Ministrė pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties siekiama didinti ir spartinti pensijų indeksavimą nei dabar numatyta teisės aktuose.
„Šiandien Prezidentui buvo pristatytas pensijų keitimo modelis ir pagyvenusių asmenų atstovams. Diskutavome kaip atrodys tas modelis.
Akcentavau tai, kad pensijos bus keliamos dviem kryptimis. Viena pensijų kilimo dalis bus nukreipta į spartesnį indeksavimą, t. y. gerinimą ryšio tarp sumokėtų įmokų ir išmokų ir pensijos kils, tiems, kurie mokėjo daugiau įmokų. Taip pat bus didinamos ir mažiausios pensijos, didinant bazinį dydį. Tokiu būdu ir spartindami indeksavimą, ir didindami bazinę pensiją galėsime pasiekti geriausią rezultatą. Iki 2022 metų pabaigos tikimės skurdo lygį sumažinti iki 25 proc.“ – sakė M. Navickienė.
Taip pat ji akcentavo, kad pensijų modelis, kuris bus pristatytas rudenį nėra vienintelė priemonė, kurią Vyriausybė nukreipė į pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimą.
„Jau dabar yra vienišo asmens išmoka, kuri lapkričio mėnesį pasieks pirmuosius gavėjus. Nuo sausio mėnesio ši išmoka didės ir pasieks beveik pusę milijono gyventojų. Džiaugiamės, kad ekonominė situacija leidžia šias priemones leidžia įgyvendinti“, – teigė ministrė.
Anot jos, didinant pensijas pirmaisiais metais didesnį poveikį patirs gaunantys mažesnes pensijas.
„2024 metais baziniai pensijų daliai iš biudžeto bus skiriama 80 mln. eurų. O iš „Sodros“ dalies spartesniam indeksavimui bus skiriama apie 140 mln. eurų. Tai rodo, kad daug didesnis efektas bus būtent indeksuojamai daliai, tiems, žmonėms, kurie įmokų dėka gaus daug didesnes pensijas.
Tikimės, kad 2024 metais vidutinė pensija pasieks 534 eurus, o vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 eurus. Augimas bus ženklus. Tikimės, kad pavyks turėti ir tolimesnius raidos scenarijus“, – skaičiavo M. Navickienė.
Ji teigė, kad tarp vidutinio darbo užmokesčio ir pensijos santykis turėtų siekti 49,3 proc. punkto.
„Tačiau jeigu skaičiuosime visas priemones, ir vienišo asmens išmoką, II pensijų pakopos ir šio naujo modelio tada santykis tarp pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio turėtų siekti 51,6 proc.“ – sakė ministrė.
Pensijų didinimas neskatins dirbti?
Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidento pavaduotojas, Vilniaus „Bočių“ atstovas Evaldas Židonis teigė, kad pensininkai skirtingai vertina naują pensijų didinimo modelį.
„Dauguma mažų pensijų didinimą vertina teigiamai, bet reikia nepamiršti ir kitų pensijų didinimo. Mūsų pensijos dar nepasiveja Europos Sąjungos rodiklių.
Šis pensijų indeksavimas ima atrodyti, kaip pašalpos ir pensijos ribos ištrynimas. Juk reiktų skatinti pensijas užsidirbti. O kai pensija nepriklausys nuo stažo tai nemotyvuos ieškoti darbo, ilgiau dirbti. Be to, pensijos plokštėja, vidutinė pensija artėja prie mažos pensijos“, – sakė E. Židonis.
Užtat jis teigimai įvertimo vienišų asmenų pensijas.
„Tačiau specialiųjų poreikių pensininkams gaunamų pensijų neužtenka, juk jie turi mokėti sveikatos priežiūros specialistams, o pragyvenimui susimokėjus jiems nedaug pinigų ir lieka“, – pastebėjo E. Židonis.
Pensininkai: problemų kyla ne tik dėl pensijų
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė džiaugėsi, kad vyresni žmonės nebus palikti likimo valiai.
„Pergyvenau daug prezidentų, tačiau nė vienam nerūpėjo, kaip mes gyvename. Kaip ir nusavino mūsų pensijas ir sakė, kad grąžins po pusmečio, tačiau taip ir išbuvo sumažintos 8 metus.
Šiandien pasikalbėjome su Prezidentu ir sužinojome labai gerą žinią. Pagaliau Vyriausybė atsibudo ir stengiasi mums padėti. Padeda visais klausimais ne tik dėl pensijų, bet ir dėl galimybių pasų. Ne visi pagyvenę žmonės žino, kaip ir kur juos gauti. Dideliame mieste gal ir nėra problemų, bet kaimo vietovėse nebėra nei pašto nei kitų įstaigų, kur būtų tą galimybių pasą pasiimti“, – sakė asociacijos prezidentė.
Sprendimą priims rudenį
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė liepos pradžioje pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus.
Vidutinė pensija kitąmet turėtų augti 7,93 proc. iki 461,9 euro , 2023 metais atitinkamai – 7,09 proc. iki 498,8, 2024 metais – 6,28 proc. iki 534,1 euro. Modelio nekeitus, anot ministerijos, vidutinė pensija siektų atitinkamai 447,56, 480,19 ir 511,3 euro.
Kitais metais biudžete reikės numatyti 49 mln. eurų senatvės pensijos didinimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.
Nieko niekada konservatoriai nedarė žmonių gerovei, dabar giriasi kad pensijas didins, mielieji seniai mes jas užsidirbome, čia ne jums ačiū, bet žodžio laisvė, žmogaus menkinimas ir mokesčių didinimas tai konservatorių prioritetai visada buvo, dabar senjorė kai per metus nuvažiuoju vos 2000 km, turiu mokėti mokestį, tai kur tiesa, kai kitas automobilis nuvažiuoja per mėnesį tiek ir daugiau,,, gėdos reikia turėti prie mus,,,
