drama.
– Kokios aplinkybės tave nuvedė į Hamburgo universitetą?
Bernardas: Kai buvau 15 metų, drauge su mokytoja nuėjau į Šiaulių universitete vykusią meistriškumo pamoką, kurioje žiniomis dalijosi Hamburgo Muzikos ir teatro universiteto profesorė Raminta Lampsatis. Ji paklausė, ar kažkas norėtų padainuoti, aš kilstelėjau ranką, padainavau, padainavo kiti.
Profesorei patikau – po kursų ji pasakė, kad turiu daugiau perspektyvų nei pamokoje dalyvavę 18- 25 metų studentai ir kad mane priimtų į Hamburgo muzikos ir teatro universitetą.
O juk toje meistriškumo pamokoje dalyvavau tik iš smalsumo ir norėdamas pasisemti žinių. Ir į Hamburgo muzikos ir teatro universitetą, kuris yra antroje vietoje Europos geriausių universitetų sąraše po Londono, mane priėmė pagal išskirtinę privilegiją – neturintį 18 metų. Esu pirmas studentas, įstojęs į šį universitetą pagal privilegiją po 15 metų pertraukos. Ir pirmas vyras po 30 metų, nes dainininkių visada būna daugiau nei dainininkų.
Beata: Bernardas studijuos kaip jaunasis studentas universitete tik savo specialybę – dainavimą, o gimnaziją lankys, kaip ir visi moksleiviai.
– Kada prasideda studijos?
Bernardas: Hamburge mokslo metai prasideda spalio 1 dieną. Ten manęs laukia dainavimo pamokos ir jeigu norėsiu, galėsiu pasirinkti fortepijoną. Dar bus scenos kalba, šokis, fechtavimas, teatras, pamokos su koučeriu - žmogumi, kuris renka repertuarą, pasako, kaip kurti įvaizdį, ką rengtis, ką daryti, kai baigsiu studijas. Prieš tai rugsėjo 15 dieną skrendu į Niujorką trims savaitėms, ten susitiksiu su profesoriais iš Manheteno muzikos mokyklos ir turėsime porą koncertų.
Mano profesorius Hamburge – Mark Tucker, buvęs La Scalos operos solistas, dabar labai aktyviai koncertuojantis pasaulinio garso tenoras.
Beata: Dažnai jaunimas baigia Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, o magistrantūros mokslus tęsia būtent Hamburge. Ten mokslas yra nemokamas.
– O kodėl pasirinkai ne Lietuvos muzikos ir teatro akademiją?
Bernardas: Muzika yra kalba, kurią supranta visi žmonės visame pasaulyje. Nors Lietuvą myliu ir lietuvybės niekuomet neišsižadėsiu, bet manau, kad žmonės turi teisę keliauti ir pamatyti pasaulį. Tad jeigu pasitaiko panaši galimybė, kiekvienas turi ja būtinai pasinaudoti.
– Tavo kelias – tik klasikinė muzika?
Bernardas: Aš ir pats kuriu dainas, mėgstu populiariąją, džiazo muziką, bliuzą, „prijaučiu“ visoms muzikos rūšims ir visiems žanrams. Bet mano nuomone, klasikinė muzika – labai reikšmingas pamatas: ji yra ne tik praeitis, bet visos dabartinės muzikos pagrindas.
Aš tiesiog žinau, kad noriu studijuoti klasikinę muziką, o toliau – kas žino, kaip pasisuks mano kelias. – Kuo dar be muzikos užsiimi?
Bernardas: Esu Šiaulių Rotary jaunimo Interact klubo prezidentas. Tokia savanoriška veikla atima daug laiko. Kadangi esu menininkas, jaučiu, kai vykstantys į konkursus jaunieji menininkai yra kiek pamiršti. Juk dabar svarbiausia – krepšinis ir kt., o menui nėra skiriama ne tik lėšų, bet ir dėmesio.
Tad šiemet nusprendžiau pasinaudoti proga ir susieti savo veiklą klube su menininkų rėmimu. Vienų žymiausių Vokietijos ir Lietuvos klasikinės muzikos atlikėjų koncerte surinktos lėšos buvo skirtos smuikininkei Augustei Emilijai Janonytei, kuri kitąmet išvažiuoja į Mančesterio menų mokyklą. Parama merginai labai reikalinga, nes šiemet jos laukia labai daug kelionių į užsienį. Parėmėme ir akordeonistę Eglę Bartkevičiūtę, kai ji rudenį važiavo į konkursą Italijoje. Dabar rengiame kauniečio rašytojo Valdo Baranausko eilėraščių knygelę - maketuojame, darysime pristatymą ir visos parduotų egzempliorių lėšos atiteks jam.