Senjorai kol kas į politikų žarstomus pažadus žiūri skeptiškai ir vadina fantazijomis. Senjoras Evaldas pasakoja kas mėnesį iš pensijos susitaupantis keliasdešimt eurų skanesnei kavai ar smulkioms dovanėlėms anūkams. Nors vyriškį džiugina valdžios pažadai jau artimiausiu metu didinti pensijas, jis pripažįsta, kad augančios maisto produktų kainos, brangstanti elektra ir dujos gerokai apkarpys ir šeimos biudžetą.
„Kurgi, tokios kainos, kosminiu greičiu kyla. Einam, kur pigesni maisto produktai ir trupučiuką vis tiek susitaupo. Stengiamės, kad į minusą neitume“, – pasakoja jis.
O valdžia žeria pažadus senjorams, kad pensijos jau kitąmet didės daugiau nei dabar yra numatyta įstatymuose. Po susitikimo su prezidentu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pareiškė, kad keletą metų iš eilės bus spartesnis pensijų indeksavimas, mat kylant ekonomikai sparčiau nei planuota didėja žmonių darbo užmokestis.
Mažiausios pensijos esą bus keliamos didinant bazinę pensiją. 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, nepadarius pakeitimų ji siektų 511 eurų. O turintiems būtinąjį stažą ji siektų 565 eurus, vietoj planuotų 550.
„Pirmaisiais metais didesnį poveikį patirs mažesnes pajamas gaunantys asmenys, tai 2024 metais galiu pasakyti, kad iš valstybės biudžeto bazinei daliai bus skiriama apie 80 milijonų eurų, o iš „Sodros“ dalies spartesniam indeksavimui apie 140 milijonų eurų. Tai rodo, kad didesnis efektas bus indeksuojant tiems, kas gauna didesnes pensijas“, – teigia ji.
Kalbinti senjorai į valdžios žeriamus pažadus didinti pensijas reaguoja kritiškai – ne visi tiki tokiomis kalbomis:
„Girdėjau, bet aš netikiu, kai gausiu, tada tikrai žinosiu, kad gavau“
„Perku viską, kas yra pigiausia, kur akcijos, kur viskas“
„Mano močiutei vos ne 90 metų, ant lovos guli, tai iš 350 pensijos, kaip jai pragyventi?“
„Netikiu, tokia valdžia pas mus, kad ja tikėti negalima“
„Aš 200 tegaunu, tai man čia… eikit, čia ašaros“
O kol valdžia žarsto pažadus senjorams, ekonomistai vertina, ar politikų planai didinti pensijas yra realūs. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pripažįsta, kad pensijas didinti reikia ir tai daryti yra realu. Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad 2024 metais 534 eurų vidutinė pensija gali ir neatrodyti taip įspūdingai, mat sparčiai augančios kainos prilėtins realų pensijų augimą.
„Kai kurios prekės gali brangti gerokai sparčiau nei vidutiniškai, todėl mes galime iš išgirsti pensininkų atsaką į valdžios pažadus, kad žiūrėkite – varškė pabrango 15 procentų, galbūt taip ir bus. Tikrai jau seniai pranašaujama infliacija, nes į rinkas įlieta daug pinigų dėl pandemijos, dėl verslo skatinimo, ekonomikos smukimo“, – priduria jis.
Pasak ekonomistų, valdžia iš esmės keičia senatvės pensijos mokėjimo struktūrą ir ši reforma kelia nerimą. Nors pensijas išties kelti reikia, mat senjorai yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įžvelgia rizikas, kad ši reforma gali paskatinti šešėlį.
Esą sąžiningai ir ilgai mokesčius mokėję asmenys gali jaustis apgauti, mat mažesnį darbo stažą turintis žmogus gaus tokio paties dydžio bazinę pensiją kaip ir dirbęs daugiau.
„Kuomet įmokos vis mažiau susijusios su išmokomis yra, tuo mažiau ir norės žmonės oficialiai savo darbo santykius forminti ir iš tikrųjų yra nerimo, kad ši būsima reforma nepadidins mūsų šešėlio rizikų“, – teigia „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Ta bazinė pensija finansuojama iš valstybės biudžeto, o tai reiškia, kad ji nefinansuojama Sodros įmokomis ir žengiamas žingsnis, kad jos dydis nepriklausys nuo įmokų Sodrai“, – aiškina R. Lazutka.
Tokias Vyriausybės pastangas sparčiau didinti pensijas pozityviai vertina prezidentas Gitanas Nausėda. Jis kelia tikslą, kad nei vienas šalies pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo ir kad senjorų pensijos pasiektų bent 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu siekia apie 1000 eurų į rankas.
„Prezidentas kelia tikslą, kad 2024 metais nei vienas šalyje pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo. Šiandien dienai pagal oficialius duomenis turime tokių senjorų apie 40 tūkstančių ir tai yra beveik visas Marijampolės miestas“, – skaičiuoja prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
O Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija džiaugiasi, kad valdžia pagaliau atkreipė dėmesį ir į skurstančius senjorus ir žada nepalikti jų likimo valiai.
„Džiaugiamės, kad pagaliau atsibudo mūsų Vyriausybė ir stengiasi mums padėti, mes ne kartą buvome susitikę su ministre, ji viską paaiškino“, – sako Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų kėlimo pateiks rudenį, kartu su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.
