Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams. Savo kiemo darže sutikti vyresnio amžiaus panevėžiečiai skundžiasi, kad nepjaunama gretimo sklypo žolė gožia ne tik vaizdą, bet ir teršia jų prižiūrėtą aplinką.
„Visur dagiliai auga ir neša visur man ant žemės“, – sako Panevėžio gyventojas.
„Niekas čia nepjauna, tai čia palauk, už mėnesio bus dar gražiau. Nešasi mums į daržus, čia gi šabakštynas. O kokie gražūs ūsniai būna, vos ne 2 metrai“, – teigia kitas.
Nors dabar – pats žolės pjovimo metas, Panevėžio miesto centre ne vienas toks privatus sklypas, kur linguoja peraugusi pieva. O susitvarkyti savininkai neskuba. Gyventojai prisipažįsta, kad didžiausias baubas jiems – erkės.
„Reikia būtinai, kad nupjautų, ir erkės, viskas veisiasi ir sėklos visur lenda. Piktžolės visur lenda. Čia niekas nieko nežiūri, stovi kemsynai vidury miesto“, – teigia gyventojas.
„Šiaip erkių daug, erkės dabar puola labai“, – skundžiasi kitas.
Tačiau tokiems apsileidėliams ramios dienos baigėsi. Panevėžio savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, sulaukę skundų ar patys pamatę nenušienautą sklypą, nebežiūri pro pirštus – griebiasi fotoaparato ir liniuotės.
Šiuo metu savivaldybės tikrintojų ekipažas miesto valdas tikrina kasdien.
Viešosios tvarkos specialistas Rimantas Stakauskas teigia: „Nuo birželio pirmos iki liepos pirmos asmenims yra prievolė susitvarkyti, sklypus nusišienauti, pašalinti menkaverčius krūmus ir šiaip, kad sklypas atrodytų tvarkingas.“
„Visi įsivaizduoja, kad tas 20 cm, plius minus penki, tai jau atvažiuojam, krentam ant žemės ir jau žiūrim, ar yra tie penki centimetrai, ar ne. Privažiavus prie sklypo labai jau akivaizdu, kad jau ta žole ne tik iki kelių, bet ir iki pažastų“, – sako teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė.
Išmatuota žolė nufotografuojama ir jei per kelias savaites nenupjaunama, sklypo šeimininkai sulaukia protokolo su bauda. O ji ne tokia ir menka. Pirmą kartą apsileidėliai baudžiamai nuo 20 iki 140 eurų, į juodąjį sąrašą patekus antrą kartą – net iki 600 eurų. Negana to, toks sąrašas siunčiamas Mokesčių inspekcijai.
„Tie, kurie nesusitvarko, patenka į sąrašus, ir toks sąrašas yra siunčiamas Mokesčių inspekcijai, ir tokie sklypai yra apmokestinami padidintu žemės mokesčiu kitiems metams. Šiuo metu 4 proc. 2022 metams“, – sako D. Svirelienė.
Neretai pamirštų sklypų savininkai, sulaukę baudų teisinasi išvykę iš Lietuvos ir neturintys galimybių prižiūrėti apaugusio turto. Vien pernai savivaldybė suskaičiavo per 100-ą apsileidėlių. Dalis jų šiemet suskubo tvarkytis.
„Senyvo amžiaus būna, kad jie neturi jėgų, galimybės važiuoti, pjauti, bandom paaiškinti, kad gali samdyti ar parduoti tą sklypą jei negali prižiūrėti“, – sako R. Stakauskas.
O žolės pjovimo paslaugas teikiantys gyventojai šiuo metu užversti privačiais užsakymais. Dažniausiai žolę tokie klientai prašo pjauti kartą ar du per savaitę. Vienkartinio minimalaus užsakymo kaina siekia nuo 20 eurų, nupjauti vieną arą kainuoja apie 3 eurus.
