Ukrainos pajėgų šūvis iš amerikietiškos haubicos M777 į okupantų taikinį. Vašingtonas skelbia jų į Ukrainą pristatęs jau 89-ias iš planuotų 90-ies.
Dabar šios haubicos ir kita ukrainiečių artilerija ne tik sėkmingai naikina okupantus ir jų techniką, bet ir žlugdo rusų pastangas žengti į priekį Donbase.
Ruska Lozova – viena iš strategiškai svarbių gyvenviečių Charkivo srityje, kurią Ukrainos pajėgoms pavyko atkovoti iš okupantų rankų.
„Duodame rusams ir jie traukiasi į Rusiją. Šiaurėje ir Charkive, Charkivo regione. Rytų dar neturime. Rytinė pusė dar rusų“, – sako Ukrainos karys Oleksandr Yuvčenko.
Būtent iš Ruska Lozovos okupantai naikino istorinio Charkivo infrastruktūrą, civilių objektus ir mirtinais sviediniais žudė žmones, tačiau, anot Ukrainos karių, rusų pajėgoms iš čia teko sprukti taip, kad net nespėjo palikti kruvinų savo dovanų.
„Kai jie planuoja atsitraukimą, jie užminuoja ir gyvenamuosius namus, ir viską. Bet kai traukiasi staigiai, neturi laiko palikti minų“, – kalba Ukrainos karys Oleksandr Vilčinsky.
Ukrainiečių kontratakoms aplink Charkivą įsibėgėjant, karių linkėjimai prezidentui V. Zelenskiui.
Jie atstūmė okupantus ir prasibrovė iki pasienio su Rusija:
„Mes pasiekėme, pone prezidente, mes čia! Štai su mumis pasienietis…“
Šiandien juos pasiekė nuoširdi V. Zelenskio padėka.
„Linkiu jums visiems sveikatos. Saugokite save. Dėkoju jums, jūsų tėvams. Jūs šaunuoliai. Ir visiems tokiems kariams kaip jūs. Labai labai labai dėkoju“, – kalba V. Zelensky.
Ir nors britų žvalgyba skelbia, kad Rusija jau galėjo netekti net trečdalio karinių pajėgų, skirtų vykdyti invaziją Ukrainoje, V. Zelenskis sako, kad į kampą įspraustas V. Putinas darys viską, kad užimtų Donbasą. Spaudimą Ukrainai jis bando daryti ir per Baltarusiją, kuri paskelbė siunčianti specialiąsias oro gynybos, artilerijos ir raketų paleidimo pajėgas prie pasienio su Ukraina. Anot britų žvalgybos, tam, kad užlaikytų Ukrainos karius prie sienos ir jie negalėtų prisijungti prie operacijų Donbase.
„Esame pasiruošę naujiems Rusijos mėginimams pulti Donbasą ir kažkiek intensyvinti savo veiksmus Ukrainos pietuose. Okupantai vis dar nenori pripažinti pakliuvę į aklavietę ir kad jų vadinamoji „specialioji operacija“ jau „bankrutavo“. Bet ateis akimirka, kai Ukrainos žmonės privers okupantus pripažinti realybę“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Okupantai šįryt raketomis smogė Odesos regionui ir visiškai sunaikino dalį gyvenamojo rajono. Čia sužaloti trys žmonės, įskaitant ir mažametį. Naktį orkų taikiniu tapo Severodonecko ligoninė. Per ataką žuvo du ukrainiečiai, dar devyni sužaloti.
Nauji okupantų bandymai sunaikinti „Azovstalyje“ dar likusius Mariupolio gynėjus.
Ir rusams tarnaujančio propagandisto iš Britanijos Grahamo Phililpso čia pat, gamyklos prieigose, kurpiami iškreiptos realybės filmukai.
Propagandos nuo gimimo plaunamomis smegenimis tikriausiai nesupranta, kad viskas, ką mato sugriautame Mariupolyje, yra Rusijos kaltė.
Žvėrimi propagandistas vadina ir „Azovo“ karį, kuris, ant galvos krintant bomboms, randa jėgų dainuoti Eurovizijoje triumfavusią ukrainiečių dainą „Stefania“.
Naujausiais duomenimis, „Azovstal“ požemiuose, virtusiais tikru pragaru Žemėje, yra bent 600 sužalotų Ukrainos karių, kurių 40-iai reikalinga skubi pagalba ir evakuacija. Tačiau derybos su Rusija kol kas be rezultatų.
„Tęsiame labai sudėtingas ir trapias derybas, kad išgelbėtume savo žmones iš Mariupolio, iš „Azovostalio“. Deramės dėl to kiekvieną dieną. Svarbiausia, kad susitarimai būtų vykdomi“, – kalba V. Zelenskis.
Beje, „Kalush Orchestra“ daina „Stefania“ Ukrainoje tampa kone antruoju himnu. Štai vaizdo įrašas, kuriame ją atlieka daugybė Ukrainos pergalės „Eurovizijoje“ įkvėptų karių:
„Ukraina laimėjo „Eurovizijoje“, laimės ir kare. Šlovė Ukrainai!“
Savo ruožtu patys „Kalush Orchestra“ nariai, paliko Turimą ir grįžo į karo realybę. Jautriose nuotraukose užfiksuota, kaip jie atsisveikina su vaikais ir mylimosiomis. O grupės lyderio mama, kurios garbei ir parašytas kūrinys „Stefania“, sako jau sulaukianti netikėto dėmesio.
„Viena moteris paklausė, ar gali su manimi nusifotografuoti. Žinoma, sutikau, bet dar pasakiau, kad geriau fotografuotųsi su mano sūnumi, o ne manimi“, – kalba atlikėjo mama Stefania.
Tuo metu Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovai šiandien susirinko neeiliniame posėdyje aptarti ne tik paramos Ukrainai, bet ir šeštojo sankcijų paketo Rusijai, kurio epicentre rusiškos naftos embargas ir jam besipriešinanti Vengrija.
„Dabar, deja, visa Europos Sąjunga yra vienos narės įkaitė, kuri nepadeda mums rasti sutarimo“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
65 procentus naftos iš Rusijos importuojančiai Vengrijai netinka Briuselio siūlomas pereinamasis laikotarpis iki importo draudimą įgyvendinti ne per pusmetį, o iki 2024-ųjų. Pereinamasis laikotarpis taip pat siūlomas ir Čekijai bei Slovakijai.
„Darysime viską, kas įmanoma, kad rastume išeitį iš aklavietės. Bet negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos“, – tvirtina ES diplomatijos vadovas Josepas Borelis.
Savo ruožtu Suomijos ir Švedijos parlamentai šiandien pradėjo svarstyti abiejų šalių planus stoti į NATO. Suomija dar vakar dieną paskelbė ketinanti stoti į NATO, o šiandien jau ir Švedija pareiškė, kad narystės NATO sieks kartu su Suomija.
„Jei Švedija būtų vienintelė šalis Baltijos jūros regione, kuri neprisijungtų prie NATO, mes būtume labai pažeidžiami. Negalime atmesti, kad Rusija tuomet pradėtų didinti spaudimą Švedijai“, – kalba Švedijos premjerė Magdalena Andersson.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Suomija ir Švedija labai sustiprintų NATO.
„Didelis, sakyčiau, NATO geopolitinis laimėjimas būtų. Ir Lietuvai tai irgi laimėjimas, nes vis dėlto Suomija su savo 33 tūkstančių kariuomene, stipria aviacija ir laivynu, lygiai taip pat, kaip ir Švedija, regione taptų kaip NATO narės labai svarbiu veiksniu“, – kalba A. Anušauskas.
O V. Putinas iš pradžių aiškinęs, kad Suomijos ir Švedijos užmojis įstoti į NATO – didelė klaida, šiandien iš savo auksu tviskančios salės Kremliuje kalba jau kitaip. bet vis tiek grasina atsaku.
„Nėra problemų dėl šių šalių. Nėra. Ir todėl NATO plėtra į šias šalis nekelia mums tiesioginės grėsmės Rusijai. Bet karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai sukels mūsų atsaką. Ir kokia ji bus, priklausys nuo mums iškilusių grėsmių“, – teigia V. Putinas.
Suomijos ir Švedijos siekis tapti NATO narėmis – istorinis, mat Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75-erius metus, o Švedija – net du šimtmečius.
