Ingrida Šimonytė aiškina, kad atlaisvinti karantino gniaužtų neleidžia augantys sergamumo rodikliai ir svarsto, kad Lietuva „įstrigo“ situacijoje. Tiesa, prievolės būtinai dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius Vyriausybė priimti nesiryžo.
Štai, ką mano gyventojai:
„Jau ir šilta, norisi laisvės kažkiek.“
„Gerai vertinu, nusibodo kaukės.“
„Atsibodo, šlapia visa.“
Taip žmonės reaguoja į ką tik paskelbtą naujieną – jau rytoj apsauginių veido kaukių lauke, jei šalia nėra svetimų žmonių, nebereikės:
„O ką jos blogesnio daro? Nieko. Aš už kaukes.“
„Man tai ne problema ta kaukė, nesudaro problemos.“
Tiesa, jau tris mėnesius galiojanti prievolė išlieka, jei su svetimais žmonėmis nepavyksta išlaikyti didesnio kaip dviejų metrų atstumo. Žinoma, kaukių ir toliau reikės viešajame transporte, parduotuvėse ir visose kitose viešose patalpose. Vyriausybės posėdžio metu šis sprendimas abejonių nesukėlė.
„Galbūt mažiau kels klausimų, kodėl vietovėje, kur aplinkui nėra žmonių, reikia dėvėti kaukę vidury nakties“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Valdžiai šią idėją pasiūlė mokslininkai.
„Aš tai vertinu teigiamai, nes lauke virusas pasklinda plačiai, rizika yra minimali. Galų gale, artėja pavasaris, bus daugiau saulės šviesos, ultravioleto, virusas lauke greičiau išsisklaido ir žūsta“, – pasakoja imunologė Aurelija Žvirblienė.
Nuo rytojaus lengviau atsipūsti galės ir didžiųjų miestų ir rajonų sandūrose gyvenantys bei dirbantys žmonės. Judėjimo ribojimus valdžia pratęsia dar dviem savaitėms, tačiau policija neberibos eismo tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų ir rajonų.
„Bendras ribojimas galios iki kovo vidurio, tuo tarpu nuo rytoj nebegalios apribojimai keliauti tarp žiedinių savivaldybių“, – teigia I. Šimonytė.
Tokiu nedideliu palengvinimu patenkinti ne visi:
„Neviltis ir viskas.“
„Valdžia mus, eilinius, skaito tešlagalviais.“
„Vertinu neigiamai, manau, kad judėt reikia leis, pati turiu sergančią mamą, kurią reikia lankyt, tai labai trukdo.“
Ingrida Šimonytė aiškina, kad šiandien Vyriausybė planavo gerokai labiau atlaisvinti karantino gniaužtus. Kodėl nepavyko, posėdyje paaiškino ministras.
„Paskutinę savaitę susirgimų skaičius nebemažėja, o bendra teigiamų tyrimų dalis tarp simptomus jaučiančių žmonių pradėjo didėti. Dar galima paminėti, kad šią savaitę padidėjo ir hospitalizuojamų asmenų skaičius“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak Dulkio, ligoninėse dėl koronaviruso dabar gydomi tūkstantis tautiečių. Daugiau kaip aštuoniems šimtams iš jų reikia deguonies terapijos, šimtas reanimacijoje. O kasdieniai užsikrėtimų skaičiai jau kurį laiką nebemažėja.
„Aš vertinčiau šią situaciją kaip tam tikrą įstrigimą“, – sako I. Šimonytė.
Koks planas? Pasak Šimonytės, testuoti daugiau žmonių ir masiškai skiepyti pensininkus: „Tikimės, kad per kovo mėnesį bent pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis žmonių, vyresnių kaip 70 m. Mes labai gerai žinome iš savo liūdnos patirties, kad tai yra ta amžiaus grupė, kurios rizika mirti nuo Covid arba sunkiai sirgti yra labai didelė.“
Šiuo metu pradėti skiepyti vyresni kaip 85-erių asmenys.
„Man atrodo, dabar visi turim sutarti, kad laukiam savo senjorų paskiepijimo, o tada galėsim kiekvienas atsakomybės prisiimti daugiau, nes nuo mūsų veiksmų kils mažesnė rizika tiems, kurie labiausiai pažeidžiami“, – pasakoja I. Šimonytė.
Premjerė aiškina augančių užsikrėtimų skaičių nesiejanti su tuo, kad vėl gali dirbti kirpyklos ir grožio salonai. Ar padėties dar nepablogins nuo veidų nuimtos kaukės lauke, ir ar neteks vėl griežtinti karantino, niekas nežino.
„Negaliu atmesti, deja, nieko, kitų valstybių patirtis gana iškalbinga“, – teigia I. Šimonytė.
Tiesa, vieno mokslininkų siūlymo Vyriausybė svarstyti nesiryžo – įvesti prievolę nebedėvėti medžiaginių kaukių.
„Iki tokio smulkmeniškumo reglamentuoti žmonių saugojimąsi, gal nereikėtų pradėti nutarime rašyti, kas kiek valandų kaukes reikėtų keisti ar kokios jos turi būti. Rekomendacija yra labai aiški“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Mokslininkai primena, kad medžiaginės kaukės apsaugo kur kas blogiau, todėl ypač rizikos grupės asmenis ragina nerizikuoti.
„Jei šie asmenys eina į vietas, kur didelė žmonių sankaupa, tarkim, parduotuvė, važiuoja viešuoju transportu, tiek miestu, tiek ypač priemiestinio, vyksta į sveikatos apsaugos įstaigą, mano rekomendacija būtų investuoti į respiratorių“, – sako KTU profesorius Dainius Martuzevičius.
O štai pajūrio policijai atsibodo žiūrėti į savaitgaliais būriais prie Baltijos traukiančius žmones. Išskirtinę galimybę pravėdinti galvas prie jūros turintys klaipėdiečiai turėtų nenustebti, jei sulauks pareigūnų dėmesio. Jie ketina skenuoti aikštelėse stovinčių automobilių numerius ir tikrinti, ar žmonės bent jau vietiniai, o ne atvykėliai pažeidėjai. Nors tikimybė užsikrėsti lauke ir dar košiant vėjams minimali.
„Tokiu būdu bus kontroliuojami visi atvykę į paplūdimius asmenys, prašant, kad laikytųsi visų karantino sąlygų – išlaikytų 2 metrų atstumo, nesibūriuotų, nebūtų iš kelių šeimos ūkių ir pan.“, – pasakoja Klaipėdos kelių policijos vadovas Mindaugas Džermeika.
Abiem vakcinos nuo koronaviruso dozėmis Lietuvoje paskiepyta beveik 70 tūkst. žmonių.
