Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie klonavimą, avelę Doli, kamienines ląsteles. Kas gi tos kamieninės ląstelės? Ką tik motinos įsčiose užsimezgęs vaisius būna sudarytas iš vienos rūšies, vadinamųjų kamieninių ląstelių. Jam augant, šios ląstelės pamažu virsta visų kitų rūšių ląstelėmis. Suaugęs žmogus kamieninių ląstelių turi mažai – tik galvos smegenyse, kaulų čiulpuose ir riebaliniame audinyje. Tad mokslininkai ir tiria, kaip kamieninės ląstelės virsta kitos rūšies ląstelėmis ir kaip jas panaudoti įvairioms ligoms gydyti, pažeistiems kūno audiniams atkurti, reprodukcijai. Visi šie tyrimai kelia daug diskusijų, į juos žiūrima nevienareikšmiškai. Tikėkimės, kad šioje srityje vykstančioje įvairių požiūrių – mokslinio, socialinio, religinio, etinio ir komercinio – kovoje triumfuos sveikas protas ir moralė. Tuo tarpu žurnalas „Ogoniok“ pasižvalgė po mokslininkų laboratorijas: kokias ląsteles ar net visus organus, kad ir eksperimentinius, jie jau išaugino iš kamieninių ląstelių.
Kraujagyslės
2004 metais Japonijos Kioto universiteto medicinos fakulteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Kadzuvos Nakao, pirmieji pasaulyje išaugino struktūriškai pilnavertes mažiausias kraujagysles – kapiliarus iš žmogaus embriono kamieninių ląstelių, importuotų 2002 metais iš Australijos. Iki to laiko mokslininkams pavykdavo regeneruoti tik nervines ląsteles ir raumeninį audinį, ko nepakanka viso organo „gamybai“.
Galvos smegenų ląstelės
2005 metais Floridos universiteto (JAV) mokslininkai pirmieji pasaulyje išaugino pilnai suformuotas ir prigyjančias graužikų galvos smegenų ląsteles. Dabar mokslininkai tikisi išauginti ląstelių transplantacijai, kas gali padėti gydant Alzheimerio ir Parkinsono ligas.
Neuronai
2005 metais italų ir britų mokslininkų grupė iš Edinburgo ir Milano universitetų nespecializuotų embrioninių kamieninių nervinių ląstelių pagrindu išmoko kurti in vitro (mėgintuvėlyje) įvairių rūšių nervų sistemos ląsteles, tarp jų ir nugaros smegenų nervines skaidulas. Vėliau tokie patys rezultatai, kurie buvo gauti eksperimentuojant su pelių ląstelėmis, buvo gauti ir atliekant bandymus su žmogaus kamieninėmis ląstelėmis.
Žmogaus širdies vožtuvas
2006 metų rudenį daktaras Simonas Hersrupas ir jo kolegos iš Ciuricho universiteto pirmą kartą išaugino žmogaus širdies vožtuvus, pasinaudoję kamieninėmis ląstelėmis, paimtomis iš žmogaus vaisiaus vandenų. Šis pasiekimas gali paversti realybe širdies vožtuvų auginimą specialiai dar negimusiam vaikui, jeigu jam jau motinos įsčiose bus nustatytos širdies ydos. O netrukus po gimimo kūdikiui bus galima persodinti naujus vožtuvus.
Kepenų audiniai
Tais pačiais 2006 metais britų mokslininkai iš Niukaslo (Newcastle) universiteto pareiškė, kad pirmieji pasaulyje laboratorijoje išaugino dirbtines kepenis iš kamieninių ląstelių, paimtų iš bambagyslės kraujo. Technologija, kuri buvo pritaikyta kuriant 2 centimetrų dydžio „mini kepenis“, bus tobulinama ir toliau, kad būtų galima sukurti normaliai funkcionuojančias standartinio dydžio kepenis.
Raumenų ląstelės
2006 metų rudenį mokslininkai iš Minesotos universiteto kamieninių ląstelių instituto (Mineapolis, JAV) sukūrė metodą lygiųjų raumenų ląstelėms gauti iš suaugusio organizmo kamieninių ląstelių. Ląstelės buvo išskirtos iš suaugusių organizmų – pelių, žiurkių, kiaulių ir žmogaus – kaulų čiulpų. Lygiųjų raumenų ląstelių susiformavimas iš daugiafunkcinių ląstelių panašus į įprastinį raumenų ląstelių augimą, o naujos ląstelės turi visas lygiųjų raumenų įprastinių ląstelių funkcines ypatybes.
Šlapimo pūslė
2007 metais amerikiečių mokslininkams iš Regeneracinės medicinos instituto pavyko išauginti laboratorijoje pilnavertę šlapimo pūslę. Kaip medžiaga buvo panaudotos pačių pacientų, kuriems buvo būtinas organo persodinimas, ląstelės. Audinys buvo auginamas specialiame inkubatoriuje du mėnesius. Nuo to laiko šlapimo pūslės persodinimo operacija atlikta septyniems pacientams. Rezultatai pateisino mokslininkų lūkesčius, ir dabar specialistai yra pasirengę operuoti dar 20 pacientų.
Ragena
2007 metais Tokijo universiteto mokslininkai išaugino iš kamieninių ląstelių gabalėlį plono apsauginio sluoksnio (akies gleivinės – junginės), dengiančio rageną iš išorės. Mokslininkai pažymi, kad šiai operacijai buvo panaudota kamieninė ląstelė, paimta iš paciento kitos akies. Naujos ragenos persodinimas buvo atliktas sėkmingai, bet daugiau tokių operacijų niekas nedarė.
Sperma
2008 metais britų specialistams iš Niukaslo (Newcastle) universiteto pavyko paversti iš vyrų paimtas kaulų čiulpų ląsteles spermatozoidais. 2008 metų pabaigoje jie pakartojo analogišką eksperimentą su moterų kamieninėmis ląstelėmis. Sekantis žingsnis bus bandymas priversti šias primityvias ląsteles praeiti mejozės stadiją (bręstančių lytinių ląstelių trys dalijimaisi – du ląstelių ir vienas chromosomų – balsas.lt), kad būtų galima gauti pakankamą kiekį genetinės medžiagos apvaisinimui. Beje, dar 2006 metais, panaudojant spermą, gautą iš pelių patinėlio embrioninių kamieninių ląstelių, pavyko apvaisinti pelę, kuri susilaukė septynių vaikučių – šeši iš jų sėkmingai užaugo.
Dantis
2009 metais japonų mokslininkai iš Tokijo universiteto Medicinos mokslų instituto išaugino laboratorijoje dantį iš vienos ląstelės ir persodino pelei. Medžiaga buvo įšvirkšta į kolageno karkasą (kolagenas – siūlinis baltymas, svarbiausias jungiamojo audinio komponentas – balsas.lt). Kai dantis buvo išaugintas, pasirodė, kad jo forma yra kaip tikro suaugusios pelės danties su visomis sudedamosiomis dalimis. Anot mokslininkų, dantis buvo identiškas natūraliam. Persodinus dantį laboratorinei pelei jis prigijo ir normaliai atliko savo funkcijas.
