Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Rizika yra akivaizdi
Duomenų ekspertas V. Zemlys-Balevičius neskuba tvirtinti, kad Lietuvoje prasidėjo trečioji koronaviruso banga, tačiau tikina, kad rizika yra akivaizdi. Anot jo, duomenys rodo, kad atvejų skaičius nebekrenta, o sustojo. Tai yra neraminantis signalas.
„Faktas tas, kad duomenys rodo, kad kritimas sustojo, epidemijos traukimasis sustabdytas ir tai yra neraminantis signalas, apie tai reikia šnekėti. <...> Taip, galbūt buvo pasirinktas netinkamas žodis, kad čia trečioji banga, bet rizika trečios bangos yra akivaizdi. Tai reikia kažką daryti“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Profesorius S. Čaplinskas taip pat įsitikinęs, kad šiuo metu būtina spręsti problemą, kodėl tai vyksta. Tiesa, anot jo, griežtos karantino priemonės jau seniai neveikia.
„Kad karantino draudimo priemonės yra išsisėmusios, jau seniai aišku ir ne kartą pabrėžiau ir aš, ir Pasaulio sveikatos organizacija, kad karantino priemonės efektyviai veikia 3-4 savaites. O dabar, kai jau yra ypač užsitęsęs ir antrasis karantinas, tai jau yra emocinis nuovargis ir paprasčiausiai žmonės pradėjo nebesisaugoti arba neklausyti rekomendacijų. Tai yra labai pavojinga“, – tikino Saulius Čaplinskas.
Duomenų „bangavimai“ vyks nuolat
Profesorius pabrėžia, kad atstumo laikymasis, karantinas ir kaukių dėvėjimas tėra pagalbinės priemonės, o suvaldyti pandemiją galima tik dviem būdais.
„Čia yra iš esmės tik dvi priemonės – kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį, jį gydyti ir izoliuoti ir paskiepyti kiek įmanoma daugiau žmonių. Skiepai atsirado labai greitai, nebuvo tikimasi, kad taip greitai atsiras, o visos kitos priemonės – atstumo laikymasis, kaukės, visi karantinai ir taip toliau – yra tik pagalbinės priemonės, kurios atitolina problemos sprendimą, bet jos neišsprendžia“, – aiškina S. Čaplinskas.
Ekspertų teigimu, su pandemija įnirtingai kovosime tol, kol nebus paskiepyta absoliuti dauguma pasaulio gyventojų. Todėl nėra ko stebėtis, kad viruso plitimo duomenys banguos nuolat.
„Panašu, kad toliau vis tik tai vyks tie pabangavimai, kaip Vaidotas gražiai pasakė, bus žemiausias taškas, bus aukštesnis taškas ir tai vyks nuolat tol, kol absoliuti dauguma pasaulio gyventojų neįgis kolektyvinio imuniteto.
Visi puikiai suprantame, kad tai užtruks. Dar Lietuvoje prie pačių geriausių prognozių ir skiepijimo pastangų vargu, ar mes rudenį būsime pasiekę tą kolektyvinį imunitetą. Plitimas vyks toliau ir vyks nuolat“, – tikino profesorius S. Čaplinskas.
Negebame atsekti kontaktų
Duomenų ekspertas V. Zemlys-Balevičius mano, kad geriausias būdas išeiti iš karantino šiuo metu yra kontaktų atsekimas. Deja, Lietuvoje šią funkciją atliekantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), anot specialisto, su šia užduotimi nesusitvarko.
„Karantino ribojimai padeda kovoti su tais globaliais dalykais, numušti nuo didžiulės problemos, kai tu jau negali sugaudyti atvejų, nes jų yra per daug. Tada mes viską uždarome, yra karantinas, o išėjimas iš karantino yra kontaktų atsekimas. Tą reikia pradėti daryti, o tą pas mus daro NVSC, bet visi žinome, kad jų veikla nėra ypač patenkinama ir kaip ją keisti, kad jie pradėtų efektyviai dirbti, man atrodo yra esminis klausimas, kurį mes ir turime spręsti, o ne galvoti, kaip pavadinti tą fenomeną, kurį dabar mes pastebėjome“, – tikino duomenų ekspertas.
Kuo Lietuvoje bus labiau atlaisvinamas karantinas, tuo labiau reikės stebėti užsikrėtusiųjų kontaktus. Jei to padaryti nepavyks, atvejų skaičiai gali vėl kilti.
„Jeigu tu atlaisvini, didini kontaktus, tai tu turi gebėti nustatyti juos“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Tuo metu profesorius S. Čaplinskas pastebi problemų ne tik NVSC darbe, bet ir valdžios komunikacijoje. Kaip pavyzdį jis pateikia vis sparčiau plintančias melagienas apie skiepus ir valdžios nesugebėjimą žmonėms informacijos pateikti ant lėkštutės.
„Kai kurie sako, kad yra informacijos pilna internete. Tai čia ir yra bėda, kad kiti žmonės internete susiranda tas melagienas, tą neteisingą informaciją, o ją pateikti emocionaliai, be aiškių mokslinių nurodymų yra labai paprasta. Ir vat atsakyti į jau neteisingai suformuotą nuomonę ramiai, moksliniais argumentais yra daug sudėtingiau. Dabar mes turime tą situaciją su „AstraZeneca“ skiepais ir panašu, kad iki šiol kai kurie spendimų priėmėjai nesupranta, kur buvo padarytos spragos“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.
Visą laidą „Dienos pjūvis“ žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
