Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau ketina kviestis bankus ant kilimėlio ir net grasina didesniais mokesčiais už viršpelnius.
Jūratė ir Rimantas, kaip daugelis kitų kalbintų šiauliečių, santaupas laiko banke, tačiau palūkanų už jas negauna.
„Labai neteisinga, mes apie tai jau diskutuojam namie, kad neduoda už indėlius, o ima brangiai. – Anksčiau būdavo, padedi į banką pinigus, tai gauni vieną ar du procentus“, – sako Jūratė ir Rimantas.
Vieną ar du procentus už terminuotą indėlį gauti galima, tačiau ne didžiuosiuose šalies bankuose. Mažiausias palūkanas moka turtingiausias „Swedbank“. Per dvejus metus už tūkstančio eurų terminuotą indėlį ten uždirbsite... du eurus.
Tuo metu palūkanos už paskolas kai kuriems žmonėms brangsta jau šimtais eurų per mėnesį, kurie virs tūkstančiais per metus. Pelną tai generuoja, žinoma, bankams. Per pirmus devynis mėnesius 2022-aisiais grynasis bankų pelnas išaugo beveik 40 procentų ir netgi viršijo 2021-ųjų visų metų pelną.
„Savaime suprantama, kad tai nesąžininga vartotojų atžvilgiu. Rodo pakankamai didelius pelnus, o vartotojai turi už viską susimokėti, tai tikrai situacija nėra normali“, – teigia Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Gyventojai piktinasi tokia padėtimi:
„Ir dar norint nusiimti didesnę sumą, iš mūsų kiek nuskaičiuoja.“
„Aš manau, kad turėtume gauti kažkokias palūkanas, juk seniau gaudavom.“
Apie tai, kad komerciniai bankai turėtų dosniau dalytis pelnu su klientais ir sparčiau kelti palūkanas už indėlius, vis garsiau prabyla ir Lietuvos bankas.
„Deja, Lietuvoje indėlių palūkanų normos... Norėtųsi matyti spartesnį augimą. Didesnėse rinkos dalyvėse terminuotų indėlių palūkanų normos atsilieka ir tai susiję su kiekvieno rinkos dalyvio situacija, likvidumu“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Nei bankų asociacija, nei didieji bankai visuomenei nepaaiškina, kaip nustato palūkanų normas ir kodėl jos vos viršija nulį. Atsakymą raštu pateikė SEB bankas: „Palūkanų normų dydžius rinkoje lemia daugelis veiksnių, įskaitant likvidumo situaciją bei investuotojų lūkesčius pinigų ir kapitalo rinkose. Bankas nuolatos stebi situaciją rinkose ir, reaguodamas į ją, nustato palūkanų normas už indėlius.“
Ekonomistas Marius Dubnikovas aiškina – didieji bankai pinigų turi daugiau nei reikia, tad ir nemato reikalo lepinti klientų palūkanomis.
„Nėra pinigų poreikio. Bankai turi sąskaitose labai daug pinigų, kurie net nėra išskolinami taip, kaip reikėtų išskolinti. Palūkanos bus mokamos tada, kai bus pinigų trūkumas, kai žmonės nebenorės laikyti pinigų sąskaitose“, – aiškina M. Dubnikovas.
Kiek didesnes, iki trijų procentų palūkanas už indėlius moka mažesni bankai bei kredito unijos. Pastarųjų padėtis kitokia, jiems kaip tik reikia pritraukti pinigų, o tai geriausia daryti siūlant aukštesnes palūkanas.
„Indėlių portfelis gyventojų ir indėlių šiuo metu sudaro 30 mlrd. eurų, paskolų portfelis – apie 24 mlrd. 6 mlrd. eurų perteklius. Jis dar nesumažėjo tiek, kad padarytų didesnį spaudimą“, – tvirtina Centrinės kredito unijos atstovas Rūtenis Šukevičius.
Pasak Centrinės kredito unijos Iždo departamento direktoriaus, visgi ir šie rinkos žaidėjai palūkanų sparčiai nebekels.
„4 gal ir nepasieksime. 3–3,5 proc. – pakankamai realu“, – sako R. Šukevičius.
Ekonomistas Marius Dubnikovas aiškina, kad palūkanos už indėlius bankuose augs, tačiau tikėtis daugiau nei dviejų procentų nereikėtų. Vartotojus ginančios organizacijos tikina, kad Lietuvoje per maža bankų konkurencija ir abejoja, ar užtektinai kontrolės turi Lietuvos bankas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius žada, kad jau artimiausiu metu komitetas į posėdį kviesis bankų atstovus.
„Lietuvos bankas turėtų kalbėtis su komerciniais bankais, kodėl jie laikosi tokios politikos, nes reikia vertinti ir tai, kad bankas didelius pinigus uždirba ir iš finansinių paslaugų“, – kalba A. Butkevičius.
Butkevičius kalba ir apie galimą apynasrį bankams.
„Jeigu bankas elgsis grobuoniškai, politikai gali priimti įstatymą, kad viršpelnis gali būti apmokestinamas dar didesniu tarifu“, – teigia A. Butkevičius.
Tačiau tam reikėtų Seimo daugumos valios. Savo ruožtu finansų ekspertai kritikuoja ir lietuvių pomėgį santaupas laikyti einamosiose sąskaitose. Indėliuose tautiečiai laiko 20 mlrd. eurų ir suma palaipsniui auga.
„Jeigu norime uždirbti daugiau, pinigus reikia investuoti, o ne laikyti banko sąskaitoje“, – tikina M. Dubnikovas.
Ekspertų teigimu, didžiuosius bankus didinti indėlių palūkanas paskatinti galėtų ir patys žmonės, jei neprisirištų prie vieno banko ir pinigus patikėtų dosnesniems bankams ar unijoms.